Agropolitika
Aiškėja būsimi apribojimai ir saugikliai, perkant žemę
2014-02-17

Vilnius. Dirbamą žemę Lietuvoje siūloma leisti įsigyti tik tiems asmenims, kurie žemę dirba ne mažiau kaip trejus metus ir kurie įsipareigos ją dirbti ne trumpiau kaip 10 metų, neperleisdami kitiems asmenims. Be to, siūloma ją parduoti tik nuolatiniams gyventojams bei riboti įsigyjamos žemės dydį.

Tokie siūlymai praeitą ketvirtadienį svarstyti parlamentinio Kaimo reikalų komiteto sudarytos darbo grupės posėdyje, tačiau joks sprendimas nepriimtas.

Galimus saugiklius pristatęs ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius teigė, kad žemės įsigiję asmenys ją turėtų patys dirbti. „Veikla neturėtų būti simbolinė", - teigė jis.

Ministerijos atstovas taip pat informavo, kad svarstoma galimybė leisti žemę įsigyti tik toje savivaldybėje, kur žmogus nuolat gyvena arba jei ji ribojasi su gretima savivaldybe. Be to, bus reikalingas specialios savivaldybės komisijos leidimas - jis nebūtų reikalingas, jeigu būtų perkamas jau statiniais apstatytas žemės plotas iki 1 hektaro.

Dar vienas svarstomas reikalavimas - žemę leisti įsigyti tik turintiems nuolatinio gyventojo statusą asmenims.

A. Petkevičius teigė, kad svarstomas reikalavimas įsigytą žemę dirbti ne trumpiau kaip 10 metų jau buvo aptartas su socialiniais partneriais: „Per šį laikotarpį atsipirktų investicijos į pastatus ir techniką". Vienodi reikalavimai būtų taikomi ir fiziniams, ir juridiniams asmenims.

Numatoma, kad baudos už žemės įsigijimo taisyklių pažeidimus siektų iki 10 tūkst. litų.

Žemės ūkio viceministrė Leokadija Počikovska teigė, kad visi saugikliai, dėl kurių bus susitarta, neturi kelti grėsmės nacionaliniam saugumui ir būti diskriminaciniai.

Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis priekaištavo, kad siūlymai svarstomi, nors jų nėra įvertinę teisininkai.

Kelis tūkstančius hektarų turintis ir grūdus auginantis ūkininkas iš Kupiškio Zigmas Aleksandravičius sako, kad žemė neturi būti parduodama juridiniams asmenims, o ne užsieniečiams.

"Tos bendrovės pasislepia už akcijų ir jos jau parduoda kitų šalių piliečiams ne žemę, o akcijas, bet tos akcijos išplaukia kartu su žeme. Tai ta pati spekuliacija užslėpta forma. Mes kaime nematome problemų, kad užsienio piliečiai dirba žemę", - po posėdžio sakė jis žurnalistams.

Pasak jo, nuo 2004 metų Lietuvoje įsteigta daugiau nei 600 įmonių, kurios skelbėsi perkančios žemę.

Darbo grupėje dirbanti Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė  teigė, kad nei STT, nei VSD, nei prokurorai nepateikė informacijos, kiek žemės Lietuvoje yra supirkę juridiniai asmenys.

Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams - po pereinamojo laikotarpio nuo gegužės draudimas nustos galioti, jei referendume žmonės nenutars kitaip.

BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai