manoukis new-logo.jpg
Lapkričio 19 d., Sekmadienis
Žurnalų MANO ŪKIS ir VETinfo PRENUMERATA 2018 metams jau prasidėjo! Kviečiame užsiprenumeruoti internetu http://manoukis.lt/prenumerata/internetu  
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS >

K. Starkevičius: valdantiesiems trūksta valios ir sąžiningumo

2013-03-21
K. Starkevičius: valdantiesiems trūksta valios ir sąžiningumo

Vilnius. Vertindamas Vyriausybės šimto dienų veiklą, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius (nuotr.) pabrėžia darbų tęstinumo svarbą, o kartu kritikuoja valdančiuosius, kad šiems stinga politinės valios atsiskaityti su žemdirbiais už kvotinį pieną.

„Labai teigiamai vertinu tai, kad Vyriausybė tęsia mūsų pradėtus darbus. Atskiri mūsų projektai, kaip antai atsikaitymo už parduotą produkciją įstatymo projektas, sulaukia palaikymo Seime. Tačiau neramina tai, kad papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už kvotinį pieną iki šiol nėra išmokėtos žemdirbiams. Mes ketverius metus mokėjome šias išmokas nevėluodami, atsiskaitydami per gruodžio mėnesį, vėliausiai - sausio 15-ąją, o dabar jau tuoj balandis...

Neramina ir premjero nusiteikimas mažinti nacionalines išmokas žemdirbiams. Čia reikia prisiminti, kad ir praėjusios kadencijos Seimo Biudžeto ir finansų komitete Algirdas Butkevičius, kaip ir Saulius Bucevičius, balsavo prieš Kaimo reikalų komiteto siūlymą skirti iš biudžeto 42 mln. litų papildomoms išmokoms. Todėl nenuostabu, kad ir naujoji Vyriausybė nuėjo kitu keliu nei mes - lėšų išmokoms surado sumažinusi kitus asignavimus žemės ūkiui", - komentuoja Vyriausybės laikyseną K. Starkevičius.

Pasak buvusio žemės ūkio ministro, vėluojant mokėti išmokas žemdirbiams už kvotinį pieną stokojama politinės valios. „Ne moduliacija yra didžiausia problema, o valios neturėjimas. Europos audito rūmų narė Rasa Budbergytė Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams labai aiškiai atsakė, kad šalies Vyriausybė pati turi nuspręsti, kaip jai elgtis, bet mūsų Vyriausybė nedrįsta", - sako eksministras.

Neskubėti parduoti žemę užsieniečiams

Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Šešėlinės vyriausybės Žemės ūkio ir aplinkos grupės vadovas Kazys Starkevičius pristatė Opozicijos siūlymus Vyriausybei žemės ūkio politikos srityje. Vienas iš aktualiausių klausimų - žemės pardavimas užsieniečiams (kitų metų gegužę baigiasi tai daryti draudžiantis apribojimas). Pasak K. Starkevičiaus, į šį faktą ypač reikia atkreipti dėmesį, įvertinant tai, kad Lietuva negavo ES lygio nacionalinių išmokų žemdirbiams, kitaip nei buvo tariamasi stojimo į ES sutartyje, todėl turi teisę reikalauti Europos Komisijos, kad prioritetas pirkti žemę būtų teikiamas Lietuvos žemdirbiams.

Opozicija atkreipia dėmesį į būtinybę užkirsti kelią spekuliacijai žemės ūkio paskirties žeme ir sudaryti sąlygas, kad teisę įsigyti ar išsinuomoti tiek privačią, tiek ir valstybinę  žemės ūkio paskirties žemę tūrėtų realiai dirbantys ūkininkai, pirmiausia tie, kurių dirbama žemė ribojasi su parduodamu ar nuomojamu sklypu.

Neužleisti pozicijų dėl tiesioginių išmokų

Pagal ES vadovų susitarimą dėl naujojo ES biudžeto, bendras tiesioginių išmokų vokas turėjo sumažėti iki 277,85 mlrd. eurų, o Lietuvai, preliminariais skaičiavimais einamosiomis kainomis, šis vokas būtų padidėjęs 1 345 mln. eurų arba 70,7 proc., t.y. nuo 1 902 iki 3 247 mln. eurų. Tiesioginių išmokų skirtumai turėjo proporcingai mažėti ir 2020 m. pasiekti 196 EUR/ha bei sudaryti 75 proc. ES vidurkio.

„Toks Baltijos šalių žemdirbiams tiesioginių išmokų lygis buvo pasiektas ankstesnės Žemės ūkio ministerijos vadovybės, kartu veikiant su Lietuvos, Latvijos ir Estijos kolegomis ir nevyriausybinėmis žemdirbių organizacijomis bei glaudžiai bendradarbiaujant su Vokietijos kolegomis. Nors šis lygis dar netenkina žemdirbių lūkesčių, tačiau, vertinant esamą ekonominę situaciją Europoje, jau būtų buvęs žingsnis į priekį. Tačiau kovo 13-ąją Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria atmetė ES Valstybių Vadovų Tarybos sprendimą dėl 2014-2020 metų ES biudžeto. Europos Parlamentas savo rezoliucijoje deklaruoja, kad sieks teisingesnės žemės ūkio politikos, šiek tiek greičiau mažins tiesioginių išmokų ES valstybių žemdirbiams skirtumus nei numatyta Europos Komisijos pasiūlyme, kad žemdirbio gaunamos išmokos ES valstybėse neturėtų būti mažesnės nei 65 proc. ES vidurkio.

Europos Parlamentas kovo pabaigoje pradės derybas su ES Taryba dėl būsimosios ES žemės ūkio politikos. Šis momentas yra labai svarbus, todėl Lietuvos Vyriausybė turi iš naujo derėtis dėl mūsų šalies žemdirbiams labai svarbių klausimų, stengtis, kad Europos parlamento priimami nauji sprendimai Lietuvai nebūtų blogesni nei mūsų jau anksčiau išsiderėtos pozicijos", - pabrėžia K. Starkevičius.

Opozicija rekomenduoja siekti, kad dabartinė tiesioginių išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo schema Lietuvoje būtų taikoma iki 2020 metų, nes Bazinės išmokos schemos įvedimas nuo 2014 metų būtų žalingas Lietuvos žemės ūkio ir ypač gyvulininkystės plėtrai, taip pat gerokai padidintų administracinę naštą.

Vyriausybei siūloma sutarti su Europos Komisija, kad klimatui ir aplinkai naudingų žalinimo priemonių įgyvendinimui būtų taikomas pereinamasis laikotarpis, o Lietuvai būtų leista šias priemones taikyti lanksčiai ir tik nuo 2016 metų.

Užtikrinti konkurencingumą

K. Starkevičiaus teigimu, norint paskatinti žemės ūkio plėtrą regionuose ir kurti naujas darbo vietas, būtina remti didesnę pridėtinę vertę kuriančius ūkius bei sudaryti sąlygas šeimos ūkių plėtrai, kad jie būtų pajėgūs gaminti kokybišką, ypač ekologišką, žemės ūkio produkciją.

„Didžiausias ir svarbiausias iššūkis - pasiekti, kad gyvulininkystės sukuriama pridėtinė vertė didėtų bent po 10 procentų per metus. Būtina intensyviau remti ir kitus didesnę pridėtinę vertę kuriančius sektorius - daržininkystę, šiltnamių ūkį, sodus bei vaisių ir daržovių perdirbimo kooperatyvus", - sako K. Starkevičius.

Administruoti paramą lanksčiau ir efektyviau

Šešėlinės vyriausybės Žemės ūkio ir aplinkos grupės vadovas pabrėžia, kad kalbant apie ES paramos administravimą, būtina užsibrėžti tikslą skirti bent 10 proc. tiesioginių išmokų voko susiejimui su gamyba ir skirti išimtinai gyvulininkystės (taip pat ir bitininkystės) sektoriui: remti pieno, mėsos, kiaušinių, medaus ir kitų gyvulininkystės produktų gamybą, mokant subsidijas už realizuotos produkcijos vienetą. Ši parama turėtų būti skiriama tik ūkiams iki 300 sąlyginių gyvulių (SG). Kartu būtina remti tuos jaunuosius ūkininkus, kurie kuria ir vysto gyvulininkystės (bitininkystės) ūkius.

Ūkių modernizavimui supaprastinta tvarka teikti paramą iki 100 tūkst. eurų, aiškiai nustatant, kad prioriteto tvarka parama turi atitekti paramos negavusiems ir gyvulininkystę vystantiems ūkiams, kurių dydis iki 300 SG.

Įgyvendinant projektus, kuriems parama neviršija 100 tūkst. eurų, leisti prie tinkamų išlaidų priskirti savų statybinių medžiagų (mediena, žvyras, smėlis, akmenys, šiaudai ir t.t.) ir ūkio darbo jėgos panaudojimą.

„Šiferinių stogų keitimo eksperimentas pasiteisino, todėl reikia žengti dar vieną žingsnį - kaimo plėtros programoje numatyti lėšų individualių namų renovacijai kaimo teritorijoje. Socialinėje srityje - optimizuoti socialinių pašalpų ir paramos skyrimo tvarką, kad ji neskatintų valstybės išlaikomų piliečių (gyventojų) sluoksnio formavimąsi kaime", - pažymi K. Starkevičius.

Jis taip pat kalba apie būtinybę pakeisti Žemės, Statybos, Teritorijų planavimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymus taip, kad žemės ūkio paskirties žemėje statant naujas ar rekonstruojant senas fermas, kuriose bus auginama iki 300 sutartinių gyvulių, nereikėtų rengti detaliųjų teritorijos planavimo dokumentų, nebūtų privalomas poveikio aplinkai vertinimas, nebūtų reikalinga iš naujo nustatyti sanitarinių apsaugos zonų, nereikėtų gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo.

***

„Tikiuosi, kad Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė toliau tęs ankstesnės Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos vadovų sėkmingai pradėtus darbus ir teigiamai reaguos į mūsų teikiamus konstruktyvius siūlymus. Kad valdantieji elgsis sąžiningai, vertindami pirmtakų veiklą, pavyzdžiui, eksporto skatinimo srityje, ir nesisavins visų nuopelnų", - tikisi K. Starkevičius.

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.