Agropolitika
Akiratyje – žemėtvarka ir žemės reforma
2015-06-11

Vilnius. Žemės ūkio ministerija teigia, kad reformavus centrinę Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sistemą, skaidrų ir efektyvų  darbą būtina užtikrinti ir jos teritoriniuose padaliniuose - jų laukia patikros. Taip pat ministerija pranešė, kad kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT), jog ši ištirtų NŽT prieš trejus metus sudarytas žemės reformos paslaugų sutartis. Teigiama, kad dėl jų teisėtumo kilo įtarimų

Pasak Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės, žemėtvarkos sritis šiuo metu yra viena silpniausių, turinti daugiausiai problemų ir neaiškumų. Tam įtakos turėjo ir nuolat keičiamas žemės įstatymas, ir apskričių reforma. „Žemėtvarkos paslaugos turi būti skaidrios ir prieinamos. Susitikdama su gyventojais dažniausiai išgirstu nusiskundimų dėl žemės reformos, dėl matininkų darbų. Turime spręsti susidariusią situaciją ir užtikrinti skaidrią žemės reformos pabaigą", - sakė V. Baltraitienė.

NŽT skyrių laukia patikrinimai

Gruodžio viduryje pareigas pradėjusi eiti NŽT vadovė Daiva Gineikaitė sako, kad gaunama labai daug skundų dėl teritorinių skyrių priimtų sprendimų, tačiau juos tiriant paaiškėja, kad pagrįsta yra tik nedidelė jų dalis. „Kokios yra tos priežastys, kad skundų nemažėja, kodėl piliečiams nėra normaliai, aiškiai, suprantamai paaiškinama kodėl priimami vienokie ar kitokie sprendimai - kiekviename skyriuje bandysime peržiūrėti, dėl ko kyla problemos. Ar tai iš tikrųjų yra dėl bendravimo, ar nuo apskričių laikų priimti neteisingi sprendimai, kurių, deja, mes jau nebegalime pakeisti. Tuomet piliečiai turi kreiptis į teismą. Bandysime tai išsiaiškinti kiekviename skyriuje", - spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo D. Gineikaitė.

Anot jos, ar bus vykdomos pertvarkos, ar bus vertinama kompetencija, paaiškės po visų skyrių patikrų. Jų metu kiekviename rajone žadama ne tik vertinti vykdomus darbus, susitikti su darbuotojais, bet ir išklausyti žmonių.

V. Baltraitienės (dešinėje) teigimu, vien pernai ministerija gavo virš 2 600 skundų dėl žemės reformos ir su ja susijusių darbų.

NŽT antrino ir ministrė, teigdama, kad dalis problemų kyla iš specialisto nenoro ar negebėjimo bendrauti su piliečiais. „Kai susitinku su žmonėmis, kai jiems pradedu aiškinti, ir neigiamas atsakymas yra visiškai suprantamas ir suvokiamas (...) Bet kai (žemėtvarkininkas, - red.) padeda žmogui kelių spalvų žemėlapį ir nieko nepaaiškina, liepia rinktis laisvą sklypą, kai žmogui, ypač vyresnio amžiaus, net nepasakoma ką viena ar kita spalva reiškia... Nežinau, ar tai yra laiko trūkumas, ar nenoras su žmonėmis bendrauti, bet tai, turbūt, yra pats svarbiausias dalykas (dirbant, - red.) su mūsų piliečiais", - sako V. Baltraitienė.

Matininkams griežtinama atsakomybė

Konferencijoje akcentuota, kad būtina peržiūrėti ir matininkų darbo įkainius, atsakomybę bei jų kompetencijos vertinimą. D. Gineikaitės teigimu, bus griežtinami matininkų egzamino klausimai, nes pagal gaunamus skundus akivaizdžiai matosi jų kompetencijos trūkumas. Sugriežtinus tvarką, mažiau išduodant kvalifikacijos pažymėjimų, tikimasi atsakingesnio darbo ir atitinkamai mažiau skundų dėl jo kokybės.

Pasak NŽT vadovės D. Gineikaitės, sudėtingiausia žemės reformos padėtis yra Vilniaus mieste ir rajone bei pajūrio vietovės. Geriausiai susitvarko Marijampolės ir Kazlų Rūdos skyriai.

Taip pat Seimui yra pateiktos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, kuriomis numatoma didinti matininkams baudas už pažeidimus. „Manome, kad tai privers matininkus dirbti sąžiningai, nes nuo jų, nuo to, kaip jie pamatuoja žemę, labai daug priklauso. Patys girdite kiek yra pamatavimų, kai sklypai lipa ant sklypų ir žmonėms niekas neišaiškina kodėl taip atsitiko...", - kalbėjo ministrė.

Konkursą vertino Viešųjų pirkimų tarnyba

Pasikeitus NŽT vadovybei  kilo abejonių ir dėl prieš kelis metus skelbto viešojo konkurso, kuriuo buvo siekiama rasti tiekėjus, parengsiančius žemėtvarkos projektus ir jiems prilyginamų žemės sklypų planus. Vertinant dar 2012 metais sudarytas sutartis, kilo įtarimų, kad nurodyti įkainiai yra itin aukšti. Manoma, kad įkainiai galėjo tris kartus viršyti rinkos kainas.

Šių metų pavasarį paaiškėjo, kad už žemėtvarkos darbų vykdymą reikia sumokėti kone dvigubai didesnę sumą - virš 16 mln. eurų, kai buvo numatyti beveik 9 mln. eurų. Atsižvelgus į VPT rekomendacijas, žemės reformos darbų pirkimai buvo iš dalies sustabdyti, o naujiems, dar nepradėtiems ir neužsakytiems darbams pirkti paskelbtas naujas konkursas. Pasak D. Gineikaitės, apie 90 proc. visų kadastrinių vietovių konkursą buvo laimėjęs Valstybės žemės fondas

„Jei būtume visiškai nutraukę šitų sutarčių vykdymą, pirmiausiai būtume atsidūrę teisme. Šiuo atveju rangovo negalima kaltinti, tokią sutartį pasirašė NŽT ir nekontroliavo, pinigus mokėjo. (Nutraukę sutartis, - red.) stabdytume ir reformą, nukentėtų daugiau kaip 10 tūkst. mūsų šalies piliečių. Atsižvelgdami į viešąjį interesą ir mažesnę žalą valstybei, ministerija ir NŽT vadovai nusprendėme tęsti, kol baigs tuos darbus, kurie buvo pradėti", - kalbėjo ministrė. Dėl šio konkurso taip pat kreiptasi ir į Generalinę prokuratūrą.

Naujojo konkurso sąlygose numatytos specialios priemonės matininkų ir geodezininkų paslaugų kainoms bei palengvintos sąlygos, kad konkurse galėtų dalyvauti daugiau tiekėjų. Konkurso sąlygose nustatyta maksimali darbų apimtis, perkant žemės reformos darbus ir jos kaina pagal vidutines tokių darbų rinkos vertes. Taip ketinama išvengti nepagrįstai didelių paslaugų kainų ir dirbtinai išpūsto žemės reformos darbų kainų.

MŪ, ŽŪM inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai