Agropolitika
Akiratyje – išmokų sistema ir sausros nuostolių atlyginimas
2019-03-25

Vilnius. Kaip turėtų būti atlyginta dėl sausros patirta žala, ar verta keisti vienkartinės išmokos už plotus sistemą bendrąja išmokų schema - šiais klausimais diskutavo Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), posėdyje pačias opiausias temas aptarusi ir su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu.

Tiek ministras, tiek žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas kvietė žemdirbių atstovus aktyviai diskutuoti dėl pateikto Melioracijos įstatymo pakeitimų paketo. Ministro teigimu, modelis yra pateiktas diskusijai, tikimasi, kad per balandį suinteresuotos pusės išsakys savo pastabas, bus rastas optimaliausias sprendimas, o rudenį svarstymas jau bus atiduotas Seimui.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkui Jonui Talmantui papriekaištavus, kad ne vien tik ūkininkai turėtų rūpintis melioracija, nes ji reikalinga ir miestelių gyventojams, miškininkams, krašto apsaugai ir kitiems, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas teigė, kad vien bandymas įteisinti statinius ir aiškiau apibrėžti jų statusą jau yra sveikintinas. Kita vertus, anot jo, vertėtų vadovautis europine praktika ir žmones skatinti tvarkytis, o ne numatyti atsakomybę už prievolės nepaisymą.

Delavalis 04.01

Tiek jis, tiek Pauliukų ŽŪB vadovas Andrejus Štombergas teigė, kad, matyt, pakaktų jau veikiančiose priemonėse padidinti finansavimo intensyvumą ir „savanoriškai būtų sutvarkyti tie grioviai“. Tiesa, pasak A. Macijausko, būtina išspręsti ir kai kuriuos teisinius momentus, nes dabar ūkininkas net ir norėdamas ne visada gali tai padaryti.

Posėdyje buvo kalbama ir apie derybas dėl BŽŪP po 2020 metų bei priminta ministrui, kad dar 2013 m. Europos Vadovų Taryba užtikrino, jog ne vėliau kaip 2020 metais visos šalys narės turi pasiekti bent 196 Eur/ha lygį galiojančiomis kainomis. Žinant, kiek kitiems metams yra numatyta Lietuvos išmokoms, akivaizdu, kad nepakoregavus biudžeto, numatytas lygis nebus pasiektas. Todėl ministras buvo paragintas derybose siekti 196 Eur/ha. Atitinkamus raštus, prašant paramos visais lygiais siekiant šio tikslo, LŽŪT išsiuntė ir prezidentei, Seimo bei Vyriausybės vadovams, Seimo Kaimo reikalų komitetui, finansų ministrui.

Lietuvos žemės ūkio taryba ketvirtadienį aktualiausius klausimus aptarė ir su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu

Tuo tarpu ministras G. Surplys LŽŪT tikino, kad šiuo klausimu dirbama tikrai aktyviai, paramos sulaukiama iš valstybės vadovų, aktyvi ir pati žemdirbių bendruomenė.

Posėdyje žemės ūkio ministrui buvo primintos ir nederlingų žemių, kiaulininkystės bei sodininkystės sektorių problemos.

Lietuvos taikoma sistema – kitų šalių siekiamybė?

BŽŪP po 2020 m. reglamento projekte yra numatyta suteikti šalims narėms galimybę arba tęsti teisių į išmokas sistemą, arba jos atsisakyti ir pereiti nuo bendrųjų išmokų sistemos (BIS) prie vienkartinės išmokos už plotus sistemos (SAPS). Šiuo metu projektas, anot ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovo Karolio Anužio, Lietuvai nenumato galimybės pereiti prie BIS, tačiau šalims, kurios ją taikys, galima pereiti prie paprastesnio varianto - SAPS.

Dabar bendrųjų išmokų sistemą taiko 18 šalių narių, o kai kurios iš jų yra pasirinkusios regioninius modelius. Iki 2020 metų teisių į išmokas vertės konkrečioje šalyje turėtų būti suvienodintos.

Taikant bendrąją išmokų sistemą teisės į išmokas ūkininkams paskirstomos istoriniu pagrindu. Žemdirbiai kiekvienais metais turi aktyvuoti savo turimas teises į išmokas kartu su turimų hektarų skaičiaus deklaracija.

Bendrąją išmokų sistemą susirinkusiems pristatė ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis

Pasak K. Anužio, nors Lietuva BIS taikymo patirties neturi, tačiau šalys, ją taikančios, nuolat sulaukia daug finansinių korekcijų dėl netinkamo jos įgyvendinimo, o ir pati BIS buvo ir tebėra nuolatiniame EK auditorių taikinyje, po kurių pastabų vis tekdavo įvesti naujų korekcijų, tad sistema darėsi vis sudėtingesne.

„Yra daug senųjų šalių narių, kaip Švedija, Suomija ir kitos, kurios šiandien labai rimtai svarsto pereiti prie tos sistemos, kurią turi Lietuva ir kitos narės. Jos girdėdamos mūsų įgyvendinimo modelius ir matydamos bendrą ES paveikslą, nori supaprastintos schemos“, - ketvirtadienį Žemės ūkio tarybai kalbėjo K. Anužis.

Jo teigimu, nors deklaruotų plotų skaičius mūsų šalyje vis dar tebėra augantis, bet sudėtingesnės bendrųjų išmokų sistemos pasirinkimas nereikštų augimo sustabdymo. „Ūkininkai, kurie šiuo metu nedeklaravo, jie pretenduos į nacionalinį rezervą, norėdami įgauti teisę į išmoką ir per dvejus metus mes ją vis tiek turėsime suteikti. Mūsų siūlymas – nepadaryti viso proceso sudėtingu ir nemąstyti apie perėjimą“, - kalbėjo ŽŪM atstovas, siūlydamas laiką ir jėgas geriau skirti naujajam finansiniam laikotarpiui.

Jam prieštaravo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, teigdamas, jog daugėjant deklaruojamų hektarų, bendras krepšelis išlieka toks pats. „Siūlau rašyti į Briuselį arba važiuojame ir aiškinamės“, – kategoriškai savo nuomonę gynė J. Vilionis, teigdamas, kad didėjant naujų ūkių plotams, seniau ūkininkaujančių laukia vis mažesnės išmokos.

„Tiesioginės, kompensacinės išmokos yra pagrindinis sutarties objektas tarp ES ir ūkininkų. ES duoda pinigus su sąlyga, kad jie laikysis reikalavimų. Jei jie negaus jokios išmokos, savo ariamoje žemėje darys ką nori ir nesilaikys sąlygų“, - vardijo didesnio ūkininkaujančių ir dalyvaujančių sistemoje skaičiaus privalumus K. Anužis.

Tuo tarpu Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkė Danutė Karalevičienė ragino pasidomėti, kokių plotų sąskaita auga žemės ūkio paskirties žemės kiekis.

„Ar ne be reikalo mes čia laužome ietis? Na, kiek dar tų hektarų padidės?..“ - retoriškai klausė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, o LŪS vadovas J. Talmantas vedė paralelę su ekologiniais ūkiais – staiga išaugus tokiems plotams, o finansiniam krepšeliui likus tokiam pačiam, susiklostė situacija, kad nauji ūkiai išmokų negauna. „Kodėl naujai įsisteigęs ekologinis negauna, o čia – gauna? Gal darome konstantą?“, - kalbėjo J. Talmantas.

Neskubėti su sprendimu keisti dabar galiojančią išmokų sistemą ragino LGAA vadovas Aušrys Macijauskas (dešinėje)

Nuosaikiau į situaciją žvelgti paragino LGAA vadovas, primindamas, kad nei išmintinga, nei strategiška keisti politiką pagal savo asmeninį matymą. Anot jo, SAPS modelis pasirinktas stojant į ES ne be pagrindo. „Kiekvienas planavome savo ūkį išplėsti. Galvojom, kad atkovosim, atarsim, nes buvome jauni ir energingi. Dabar mes jau truputį subrendome ir mąstymas keičiasi, lyg ir norėtume užsidaryti, užsifiksuoti. Nemanau, kad tai yra teisinga ir sąžininga. Manau, kad sąžininga yra kiekvienam, norinčiam dirbti žemę, turėti vienodas teises. Tuo labiau, kad ta schema yra žiauriai sudėtinga“, - kalbėjo A. Macijauskas.

Jo teigimu, pakalbėjus su ūkininkais iš senųjų šalių paaiškėja, kad jie nėra patenkinti savo sistema ir jie kiek su pavydu žiūri į mūsiškę, nes ji yra paprastesnė.

Žalai atlyginti siūloma ieškoti papildomų lėšų

Nemažas diskusijas įplieskė ir pernai buvusios sausros sukeltos žalos dalinio atlyginimo projektas. Preliminariais ministerijos skaičiavimais, žemdirbių patirtas nuostolis sudaro apie 62 mln. eurų. Pagal Valstybės pagalbos skyrimo reglamentą, gali būti kompensuojama iki 40 proc. patirtų nuostolių. Lietuva tam rado 7 mln. eurų, o ŽŪM savu ruožtu paprašė socialinių partnerių konsultacijos, pasiūliusi žalos atlyginimo projekte keturias alternatyvas.

Jas pristatęs ŽŪM atstovas K. Anužis teigė, kad pirmuoju atveju siūloma kompensuoti tik augalininkystės sektoriui, antruoju – tam tikromis proporcijomis tiek augalininkystei, tiek gyvulininkystei, trečiuoju siūlomi skirtingi variantai, kaip kompensuoti gyvulininkams, o ketvirtuoju, kadangi nepavyko rasti didesnės sumos, jos neskirti apskritai.

Tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės ūkiams išmokos būtų skaičiuojamas pagal parengtą specialią metodiką. Žemės ūkio tarybos pirmininkas Petras Puskunigis priekaištavo, kad, visų pirma, metodika nėra labai tiksli, nes nematoma tikroji buvusi situacija. Anot jo, pernai buvo regionų, kuriuose augalininkams pavyko nuimti labai gerus derlius, o kai kuriuose – viskas išdegė.

LŽŪBA prezidiumas paskutiniame savo posėdyje buvo nutaręs, kad jei nebus peržiūrėta suma, kompensuoti derėtų tik gyvulininkystės ūkiams, nes nukentėjo praktiškai visi.

Pasigirdus ir kitokioms nuomonėms, tiek J. Talmantas, tiek A. Macijauskas samprotavo, kad ministerija vėl nuėjo standartiniu keliu, kai politinių sprendimų priėmimą bando permesti žemdirbiams.

„Ministerija visą laiką elgiasi pagal tą pačią schemą. Tikslas – tarp žemdirbių organizacijų įnešti sumaištį, juos suskaldyti ir paskui priimti tokį sprendimą, kurio ji pati nori, o ne tą, kurio nori žemdirbiai. Esant tokiam siūlymui susipriešinimas yra neišvengiamas. (...) Mes, visuomeninės organizacijos, neturime teisės priiminėti politinių sprendimų. Ministerija dažnai norėtų, kad mes vykdytume ministro funkciją ir jis nusiplautų nuo atsakomybės, kad mes priimtume politinius sprendimus“, - kalbėjo A. Macijauskas, ragindamas svarstyti tik kompromisinius variantus.

Tiek jis, tiek kiti atkreipė dėmesį, kad išmoka būtų mokama tik pagal tam tikrą metodiką, o ne atsižvelgiant į konkretaus ūkio situaciją, tad gali susiklostyti taip, kad, taikant matematinę formulę, stipriai nukentėjęs gali ir negauti paramos.

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas, LNŽNA pirmininkė Danutė Karalevičienė, LŽŪKA direktorius Dainius Kižauskas sutiko, kad siūlomi 7 mln. eurų sausros sukeltos žalos daliniam kompensavimai - labai menka pagalba

Kad tokia parama būtų daugiau politinis sprendimas, sutiko ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos (LŽŪKA) direktorius Dainius Kižauskas. „Tie eurai tam hektarui visiškai nieko nereiškia, nes pagal realią situaciją, jei vertintume individualiai, jie yra stipriai, net ne dešimt kartų, o stipriai mažesni..“, - kalbėjo D. Kižauskas.

J. Vilionis ragino apskritai nesutikti su tokia suma ir raginti ieškoti daugiau. „Mokytojai pasėdėjo kiek dienų ir gavo....“ , - imtis griežtesnių sprendimų ragina LPGA vadovas.

Po karštų diskusijų Žemės ūkio taryba nusprendė vis dėlto rinktis antrą alternatyvą iš pasiūlyto projekto (kuomet kompensuojama ir augalininkystės, ir gyvulininkystės ūkiams), tuo pačiu pabrėžiant, kad skirtoji suma yra labai menka. LŽŪT penktadienį jau kreipėsi raštu į žemės ūkio ministrą, prašydama šio klausimo aptarimui organizuoti susitikimą su premjeru.

Lietuvos žemės ūkio tarybos posėdyje taip pat aptarti ir Lietuvos galvijų veislininkystės sistemos, genominio tyrimo finansavimo, pajamų stabilizavimo fondo klausimai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks Jūsų pomėgis laisvalaikiu?
Orai