Agropolitika
Ar bus leista įvežti beicus vasariniams rapsams?
2015-01-06

Kaunas. Prieš savaitę manoūkis.lt rašė, kad visai įmanoma, jog neonikotinoidų draudimas buvo iš anksto suplanuotas ir tyrimai vykdyti tendencingai. Tokiame fone žemdirbių noras sugrąžinti šiuos produktus į rinką atrodo dar labiau pateisinamas. O kokia Valstybinės augalininkystės tarnybos pozicija? Ar bus leista įvežti beicus, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų neonikotinoidų?

Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA) praėjusių metų pavasarį kreipėsi į Valstybinę augalininkystės tarnybą (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos, kad būtų leista pasėti neonikotinoidais apdorotą vasarinių rapsų sėklą. Tąkart atsakymas buvo neigiamas. Dabar vėl ne už kalnų pavasaris, tad LAAA vėl kelia tą patį klausimą. Pateikiame oficialų VAT atsakymą. Jame rašoma:

Europos Komisija 2013 m. gegužės 24 d. priėmė Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 485/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 nuostatos dėl veikliųjų medžiagų klotianidino, tiametoksamo ir imidakloprido patvirtinimo sąlygų ir dėl draudimo naudoti augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra šių veikliųjų medžiagų, apdorotas sėklas ir jomis prekiauti.

VAT, vykdydama minėtą reglamentą, panaikino insekticido Eforia, beicų Cruiser OSR, Modesto registravimą profesionaliajam naudojimui, insekticido Actara 25 WG registravimą neprofesionaliajam naudojimui nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. Turimi šių augalų apsaugos produktų kiekiai galėjo būti naudojami iki 2013 m. lapkričio 30 d.

Taip pat Europos Komisija uždraudė tiekti rinkai ir sėti reglamento (ES) Nr. 485/2013 II priede nurodytas sėklas, apdorotas augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra klotianidino, tiametoksamo ar imidakloprido, išskyrus sėklas, skirtas sėti šiltnamiuose, nuo 2013 m. gruodžio 1 d.

Europos Komisija minėtą sprendimą priėmė remdamasi 2013 m. Europos maisto saugos institucijos (toliau - EFSA) išvadomis, kuriose nurodyta, kad naudojant augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra imidakloprido, tiametoksamo ar klotianidino, sėkloms beicuoti arba kaip granules identifikuota didelė ūmi rizika bitėms, kai sėjos metu dulkės patenka ant šalia augančių žydinčių augalų ir per šių veikliųjų medžiagų likučius, esančius žydinčių rapsų ir saulėgrąžų nektare ir žiedadulkėse ir kukurūzuose per gutaciją (kukurūzų išskiriamus sulčių lašelius).

Europos Komisija įpareigojo pareiškėjus pateikti patvirtinamuosius duomenis apie:

  • riziką bitėms ir kitiems apdulkinantiems vabzdžiams;
  • riziką bitėms, kurios maitinasi nektaru arba žiedadulkėmis vėlesniuose pasėliuose;
  • galimą patekimą per žydinčių piktžolių šaknis;
  • riziką bitėms suvartoti kitų vabzdžių lipčių;
  • galimą gutacijos poveikį ir ūmią bei ilgalaikę riziką bičių šeimos išgyvenimui ir vystymuisi bei riziką bičių perų vystymuisi dėl tokio poveikio;
  • galimą poveikį dėl dulkių užnešimo ir ūmią bei ilgalaikę riziką bičių šeimos išgyvenimui ir vystymuisi bei riziką bičių perų vystymuisi dėl tokio poveikio;
  • ūmią ir ilgalaikę riziką bičių šeimos išgyvenimui ir vystymuisi bei riziką bičių perų vystymuisi dėl užteršto nektaro ir užterštų žiedadulkių suvartojimo.

Šiuos duomenis pareiškėjai turėjo pateikti Europos Komisijai, EFSA ir valstybėms narėms iki 2014 m. gruodžio 31 d. Pateiktus duomenis įvertins valstybės narės vertinimo ataskaitos rengėjos, komentarus vertinimo ataskaitų projektams teiks visos valstybės narės. Šių vertinimo ataskaitų pagrindu EFSA rengs išvadas ir pateiks jas EK sprendimui dėl šių veikliųjų medžiagų priimti.

2014 m. kovo mėnesį Žemės ūkio ministerijoje vyko svarstymas dėl neonikotinoidais beicuotų sėklų išsėjimo, kuriame dalyvavo Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Lietuvos bitininkų sąjungos atstovai.

Taip pat Lietuvos bitininkų asociacija 2014 m. kovo 24 d. raštu „Dėl neonikotinoidų naudojimo" kreipėsi į žemės ūkio ministrą nedaryti išimčių ir neišduoti leidimo sėti neonikotinoidais beicuotas vasarinių rapsų sėklas Lietuvoje.

Atsižvelgiant į LŪS, LŽŪBA ir Lietuvos bitininkų asociacijos pateiktą informaciją, ŽŪM siūlė visoms suinteresuotoms pusėms susitarti, kad nebūtų prieštaravimų dėl turimų vasarinių rapsų sėklų, išbeicuotų neonikotinoidais, iki Europos Komisijos sprendimo priėmimo, pardavimo ir išsėjimo. Tačiau 2014 m. sutarimas nebuvo pasiektas.

Atsižvelgdama į 2014 m. pradžioje vykusius svarstymus bei bitininkų nuomonę, VAT laikosi pozicijos, jog dėl galimo neonikotinoidų naudojimo bus galima spręsti tik po pateiktų patvirtinamųjų duomenų vertinimo ir Europos Komisijos sprendimo.

VAT primena, kad sėjant nebeicuotas rapsų sėklas, spragės gali būti naikinamos registruotais insekticidais: Bulldock 025 EC, Cyperkill 500 EC, Decis mega, Fastac 50 EC, Fury 100 EW, Proteus OD, Sumi alpha, Kaiso 50 EG. Šie insekticidai yra efektyvūs minėtiems kenkėjams naikinti naudojant pagal nurodytas rekomendacijas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai