manoukis new-logo.jpg
Lapkričio 20 d., Pirmadienis
Žurnalų MANO ŪKIS ir VETinfo PRENUMERATA 2018 metams jau prasidėjo! Kviečiame užsiprenumeruoti internetu http://manoukis.lt/prenumerata/internetu  
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS >

Ūkininkai apie mokesčius, žemę ir liūčių apsemtus pasėlius (patikslinta)

2017-09-12
Ūkininkai apie mokesčius, žemę ir liūčių apsemtus pasėlius (patikslinta)

Akademija (Kėdainių r.). Lietuvos ūkininkų sąjunga kritiškai įvertino mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo projekto pasiūlymus, planuojamus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimus, ragino Žemės ūkio ministeriją daugiau dėmesio skirti nuo gausių kritulių nukentėjusiems Rytų Lietuvos rajonams.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Prezidiumo posėdyje ūkininkams aktualius mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo projekto esminius pokyčius komentavo Aleksandro Stulginskio universiteto prof. dr. Astrida Miceikienė.

Atsakydama į klausimą, ar siūlomi pakeitimai palengvins ūkininkų dalią, ar taps jiems našta, prof. Astrida Miceikienė paaiškino, kad atsakymą galima būtų sužinoti sumodeliavus situacijas ir įvertinus daugybę įvairių veikksnių, turinčių įtakos ūkių veiklos rezultatams

„Smulkiesiems ūkininkams pokyčiai turėtų būti naudingi, nes jų ūkiai nepateks į bendrą apskaitą, tačiau išlieka tam tikrų netolygumų tarp ūkininkų ir žemės ūkio juridinių asmenų. Pavyzdžiui, tik juridiniams asmenims planuojama leisti mažinti apmokestinamąjį pelną išskaičiuojant iš jo investicinių projektų vykdymo išlaidas (net iki 100 proc.), o ūkininkams tokios galimybės nenumatyta", - komentavo A. Miceikienė.

Smulkioms įmonėms, bet ne ūkininkams, ketinama taikyti vadinamąsias „mokesčių atostogas", kai už pirmąjį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas nuliniu pelno mokesčio tarifu.

Reformos pasiūlymai sulaukė ūkininkų aptarimo ir kritikos

Visiems žemdirbiams, tiek ūkininkams, tiek bendrovėms, siūloma leisti iš pajamų atskaityti žemės įsigijimo išlaidas, patirtas ir ankstesniais metais (per mokestinį laikotarpį atskaityti 1/20 žemės įsigijimo kainos). Pavyzdžiui, jei žemė įsigyta 2015 metais, tai įsigijimo išlaidas galima bus išskaityti iš pajamų lygiomis dalimis artimiausius 17 metų.

Reformos autoriai siūlo prilyginti ūkininkus individualia veikla besiverčiantiems asmenims, kad taikomas mokestis nebūtų siejamas su vienu ekonomikos sektoriumi, bei atsižvelgiant į tai, kad efektyvūs pajamų mokesčio tarifai, taikomi pajamoms iš žemės ūkio veiklos, yra palyginti žemi ir neproporcingi gaunamų pajamų dydžiams. Tačiau nauja individualios veiklos apmokestinimo schema taikoma tik tuo atveju, jei pajamos viršija 45 tūkst. eurų. Ūkininkai, kurių metinės pajamos yra mažesnės kaip 45 tūkst. eurų, nedalyvauja bendroje apmokestinimo sistemoje.

A. Miceikienė atkreipė dėmesį į pokyčius, kurie ypač aktualūs kooperatyvų nariams, dirbantiems kooperatyvuose ir parduodantiems jiems savo produkciją. Šiuo metu kooperatinės bendrovės, išmokėdamos išmokas už žemės ūkio produkciją, nuo visos išmokamos sumos išskaičiuoja 5 proc. pajamų, kurias ūkininkai gali susigrąžinti tik deklaruodami metines pajams, t. y. tokiu būdu ūkininkų apyvartinės lėšos „užšaldomos". Tokia tvarką siūloma panaikinti. Ūkininkas mokės mokesčius tik metams pasibaigus.

Ūkininkai pastebėjo, kad metų būna blogų ir gerų. „Tarkime, pernai buvo labai prasti metai, pelno nebuvo, vos ne vos išsikapstėm, o šiemet pasisekė ir uždirbome pinigų, tai mums mokesčiai paskutines kelnes numaus?" - replikavo žemdirbiai. A. Miceikienė priminė, kad šiuo atveju galioja principas, jog praeitų metų patirtą nuostolį ūkininkai gali dengti iš šių metų pelno.

Ji pastebėjo, kad reikia labai atidžiai vertini sąnaudas, teisingai ir tiksliai skaičiuoti, o ūkininkai dažnai nedrąsūs, nepasinaudoja visais įmanomais leidžiamais atskaitymais.

Šiaulių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad pokyčiai numato juridiniams asmenims lengvatų daugiau, o ateitis nėra optimistinė.

„Tiesioginės išmokos mažės, mokesčiai didės, augs ir netiesioginės išlaidos, pavyzdžiui, kai žemdirbiai dovanų gaus melioracijos įrenginius“, – prognozavo LŪS vicepirmininkas Raimundas Juknevičius

Anot R. Juknevičiaus, siūlymas leisti išskaičiuoti iš pajamų žemės įsigijimo išlaidas naudingas stambiesiems, ypač toms įmonėms, kurios kadaise užsiėmė žemės ūkio paskirties žemės supirkimu tiesiogiai ir per dešimtis įsteigtų antrinių įmonių bei fondų.

Dėl žemės įsigijimo saugiklių

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimus komentavo Lilija Šermukšnienė, LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė. Jos teigimu, visi ligšioliniai siūlymai nekeičia pozicijos dėl susijusių juridinių asmenų. Pagal įstatymą, susijusiais laikomi tokie juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 proc. kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų). Jos teigimu, tai suteikia galimybę juridiniams asmenims užvaldyti žemę perkant įmonių akcijas ir tokiu būdu apeiti įstatyme nustatytus ribojimus bei suimti į vienas rankas didelius žemės plotus.

Kaip gali atrodyti susiję asmenys, valdantys 25 proc. įmonės akcijų, vaizdžiai iliustravo Raimundas Juknevičius, Šiaulių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas: „Įsivaizduokite, kad keturiese sukuriame keletą bendrovių ir visose jose valdome po 25 proc. akcijų. Tačiau mes nesame susiję asmenys, nes neperkopiame 25 proc. ribos, todėl įstatymo ribojimai dėl žemės įsigijimo mums negalioja".

Ūkininkų sąjungos nariai siūlė vietoje 25 proc. nustatyti 10 proc. ribą, taikytiną susijusiems asmenims.

„Tai, kas tinka ūkininkams, sulaukia žemės ūkio bendrovių atstovų prieštaravimų“, – pastebėjo Lilija Šermukšnienė

Pasak L. Šermukšnienės, įstatymo projekte nauja tai, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ketvirtoje pozicijoje įrašyti jaunieji ūkininkai, gyvenantys parduodamo sklypo teritorijoje ir ne mažiau kaip 1 metus vykdę žemės ūkio veiklą. Jos vertinimu, tai geras pasiūlymas, tačiau jam labai prieštarauja stambieji žemvaldžiai.

Pasak R. Juknevičiaus, tai, kas įstatyme surašyta, atrodo gražu ir teisinga. „Bet kai pradedi modeliuoti situacijas, kaip galima būtų pritaikyti saugiklius konkretiems atvejams, nieko neišeina, akivaizdu, kad saugikliai neveiks", - sakė Šiaulių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.

„Mūsų galvose daugiau baimių, negu jų yra iš tikrųjų. Apie 73 proc. žemės parduota pagal pirmumo kriterijus. Užsieniečių fizinių asmenų, įsigijusių žemės ūkio paskirties žemės, tėra septyni. Daugiausia problemų kyla tarp fizinių ir juridinių asmenų", - sakė posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Ministras Bronius Markauskas ragino ūkininkus nepasiduoti tariamoms baimėms, kartu pripažindamas, kad ne viskas jį tenkina verslo ir žemės santykiuose

B. Markauskas pripažino, kad stambus kapitalas turi daugiau galimybių pakreipti įvykius sau palankia linkme. „Tai, kas vyksta su verslu ir žeme, manęs netenkina", - sakė ministras. Jis pridūrė, kad Seime yra įstatymo projektas dėl juridinių asmenų registro, pagal kurį turės būti registruojami visi įmonių akcininkai, o ne vien stambiausieji.

Dėl padėties Rytų Lietuvoje

LŪS Ignalinos rajono skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė posėdyje kalbėjo apie sudėtingą šio regiono žemdirbių situaciją. Ignalinos rajone kritulių norma viršyta nuo 1,5 iki 4 kartų. Derliaus nuimta tik 30-50 proc., dalis pasėlių tebėra vandeny, kai kur laukai virtę ežerais. Dėl suirusių ir apleistų melioracijos sistemų net aukštumose telkšo vanduo.

Pasak Marijonos Lukaševičienės, ūkininkai ne tik praranda derlių, bet gali netekti išmokų, susilaukti sankcijų, kadangi deklaruodami pasėlius įsipareigojo laikytis griežtų reikalavimų

Ignalinos rajono ekstremalių situacijų komisija priėmė sprendimą pripažinti rajone įvykus ekstremalųjį įvykį dėl sunaikintų pasėlių.

M. Lukaševičienė kreipėsi į ministrą B. Markauską, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra netaikytų nukentėjusiems Rytų Lietuvos žemdirbiams sankcijų dėl nepasiektų investicinių (pardavimo pajamų, grynojo pelningumo ir kt.) rodiklių, dėl nustatytais terminais nenušienautų pievų ir pūdymo neapsėjimo ir dėl grūdų pardavimo sutarčių neįvykdymo.

Ministras pagalbą pažadėjo. Žinoma, ne kompensacijas, tačiau galbūt paankstintą tiesioginių išmokų avansų dalies mokėjimą pradėti mokėti spalio viduryje, t. y. nelaukiant patikrų rezultatų.

PATIKSLINIMAS. NMA pranešė, kad planuoja avansus mokėti nuo spalio vidurio iki lapkričio pabaigos. Planuojama, kad avansai pasieks 99 proc. pareiškėjų, todėl skubama laiku atlikti patikras, kad galima būtų pradėti mokėjimus. Nuo gruodžio 1 d. mokama pagrindinė išmokos dalis.

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.