Agropolitika
Apie žymėtą dyzeliną, galvijų apskaitą ir glifosato naudojimą
2016-07-18

Vilnius. Žymėto kuro įsigijimo naujovės, galimybė gazoliams taikyti nulinį akcizą, glifosato naudojimo perspektyvos, biologinio turto apskaitos pokyčiai aptarti Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo posėdyje.

Finansų ministerija siūlo, kad nuo rugpjūčio 1 d. asmenims, turintiems teisę įsigyti žymėto kuro, nereikėtų pildyti popierinių prašymų - užteks elektroniniu būdu prisijungti prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemos ir atsispausdinti leidimą su brūkšniniu kodu. Brūkšninis kodas leis degalinės operatoriui identifikuoti pirkėją ir matyti jam skirtų lengvatinių degalų limito likutį.

Kartu numatoma panaikinti prievolę pildyti kuro apskaitos korteles ir degalų žurnalus, tačiau norintieji ir toliau galės juos pildyti.

Degalų pardavėjas VMI sistemoje matys ne vien žymėtų degalų likutį, bet ir leistiną įsigyti avansinį jų kiekį. Pardavėjo pareiga - informuoti pirkėją, kokį kiekį žymėto kuro jis gali įsigyti lengvatinėmis sąlygomis, tačiau pardavėjas negali atsisakyti parduoti didesnį kiekį degalų.

Posėdžiui pirmininkavo naujai išrinktas LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis

„Mokesčių inspekcija kontroliuoja, ar subjektai neviršija jiems leistino pirkti žymėto kuro kiekio. Visa atsakomybė už žymėto kuro įsigijimo teisėtumą tenka pirkėjui", - sakė Paulius Šilingas, VMI Akcizų administravimo departamento direktorius.

Žymėto kuro pirkėjams lieka prievolė fiksuoti talpyklų duomenis, krosninio kuro įsigijimo tvarka (prašymų pildymas kurui pirkti) irgi nesikeičia. Naujovės įsigalios, kai jas patvirtins Vyriausybė.

VMI duomenimis, žymėtus degalus dabar perka per 77 tūkstančiai žemės ūkio veiklą vykdančių įmonių bei ūkininkų, jie gali įsigyti 275 mln. litrų žymėto dyzelino.

Ar įmanomas nulinis akcizas?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl akcizo mokesčio netaikymo gazoliams, kurie skirti naudoti žemės ūkyje. Iš Briuselio pasigirsta, kad kiekviena valstybė narė pati laisva nustatyti akcizo dydį, įskaitant nulinį tarifą. Lietuva yra atsisakiusi nulinio tarifo ir taiko minimalų - 2,1 ct litrui (21 Eur tonai) akcizo mokestį.

Žemė sūkio ministerijos Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vyr. specialistas Aušrius Kučinskas paaiškino, kad ES valstybės narės pasirinkimo laisvė šiuo atveju reiškia, jog ji gali pasirinkti: taikyti minimalų 2,1 ct litrui akcizo mokestį arba taikyti nulinį tarifą ir didinti aplinkos apsaugos reikalavimus bei įpareigojimas žemdirbiams.

Pasak A. Kučinsko, beakcizių degalų valstybės pagalbos taikymas per Aplinkos apsaugos gaires sukeltų didelę administracinę naštą ūkio subjektams ir administruojančioms institucijoms. Jo skaičiavimais leidžia teigti, kad papildomų aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas žemdirbiui kainuotų ne ką mažiau, negu jų mokamas minimalus akcizo mokestis.

Galvijai - ilgalaikis turtas

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija kelia klausimą dėl biologinio turto apskaitos kuriamų naujovių tikslingumo. Naujovėse neatsižvelgiama į žemės ūkio specifiką, nelieka biologinio turto - visą turtą numatoma skirstyti tik į ilgalaikį ir trumpalaikį. Pavyzdžiui, sodiniai, produktyvieji , veisliniai ir darbiniai gyvuliai, kiti gyvūnai priskiriami ilgalaikiam turtui.

Kiekvienas gyvulys turės būti apskaitomas kaip atskiras ilgalaikio turto vienetas. Šią tvarką numatoma taikyti tik įmonėms, t. y. pelno siekiantiems subjektams, o ūkininkams - ne.

Bendrovių atstovai svarsto, kad bepigu tokiu būdu apskaityti keletą galvijų, o kai jų yra šimtai ar tūkstančiai...

Posėdyje akcentuota, kad gyvuliai auga, krenta, serga, tampa neproduktyviais, būna brokuojami, parduodami, todėl per metus jie ne kartą gali pereiti iš vienos turto kategorijos į kitą, t. y. tapti ilgalaikiu, trumpalaikiu (kai gyvulys netinkamas veiklai, tačiau laikomas pardavimui mėsai), vėl ilgalaikiu turtu.

Nusidėvėjimą skaičiuoti irgi bus sudėtinga, kadangi naudingą tarnavimo laiką neįmanoma nuspėti dėl ligų, traumų ir kt. Jų rinkos vertė  tai kyla, tai krenta.

LŽŪBA nariai pabrėžė, kad jei tokia tvarka bus patvirtinta, tai guls dar viena našta ūkiams. Atsakymo į klausimą, kokia iš viso to nauda ir koks tikslas, bendrovių vadovai neišgirdo.

Dėl glifosato naudojimo

Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Raimonda Grigaitė informavo, kad iki 2017 m. pabaigos oficialiai galima naudoti preparatus, kuriuose yra veikliosios medžiagos glifosato. Lietuvoje yra registruoti 43 augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra glifosato. Tačiau 14-os iš ių sudėtyje yra taloaminų (polietoksilintų riebiųjų aminų), šiuos preparatus naudoti draudžiama.

Europos Komisija yra pratęsusi glifosato naudojimą 1,5 metų, o vėliau spręs, ką daryti. Pabrėžiama, kad šiuo metu jis gali būti  naudojamas ribojant - prieš derliaus nuėmimą naudoti galima tik piktžolėms naikinti.

Lietuvos žemės ūkyje 2014 m. sunaudota 126 tonos glifosatro veikliosios medžiagos.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai