Agropolitika
Agroverslo sektoriui prognozuojama lėtesnė plėtra ir didesnė konkurencija
2013-06-21

Kaunas. Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriui būtina veiklos specializacija ir kooperacija, o koncentracija neišvengiama. Taip pat reikės išmokti veikti lėtesnės ūkio plėtros sąlygomis bei išplėsti eksporto rinkų geografiją, orientuojantis į sparčiai augančias besivystančias rinkas, teigia DNB banko vyr. analitikė Indrė Genytė-Pikčienė (nuotr.).

Vakar Kaune surengtoje Lietuvos agroverslo konferencijoje diskutuota apie sektoriaus vystymosi tendencijas ir galimybes. Renginyje dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato, DNB banko, žemės ūkio sektoriaus įmonių ir įstaigų atstovai.

Rinkos ekspertų teigimu, dėl palankios situacijos pagrindinėse eksporto rinkose ir aukštų produkcijos kainų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės sektoriui teko vieno iš pagrindinių ekonomikos variklių vaidmuo. Tačiau DNB analitikų teigimu, atsirado grėsmių tiek šalies viduje, tiek pagrindinėse maisto sektoriaus eksporto rinkose, prie kurių šiai ūkio veiklai teks prisitaikyti.

3 Paragrafas delaval

Konferenciją atidarė žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius

„Lietuvos žemės ūkio ir maisto perdirbimo sektorius sėkmingai atsispyrė ekonomikos nuosmukiui ir pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių Lietuvos ekonomikos augimo ramsčių. Sektoriaus svarbą ekonomikai rodo tai, kad žemės ūkis ir maisto pramonė sukuria 8,2 proc. Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės - dukart daugiau nei atitinkamas Europos Sąjungos šalių vidurkis (3,7 proc.)", - Lietuvos agroverslo konferencijoje pažymėjo DNB banko vyr. analitikė I. Genytė-Pikčienė.

Trejus metus iš eilės maisto sektoriaus produktų eksportas buvo rekordinis, o pernai Lietuvos šio ūkio segmento eksporto rodikliai buvo geriausi per visą Nepriklausomybės laikotarpį - iš viso 2012 m. žemės ūkio ir maisto gaminių eksportuota už 14,6 mlrd. litų., iš kurių 9,6 mlrd. litų sudarė lietuviškos kilmės maisto sektoriaus prekės.

I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos maisto sektorius modernizuojasi sparčiau nei Lietuvos ūkis - kelerius metus iš eilės maisto sektoriaus materialinių investicijų augimo tempai ženkliai viršijo ūkio vidurkį. Pavyzdžiui, pernai žemės ūkyje materialinės investicijos augo 22,4 proc., o maisto pramonėje - net 39 proc., kai šalies vidutinis investicijų augimas sudarė vos 3 proc. Be to, maisto sektorius tampa vis svarbesniu darbdaviu - jei 2008 m. šiame sektoriuje dirbo 11,4 proc. visų užimtųjų, tai pernai - jau 12,7 proc. visų užimtųjų.

Vis dėlto DNB analitikai pažymi, kad Lietuvos ekonomika įžengia į nuosaikios raidos etapą, kai bent jau artimiausius keletą metų šalies BVP augimas svyruos tarp 2-4 proc., taigi augimo galimybės vidaus rinkoje bus ribotos. Be to, su sunkumais susiduria ir pagrindinės maisto sektoriaus eksporto rinkos - artimiausiais metais ES ūkis išgyvens recesiją, žymus ekonomikos sulėtėjimas prognozuojamas ir Rusijai - antrai pagal dydį Lietuvos maisto sektoriaus eksporto rinkai.

Konferencijos dalyviai – nuo žemdirbių iki bankininkų

„Siekiant išlaikyti augimo tempą ir atsispirti didėjančiai konkurencijai, Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriui būtina veiklos specializacija ir kooperacija, o koncentracija neišvengiama. Taip pat reiks išmokti veikti lėtesnės ūkio plėtros sąlygomis bei praplėsti eksporto rinkų geografiją orientuojantis į sparčiai augančias besivystančias rinkas, - teigė I. Genytė-Pikčienė.

Lietuvos maisto prekių eksporto geografija nėra plati: 54 proc. eksporto tenka Europos Sąjungai (pirmiausiai Latvijai, Vokietijai, Lenkijai, Estijai), 34 proc. - NVS šalims, iš jų 30 proc. - Rusijai. Saistyti sektoriaus ateitį su ribotu skaičiumi eksporto šalių yra labai rizikinga, tuo labiau, kai net 30 proc. eksporto tenka vienai šaliai - Rusijai. Ekonomikos sulėtėjimas Rusijoje gali smarkiai paveikti Lietuvos eksportą.

Didžioji dalis užderėjusio 2012 metų grūdų derliaus iškeliavo į Iraną. Lietuva ir toliau turėtų ieškoti nišinių rinkų, stiprindama savo eksportinį potencialą, nuo kurio labai priklauso šalies ekonomikos ateitis, nes vidaus vartojimas yra mažas, dar labiau jį mažina neigiami demografiniai pokyčiai.

Ieškant naujų realizavimo rinkų, svarbus vaidmuo tenka valstybei. Perdirbėjai šiuo metu nebegauna eksporto subsidijų, tad ar galima jų tikėtis ateityje? Anot žemės ūkio viceministro Mindaugo Kuklieriaus, eksporto skatinamosios subsidijos nueina į praeitį. „Trumpalaikėje perspektyvoje jos galėtų būti gelbėjimosi ratas, tačiau ilgalaikėje - pakenktų konkurencingumui", - teigė viceministras. Kartu jis pabrėžė, kad naujojoje BŽŪP numatoma kitų efektyvių rinkos skatinimo ir informavimo priemonių.

Pasak Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovo Džempjero Dženovėzės (Giampiero Genovese), naujas rinkas padeda atverti tarptautinės sutartys ir susitarimai, tarpvalstybinių kontaktų mezgimas. Vykstančios derybos dėl laisvos prekybos sąlygų tarp Europos Sąjungos ir JAV yra labai svarbios žemės ir maisto ūkiui. Sėkmės atveju jos gali atnešti ryškių pokyčių.

I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad Lietuvos maisto sektorius gali prarasti ir pernykštį kozirį - tikėtina, kad dėl prognozuojamo rekordinio grūdų derliaus pasaulyje, šiemet tarptautinės žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų kainos bus mažesnės. Rizikos slypi ne tik išorės rinkose, tačiau ir ūkio viduje - maisto sektoriui vis opesnė tampa struktūrinio nedarbo problema, kai net ir esant didelei darbuotojų pasiūlai, darbdaviams sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų. Be to, sektorius susiduria su emigracijos ir visuomenės senėjimo iššūkiais. Tai didina darbdaviams spaudimą kelti algas kvalifikuotiems darbuotojams, tačiau mažina sektoriaus konkurencingumą.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai