manoukis new-logo.jpg
Gruodžio 21 d., Sekmadienis
Žurnalai MANO ŪKIS ir VETinfo  - kiekvienam ūkininkaujančiam! Užsiprenumeruokite 2015 metams!

NAUJIENOS > Agropolitika

Auginant karpius slypi pavojai

2013-04-10
Auginant karpius slypi pavojai

Vilnius. Lietuvoje dažniausia ir populiariausia auginama žuvų rūšis yra karpis (Cyprinus carpio L). Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai teigia, kad auginant ar rengiantis auginti karpius labai svarbu žinoti apie karpių virusines ligas.

Viena iš pavojingiausių karpių virusinių ligų yra Koi herpes virusinė infekcija (KHV). Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja biomedicinos mokslų dr. Ingrida Jacevičienė įspėja, kad ji yra aukšto patogeniškumo ir mirtingumas nuo šios ligos  gali siekti 100 proc. Persirgę šia liga, karpiai ilgai išlieka viruso nešiotojais. Koi herpes virusinės liga (KHVL) augintojams gali atnešti didžiulių finansinių nuostolių.

Koi herpes virusinė infekcija

Lietuvoje šiuo metu KHVL yra laikoma viena iš didžiausią riziką keliančių veiksnių paprastųjų karpių ir dekoratyvinių Koi karpių populiacijoms. KHVL serga paprastieji, laukiniai (sazanai) ir dekoratyviniai Koi karpiai

Ligą sukelia Koi herpes virusas (žinomas kaip karpių herpes virusas-3 arba CyHV-3, turintis DNR ir priklausantis Herpesviridea šeimai). Nors dėl tikslios viruso klasifikacijos buvo iškilusios mokslinės diskusijos, tačiau paskutinis mokslinis darbas parodė svarius morfologinius ir genetinius įrodymus, kad KHV iš tiesų priklauso herpes virusams ir yra glaudžiai susijęs su karpių raupų virusu (karpių herpes-1 (CyHV-1) ir hematopoetinės nekrozės herpes virusais-2 (CyHV-2)). KHVL buvo nustatyta dekoratyviniams Koi ir paprastiesiems karpiams.

Pasak I. Jacevičienės, šiai virusinei ligai imlūs įvairaus amžiaus karpiai. Tyrimais nustatyta, kad mailius yra jautresnis už suaugusias žuvis. Taip pat yra duomenų, kad kitos žuvų rūšys, tarkime, dekoratyvinės auksinės žuvelės (Carassius auratus auratus) ir baltieji amūrai (Ctenopharyngodon idella) - neparodo KHV klinikos, tačiau gali būti viruso nešiotojos ir infekuoti jautrius KHV karpius.

Viruso inkubacinis periodas trunka 14 d. po užsikrėtimo. Tačiau inkubacinis periodas gali priklausyti nuo temperatūros ir nuo tai, kokios priežastys sukėlė ligą. Ryškiausiai sergamumas pastebimas, kai vandens temperatūra yra 17°-26°C, tai optimali temperatūra karpiams. Krentant temperatūrai, ligos eiga sulėtėja, tačiau optimalus temperatūros grįžimas iššaukia sunkesnę jos eigą. Esant žemai vandens temperatūrai, vystosi chroniška KHVL forma, su nedideliu žuvų mirtingumu.

KHVL klinikiniai simptomai 

KHVL klinikiniai simptomai dažniausiai yra nespecifiniai. Pirmieji požymiai pasireiškia apetito netekimu, apatiškumu, sutrikusia judėjimo koordinacija, būriuojantis vandens paviršiuje ir kvėpavimo sutrikimais „ryjant orą". Labiausiai KHVL atitinkantys pakitimai yra patinusios ir pašviesėjusios žiaunos su nekrozės židiniais. Pasireiškus pirmiesiems klinikiniams simptomams karpiai staigiai gaišta per pirmąsias 24-48 val.

Žuvys, sergančios KHV, virusą į aplinką išskiria  su išmatomis, šlapimu, o neršto metu - su skysčiais ir gleivėmis. Sveikos žuvys užsikrečia tiesioginiu kontakto būdu, per vandenį ir kitus sukėlėjo perdavimo veiksnius (pašarus, apyvokos daiktus). Į neapkrėstus tvenkinius ar kitokias vandens talpyklas KHV patenka su atvežtais sergančiais ar persirgusiais paprastaisiais ar Koi karpiais. 

Tačiau, kaip pabrėžia dr. I. Jacevičienė, dažnai žuvų virusinės ligos esti besimptomės arba pasireiškia nebūdingais požymiais. Tikslią virusinės ligos diagnozę galima nustatyti tik atlikus diagnostinius tyrimus.

Yra žinomos dar dvi žuvų virusinės ligos, kuriomis serga paprastieji ir dekoratyviniai Koi karpiai - tai pavasarinė karpių viremija (PKV) ir karpių raupai Cyprinid herpes virus-1 (CyHV-1). Tikslinga iš anksto išsiaiškinti, kokios virusų padermės cirkuliuoja kultūrinių, laukinių ir dekoratyvinių Koi karpių populiacijose. Lietuvos tvenkinių žuvininkystės ūkiuose, gyventojų įsirengtuose tvenkinėliuose ar kitokiose vandens talpykose, anot gydytojos, reikalinga nuolatinė epidemiologinė žuvų virusinių ligų analizė.  

NMVRVI Molekulinės biologijos ir Genetiškai modifikuotų organizmų ir Virusologinių tyrimų skyriuose atliekami karpių dėl KHVL ir PKV ligų tyrimai. Tyrimams mėginiai imami tik iš gyvos žuvies (ikrų, lervučių, mailiaus). 2012 m. institute buvo ištirti 19 karpių mėginiai dėl KHV, o dėl PKV - 65. Visi mėginiai buvo neigiami.

Gydymo nuo KHVL, kaip ir nuo kitų virusinių žuvų ligų, nėra. Jeigu žuvivaisos, žuvininkystės ūkiuose ar gyventojų tvenkiniuose nustoma KHVL, būtina naikinti visas žuvis, dezinfekuoti visas priemones ir medžiagas.

„Įsigyjant naujas žuvis būtina taikyti visas privalomas prevencines priemones", - pataria dr. I. Jacevičienė. Labai svarbu surinkti kuo daugiau informacijos apie tiekėją, kaip jis augina ir prižiūri žuvis, jeigu jis iš kitos šalies, pasidomėti kokia yra žuvų užkrečiamų ligų epidemiologinė situacija toje šalyje, ar neturėjo ekonominių nuostolių dėl neišaiškinto karpių populiacijos gaištamumo. 

„Būtinai paprašykite tiekėjo, kad pateiktų dokumentus apie žuvų sveikatos ir užkrečiamų ligų būklės stebėseną ir kontrolę bei laboratorinių tyrimų rezultatus. Įžuvinimui parsivežtoms žuvims iš kitos šalies turėtų būti taikomas karantinas", - rekomenduoja specialistė.

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai