manoukis new-logo.jpg
Gruodžio 14 d., ketvirtadienis
Kviečiame užsiprenumeruoti žurnalus MANO ŪKIS ir VETinfo 2018 metams internetu http://manoukis.lt/prenumerata/internetu  
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS >

Joniškio rajone atidarytas naujas pienininkystės kompleksas

2017-11-27
Joniškio rajone atidarytas naujas pienininkystės kompleksas

Joniškis. Viskas tam, kad karvėms būtų maloniau ir patogiau, o jos duotų daugiau pieno. Taip galima apibendrinti bendrovės „Drąsutaičiai" naujame pienininkystės komplekse įdiegtas technologijas. Bendros investicijos į kompleksą siekė du milijonus eurų.

Anot UAB „Drąsutaičiai" direktoriaus Jono Pidkovos, komplekso projekto sąmata siekė 1,7 mln. eurų, parama siekė 400 tūkst. eurų Bendros investicijos viršijo 2 mln. eurų, nes reikėjo atnaujinti techniką. Kompleksą statė Joniškio bendrovė „Grebėstas". Pasaulyje gerai žinomo GEA koncerno technologinę įrangą tiekė bendrovė „Biržų žemtiekimas". Komplekse gali būti laikoma iki 400 galvijų.

Projektą reikėjo perdaryti

J. Pidkova, kalbėdamas apie naujausias investicijas, priminė 1992 metais įkurtos bendrovės istoriją.  Tuomet bendrovė įsigijo apleistą kompleksą, jį susiremontavo.

Naujame komplekse galima auginti iki 400 galvijų

„Dabar vėl atėjo laikas, kai reikėjo spręsti, ką daryti toliau: fermą uždaryti ar ją modernizuoti? Ilgai svarstėme, įvertinę visus faktorius, ryžomės investuoti. Drąsutaičiuose turime gyvulininkystės specialistų, jie būtų radę darbo kitur, bet tai yra mūsų turtas, kurį vertiname ir nenorėjome prarasti. Be to, esame mišrus ūkis, tai padeda mums sumažinti sezoniškumo įtaką. Dar vienas veiksnys yra tai, kad esame kooperatyvo „Pienas LT" nariais nuo pat pradžios, mačiau, kaip ši gamykla sunkiai skynėsi kelią, buvo blokuojama. Tikiu, kad ši gamykla atneš pridėtinę vertę mūsų pagamintam pienui", - sakė J. Pidkova.

Bendrovė turėjo dar 2004 metais parengtą komplekso projektą, bet jį reikėjo smarkiai koreguoti, nes technologijos, įrengimai smarkiai pasikeitė, pažengė į priekį. „Biržų žemtiekimas" viską sudėliojo taip, kaip turi būti. Jų produkto vadovas įdėjo dūšios", - sakė J. Pidkova.

Išsaugojo darbo vietas

Joniškio rajono meras Gediminas Čepulis dėkojo bendrovei už tai, kad išsaugojo darbo vietas. Bendrovėje nuolat dirba 35 darbuotojai, sezono metu jų įdarbinama ir daugiau.

Komplekso projektą reikėjo perdaryti, jį pritaikyti pagal šiuolaikinius reikalavimus

Į atidarymą atvykęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sakė tikintis, kad investicijos atsipirks. „Žinau, kad kai kurie žemdirbiai stebisi šiomis investicijomis. Tačiau mūsų žemės ūkio varančioji jėga yra pavydas: kai vienas kažką padaro, kitas taip pat stengiasi neatsilikti", - sakė ministras.

B. Markauskas optimistiškai vertina pieno sektoriaus perspektyvas. „Dažnai susitinku su užsienio šalių ambasadoriais, verslininkais, todėl žinau, kad užsieniečiams reikia mūsų pieno. Tikiu, kad mūsų tikslas - Lietuvoje per metus pagaminti 3 mln. tonų pieno - bus pasiektas", - teigė ministras.

Žemės ūkio ministras B. Markauskas sakė tikintis, kad investicijos į pienininkystės kompleksą atsipirks

Viskas karvių komfortui

Bendrovės „Biržų žemtiekimas" gyvulininkystės įrangos pardavimų vadovas Laisvūnas Aušra ir projektų vadovas Evaldas Katelė papasakojo apie komplekse įdiegtas technologijas ir praktinius sprendimus.

Pasak L. Aušros, daugelis naujųjų technologijų, statybos projekto pakeitimų atsiliepė statybos kaštams, bet smarkiai pagerino gyvulių laikymo sąlygas.

Melžimo aikštelė patobulinta, siekiant pagerinti melžėjų darbo sąlygas

E. Katelė pažymėjo, kad atsiradus vis stambesniems gyvuliams, pasikeitė ir reikalavimai jų kompleksams: pastatai tapo erdvesni, įrengiamos šiuolaikinės ventiliacijos sistemos, erdvios guoliavietės, platesni praėjimai, didesnės girdyklos.

„Ne tik gyvulių veislė ir pašaro kokybė leidžia gauti daugiau pieno. Ypač svarbu ir tai, kaip karvės jaučiasi. Jeigu joms suteikiama daugiau komforto, labiau tikėtinas ir pieno augimas", - teigė E. Katelė.

Jis pažymėjo, kad pasirūpinta ir darbuotojų darbų sąlygomis. „Melžimo aikštelėje, kur stovi melžėja, pagal darbuotojų ūgį pakoreguotas grindų aukštis. Paprastai duobė būna metro gylio, o čia įrengta 90 cm gylio. Jei šioje vietoje darbuotojas dirbs nepatogiai, jam pakirs rankas. Be to, darbuotojų zonoje grindys šildomos", - sakė E. Katelė.

Sunaudojama visa pieno šiluma

E. Katelė akcentavo, kad komplekse panaudojama visa pieno ūkyje sugeneruojama šiluma, t.y., pieno aušinimo metu sukaupta visa šilumos energija panaudojama šildyti vandeniui ir patalpoms. 

Melžimo aikštelėje vyksta  pirminis pieno aušinimas, pienas prateka per šilumokaitį, kur pieno šiluma nuimama: šaltas vanduo atvėsina pieną nuo 35 iki 15-16 laipsnių. Paimta šiluma naudojama sušildyti vandenį akumuliacinėje talpoje, iš kurios į girdyklą patiekiamas ne 4 laipsnių, o iki 10-14 laipsnių pašildytas vanduo. Tokį karvė geria noriau ir daugiau, tai lemia gausesnę pieno gamybą. Taip pat smarkiai pagerėja pieno bakteriologinė kokybė dėl greito ataušinimo.

Pieno aušinimo iki reikiamos temperatūros (apie 4 C°) metu gauta šiluma panaudojama gaminti karštam vandeniui. Aušinant pieną kol jis visiškai atšals, iki 60 laipsnių sukeliama vandens temperatūra, kuri panaudojama aikštelės, pieno aušintuvo plovimui ir kitur.

Agregatu, per kurį akumuliuoja aušintuvas, prateka oras, kuris sušildo orą. Šis oras nuo šaldytuvų agregatų nusiurbiamas ir patiekiamas aikštelei, kur dirba darbuotojai. Pačioje melžykloje atidirbusi šiluma yra uždaroma vožtuvu ir permetama į laukimo aikštelę. Vasarą, kai šiltas oras nereikalingas, jis yra išpučiamas į lauką. Ši grandinė lemia, kad visa pieno šaldymo metu pagaminta energija yra panaudojama efektyviai.

Komplekso pieno bloke įrengta šonas prie šono melžimo aikštelė (SBS2x14) su našiais IQ melžimo aparatais, vienu metu gali būti melžiamos 28 karvės. Komplekse įrengta 400 karvių gulėjimo vietų, jos suskirstytos į keturias grupes, kiekviena grupė melžiama atskirai. Karvės suvaromos į palaukimo aikštelę, o kai vyksta melžimo procesas, galima atvaryti ir kitą grupę, kad nesustotų melžimas. 

Taip pat įdiegtas mechaninis karvių pavarovas, kuris priešmelžiminėje aikštelėje padeda gyvulius suvaryti į aikštelę. Jis valdomas distanciniu  pulteliu. Baigus darbą, kai gyvulių nebėra, pavarovo apačioje esantis skreperis nuvalo mėšlą palaukimo aikštelėje.

Karves stebi „CowsCout" rujų stebėjimo ir sveikatos prevencijos įranga. Kiekviena karvė turi daviklį, kuriame yra fiksuojame gyvulio elgesys, pradedant ėdimo laiku (stebima, kiek laiko karvė praleidžia prie šėrimo tako, lyginant su visa banda ir su vakarykščio jos ėdimo laiku). Jei yra pastebimas bent 30 proc. pokytis,  gaunamas signalas, kad gyvuliui kažkas negerai.

Ši sistema pagerina gyvulių apsėklinimo koeficientas, nes automatiškai fiksuojama ruja. „Tai yra pinigai - vieną rują praleidai, karvė užsileidžiama ir mėnesį laiko jau prarandi, karvė bus bergždžia ir melžiama ilgiau", - teigė L. Aušra.

„Biržų žemtiekimo" specialistai (iš kairės) Evaldas Katelė, Laisvūnas Aušra ir Dainius Želvys rūpinosi, kad kompleksas atitiktų šiuolaikinius komforto ir kokybės reikalavimus

Baigus melžti, specialių poreikių karvės atskiriamos, jos nesuvaromos atgal į gardą. Specialus gydymo ir sėklinimo stendas melžimo metu atskiria karvę ir fiksuoja gyvulio judėjimą, po melžimo veterinaras randa gyvulį atskirtą sėklinimui ar gydymui. Melžėja,  pamačiusi negerumų, taip pat gali karvę atskirti į gydymo stendą. Gyvulių susirgimų stebėjimui nebereikia popierinių žurnalų, procesas valdoma kompiuterine bandos valdymo programa „DairyPlan C21".

Guli šiaudų lovose

Ypatingas dėmesys skirtas karvių guoliavietėms. Joms įrengti panaudoti ergonomiški olandiški lankai, priekyje neturintys jokių vamzdžių, kliūčių. Karvė guli ne ant čiužinių, bet šiaudų lovoje.  „Karvė būna žymiai švaresnė, mažiau serga sąnarių ligomis. Tai gera bakterijų prevencija: kai karvė  iš šiaudų lovos pakyla mažiau aplipusi mėšlu, paruošimas melžimui yra lengvesnis. Žinoma,  reikalingi šiaudai, papildoma žmogaus jėga, bet gyvuliui tokia gulėjimo vieta - sausa ir šilta - yra pats geriausias dalykas", - pažymėjo E. Katelė.

Esant tokioms karvių guoliavietėms, kai mėšle daugiau yra šiaudų, reikalingas ne paprastas mėšlo siurblys, o toks, kuris ne tik gali pumpuoti, bet ir efektyviai susmulkinti, išmaišyti. Tam GEA koncerno galingas „Houle" mėšlo siurblys. 

Karvių būklę kontroliuoja speciali jų stebėjimo sistema

Žiemą tvarte girdyklos šildomos, vandeniui sustojus tekėti, jos neužšals. Pusė šėrimo tako yra išklota guma, todėl karvės stovi ne ant betono. Tai svarbu, žinant, kad gyvulys 6-7 valandas pralaidžia prie šėrimo tako.

Technika kreikiant guoliavietes išilgai tvarto, fermos viduryje esantys  varteliai užsidaro taip, kad netrukdytų gyvuliams. „Kanadietiški skreperiai, valant mėšlą, susilanksto, per juos pervažiuoja technika, kuri nepažeidžia skreperio sistemos. Darbuotojams patogu judėti su technika", - sakė E. Katelė.

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.