Agropolitika
Ar atsiras norinčiųjų imti labdarą?
2014-10-13

Vilnius/ Pasvalys.  Augintojams duotas startas nemokamai išdalyti daržoves arba nenuimti jų derliaus. Žemės ūkio ministerija patvirtino Laikinosios papildomos paramos vaisių ir daržovių augintojams teikimo taisykles. Žemdirbių džiaugsmą jų sulaukus temdo nerimas ir nežinomybė - kas ims labdarą.

„Žemdirbiai, patiriantys sunkumų dėl Rusijos draudimo, jau gali teikti paraiškas, prasideda tikrinimai ir produkcijos pašalinimas iš rinkos. Kaip įvyksiantis faktas, tai pirmas kartas Lietuvoje atkūrus Nepriklausomybę. Prieš kelerius metus buvo kitokios taisyklės, ir žemdirbiai negalėjo pasinaudoti kompensavimo galimybe, kai kilo agurkų realizacijos problemoms dėl E.coli bakterijos", - sako ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

2011 m. vasarą dėl šios  mirtinos bakterijos sukeltos panikos šalyje šalies daržovių augintojai sunaikino kelis šimtus tonų agurkų ir patyrė daugiau kaip 5 mln. Lt nuostolių.

Mažiausia kompensacinė kaina - už kopūstus

Taisyklių priede skelbiamas kompensacines kainas patvirtinto Europos Komisija. Didžiausia parama bus mokama už 100 kg labdarai išdalytų (153,3 Lt arba 44,4 Eur) ar lauke paliktų (51,79 Lt  arba 15 Eur) paprikų. Mažiausia  parama numatyta už labdarai atiduotus kopūstus (20,06 Lt arba 5,81 Eur), o juos kompostavus - 6,69 Lt (1,94 Eur) už 100 kilogramų.

Mūsų šalies daržovininkams iš patvirtintų sąraše morkos yra aktualiausios. Už 100 kg labdarai atiduotų morkų  maksimali parama sieks 44,23 Lt (12,81 Eur), o kompostavus tokį patį kiekį 14,74 Lt (4,27 Eur).

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) vadovė Zofija Cironkienė sako, kad žemdirbiai nerimavo ir labai laukė šio teisės akto. „Jau reikia imti derlių. Ilgam saugojimui praktiškai dar per sausa ir per šilta, o labdarai atiduoti planuojamus kiekius jau kuris laikas buvo galima rinkti imti iš laukų. Tie, kurie ketina pasinaudoti ES parama už produktų išėmimą iš rinkos, labai nekantravo", ‑  teigia LDAA direktorė.

Daugiausiai labdarai mūsų šalies augintojai ketina atiduoti morkų, šiek tiek kopūstų, obuolių ir pomidorų. Kitą kompensuojamą būdą - kompostavimą, tikriausiai pasirinks vienetai. Tačiau Z. Cironkienė nesitiki, kad pavyks per keturis mėnesius išdalyti Lietuvai numatytus kompensuoti 7 tūkst. tonų daržovių ir vaisių.

„Būtų gerai, jei visi turėtų daugiau geranoriškumo, lankstumo ir solidarumo. Tarkime, mokyklos galėtų imtis iniciatyvos ir iki Naujų metų moksleiviams per kurią nors pertrauką ar per pietus nemokamai teiktų morkų, jų salotų ar sulčių. Tą patį galėtų padaryti ligoninės ar globos įstaigos. Nors, klausimas ar stambiam augintojui apsimokės nuolat kviestis patikrą atliekančius darbuotojus, ruošti  paraiškas ir vežioti po 100 kg. Parama aktuali tik stambiesiems augintojams, parduodantiems produkciją į Rusiją, o smulkieji daržoves augina tik vietos rinkai, saviems klientams.

Tačiau stambiesiems dėl laiko stygiaus ir ūkio logistikos (trims mėnesiams reikėtų įsigyti ar nuomoti mažesnę transporto priemonę, įdarbinti vairuotoją ir pan.) ši priemonė dėl mažų nemokamai atiduodamų kiekių tampa nepatraukli, daug parankiau jiems būtų daržoves didesniais kiekiais neatlygintinai pristatyti Maisto bankui. Tačiau aš abejoju, ar Maisto bankas bus pajėgus priimti tokius kiekius, kokius pasirengę siūlyti ūkininkai", ‑ abejonių neslepia LDAA direktorė.

Pasak Z. Cironkienės, prasidėjus Rusijos embargui, Belgijoje net du kartus tiek padidėjo kriaušių suvartojimas, lenkai valgo daugiau nei įprastai obuolių, tačiau mūsų šalyje tokio solidarumo nerealu tikėtis.

Kas ims labdarą?

Pasvalio r., Trajoniškio k. ūkininkaujantis Algimantas Morkūnas išskirtinės kokybės produkciją - morkas, kopūstus, bulves, burokėlius, svogūnus ir juoduosius ridikus augina 96 ha plote, o sūnus Darius - 12-oje.

Morkūnai tikėjosi didesnio derliaus, tačiau jis nėra toks geras. Labiausiai augalams pakenkė po ilgokai užtrukusių karščių atkeliavę smarkūs lietūs, nemažas procentas morkų įtrūkusios. Nors derlius neįspūdingas ir to paties Lietuvoje nesitiki parduoti, vargu, ar pavyks atiduoti ir labdarai. „Didžiausia problema, kad nėra kur atiduoti tos labdaros, klausimas, kas ją paims", - nerimauja A. Morkūnas.

Ūkininkas kelis kartus bendravo su Maisto banku. Jis pasirengęs priimti, vežti galima jau dabar. Tačiau atidavimo procedūra ilgai užtrunka ir tebėra neaiški. „Morkas reikia sufasuoti, per tris dienas jas atvyks patikrinti ir tik po kurio laiko duos atsakymą, ar produkcija tinkama. Pas mus sufasuotos morkos tą laikotarpį išsilaikys, nepradės gesti. Tačiau Maisto bankas neturi tokiems produktams pritaikytų sandėlių. Pastovėjus negendantiems produktams skirtose patalpose esant  + 18°C temperatūrai, nežinau, kas iš morkų liks po savaitės. Jos suvys, sudžius arba supus. Ar bus pajėgus Maisto bankas išdalinti 100  t morkų per dieną?" - abejonių neslepia pašnekovas. 

Algimantas jau buvau šią savaitę buvo pasirengęs išvežti pirmą sunkvežimį, tačiau to negalėjo daryti, nes nebuvo taisyklių. „Kviečiau tikrintojus spalio13 dienai, tačiau jie atsakė negalį atvykti" , - sako ūkininkas, tačiau vis dėlto jis nepraranda vilties pirmąją siuntą morkų į Maisto banką išgabenti antrąjį spalio dešimtadienį.

Apie antrąjį kompensuojamąjį būdą - kompostavimą - Morkūnai negalvoja. „Planuojame nuimti visą derlių, krausime į sandėlius ir lauksime. Širdis neleidžia, tiek triūso įdėta, tiek vargta, laistyta, naktimis nemiegota, negaliu paprasčiausiai užarti, negaliu ryžtis tokiam žingsniui",   tikina Algimantas.

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai