Agropolitika
Ar išliks susietoji parama mėsinės gyvulininkystės sektoriui?
2017-07-12

Kaunas. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija, sunerimusi, kad susietoji parama gali būti sumažinta arba nemokama visai, kartu su partneriais iš Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pagalbos kreipėsi į europarlamentarą Bronį Ropę.

B. Ropė dėl susietosios paramos pateikė užklausą raštu Europos Komisijai ir susitiko su DG AGRI direktorato atstovu. Susitikime su Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (DG AGRI) vadovu Pjeru Basku (Pierre Bascou) B. Ropė dalyvavo kartu su žemės ūkio atašė ES Karoliu Anužiu. Europos Parlamento narys susitikime pabrėžė, kad problemą dėl susietosios paramos aptarti jo prašė šalies ūkininkai ir teiravosi, ar nebūtų galima iki 2020 m. taikyti tų pačių taisyklių, koks būtų galimas blogiausias scenarijus ir kokios galimos išeitys.

Susietąją paramą norinčios mažinti EK argumentas - šis instrumentas skiriamas ne gyvulių skaičiui didinti, o sunkumų patiriančiam sektoriui palaikyti. Ir nors EK nesiūlo Lietuvai stabdyti gyvulininkystės sektoriaus plėtros, tačiau atkreipia dėmesį, kad sektoriaus vystymuisi gali būti pasirinktos ir kitos pagalbos priemonės.

Pasak P. Basku, su panašia problema susiduria 15 valstybių narių ir EK vis dėlto nėra linkusi uždrausti mokėti susietąją paramą valstybių narių pasirinktiems sektoriams. „Kaip mus informavo B. Ropės padėjėja, Lietuva šiuo metu sulaukusi rekomendacijos atkreipti dėmesį, tačiau ne oficialaus reikalavimo keisti paramos schemą. Jiems buvo naujiena, kad mėsinių galvijų daugėja afrikinio kiaulių maro apimtose zonose - Alytaus, Zarasų, Ignalinos, Utenos rajonuose.

Manoma, kad į šį argumentą bus atsižvelgiama. Kitas argumentas - susietosios paramos schema buvo koreguota pernai. Taip, reglamente nurodyta, kad valstybės narės savo noru galėjo daryti keitimus iki 2016 m. rugpjūčio 1dienos, o schemą keisti privalėtų tuo atveju, jei būtų formalus EK reikalavimas dėl pažeidžiamų reglamentinių nuostatų. Mūsų atveju to dar nėra", - žinios iš EK Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorei Vilmai Živatkauskienei (nuotr.) suteikė vilties, kad susietoji parama nebus panaikinta.

Iš pokalbio su P. Basku paaiškėjo, kad EK pripažįsta, jog reikėtų įteisinti valstybėms narėms galimybę remti ir augančius sektorius, kaip yra mėsinių galvijų sektoriaus atveju, ir tą nuostatą numatyta įtraukti į Omnibuso apklausą. Manoma, kad reikėtų įteisinti, jog jeigu susietąja parama remiamas augantis sektorius, būtų galima jam palikti tą patį voką, tačiau parama natūraliai sumažėtų dėl išaugusio paramos gavėjų skaičiaus (ha ar gyvulių) ir tai jau automatiškai būtų laikoma sumažėjusia paskata.

Pasak V. Živatkauskienės, mėsinių galvijų, už kuriuos mokama susietoji parama, nuo 2013 m. padaugėjo net 64 proc., o paramos krepšelis išlikęs toks pats, tai reiškia, kad parama proporcingai jau mažėjo, ką ir siūlo įteisinti EK. Už 60 dienų išlaikytą ir vyresnį kaip 12 mėn. galviją dabar mokama tik 94 Eur, nors jeigu galvijų skaičius būtų kaip 2013 m., parama siektų 140 Eur.

LMGAGA atstovai savo nerimą dėl susietosios paramos išsakė ir žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui. „Ministras žadėjo padaryti viską, kad parama sektoriui išliktų, nes ir jo žiniomis šis sektorius dar nėra pelningas. Su ministru kalbėjome, kad tikrinant tinkamumą susietajai paramai gauti, reikia įvesti ir karvės žindenės sąvoką, kad veršelis bent pusę metų būtų prie jos laikytas. Tuomet atsisijotų tie, kurie visai jaunus veršelius parduoda, žindenes melžia ir jų pieną parduoda ir už parduotą žindenių pieną taip pat gauna subsidijas. Gal tai ir nėra labai didelio masto problema, bet vis tiek problema, mažinanti paramą tiems augintojams, kurie augina veršelį technologiškai taisyklingai. Be to, tai iškreipia ir pieno kontrolės bei viso sektoriaus duomenis", - teigė LMGAGA direktorė.

Beje, LMGAGA narius nustebino ir LAEI atliktas tiriamasis darbas, kuriuo apskaičiuotas mėsinės galvijininkystės pelningumas - nustatyta, kad sektorius labai pelningas. Nepelningi, LAEI skaičiavimu, tik iki 10 galvijų laikantys ūkiai. V. Živatkauskienės duomenimis, buvo vertinami vos 100 ūkių duomenys, todėl LMGAGA tarybos nariai turi pretenzijų dėl tyrimo metodikos.

„Atliekant skaičiavimus, buvo priskaičiuotas ir paramos gavimas, mūsų žiniomis, duomenys buvo imti ūkių, pateikusių paraiškas paramai gauti, o jie yra įsipareigoję ūkininkauti pelningai, todėl toks skaičiavimas neatspindi realios sektoriaus padėties. Kol kas dauguma mūsų ūkių tik kuriasi, investuoja ir nėra pelningi. Tai rodo ir VMI duomenys. Tik keli procentai ūkių dirba pelningai be subsidijų. O pelningumas atsiranda nebent įskaičiavus išmokas", - stebėjosi asociacijos direktorė. LAEI atstovai pažadėjo atsižvelgti į pastabas ir peržiūrėti tyrimo metodiką.

„Mėsinės galvijininkystės sektorius yra labai jaunas, besikuriantis, dar turime įveikti daug iššūkių ir patys, ir mus supančios organizacijos. Todėl kiek galime einame, aiškinamės ir bandome rasti būdų, kaip mūsų sektoriui kuo greičiau atsistoti ant kojų. Kol kas mums labai reikalinga ir ES, ir šalies pagalba", - kalbėjo LMGAGA direktorė V. Živatkauskienė.

MŪ inf. 

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai