manoukis new-logo.jpg
Vasario 24 d., šeštadienis
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Tau­so­ja­mo­ji žem­dir­bys­tė – aukš­ta tech­no­lo­gi­jos pa­ko­pa

Są­vo­ka „su­stai­nab­le ag­ri­cul­tu­re“ (tau­so­ja­mo­ji, dar tiks­liau pa­lai­ko­mo­ji žem­dir­bys­tė) per pas­ta­ruo­sius ke­lerius me­tus ta­po pa­grin­di­ne va­ka­rie­tiš­ko že­mės ūkio pa­žan­gos idė­ja. Jau se­no­kai Va­ka­rų Eu­ro­pa su­ko nuo in­ten­sy­vios že­mės ūkio ga­my­bos prie tau­so­ja­mo­jo jos iš­tek­lių nau­do­ji­mo. Nau­jos ES že­mės ūkio plėt­ros di­rek­ty­vos su­tei­kė šiai kryp­čiai pri­ori­te­ti­nę reikš­mę.

 

Ne vi­si mū­sų ūki­nin­kai su­vokia tau­so­ja­mo­sios žem­dir­bys­tės es­mę: kai kas ban­do ją ta­pa­tin­ti su eko­lo­gi­niu ūki­nin­ka­vi­mu, ki­ti ap­si­ri­bo­ja ga­my­bos kaš­tų ma­ži­ni­mo, eko­no­mi­niais tiks­lais. Ta­čiau, pa­sak Va­ka­rų spe­cia­lis­tų, tai kur kas pla­tes­nis eko­sis­te­mi­nis po­žiū­ris į ag­ro­tech­no­lo­gi­ją ir jos pasiekimus. Tau­so­ja­mo­sios žem­dir­bys­tės už­da­vi­nys – ri­bo­jant in­ten­sy­vų tech­no­lo­gi­nį (me­cha­ni­nį, che­mi­nį, bio­lo­gi­nį) po­vei­kį že­mei ir au­ga­lams, ma­ži­nant nei­gia­mas jo pa­sek­mes, už­tik­rin­ti nuo­la­ti­nį že­mės pro­duk­ty­vu­mo at­si­nau­ji­ni­mą, tau­so­ti bios­fe­rą ir iš­lai­ky­ti eko­no­miš­kai efek­ty­vią ga­my­bą. Tau­so­ja­ma­jai žem­dir­bys­tei ke­lia­ma daug tiks­lų: ra­cio­na­liau nau­do­ti ma­te­ria­li­nius, ener­ge­ti­nius ir dar­bo iš­tek­lius, ten­kin­ti griež­tus ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vi­mus, ga­min­ti svei­ką ir pi­gią že­mės ūkio pro­duk­ci­ją. Ta­čiau svar­biau­sias tiks­las – dir­vo­sau­ga. Sie­kia­ma ne­alin­ti že­mės, stab­dy­ti hu­mu­so ny­ki­mą ir dir­vo­že­mio de­gra­da­ci­ją, ma­žin­ti mais­to me­džia­gų (ypač azo­to) iš­plo­vi­mą ir dir­vos nuo­te­kų tar­šą, sau­go­ti dir­vą nuo ero­zi­jos ir struk­tū­ros ar­dy­mo, ska­tin­ti na­tū­ra­lius bio­lo­gi­nius pro­ce­sus, ge­riau su­ba­lan­suo­ti lau­kuo­se or­ga­ni­kos apy­kai­tą, ge­rin­ti ar­mens sluoks­nio aera­ci­ją ir drė­ki­ni­mą.

 

Der­lin­ga že­mė – svar­biau­sias iš­tek­lius, di­džiau­sias žem­dir­bio tur­tas ir bū­ti­na są­ly­ga eko­no­miš­kai ir eko­lo­giš­kai ūki­nin­kau­ti. Tai se­na tie­sa, ku­rią iš es­mės įgy­ven­din­ti su­sku­bo aukš­tos žem­dir­bys­tės kul­tū­ros ša­lys. Lie­tu­vo­je yra kiek ki­taip ir daž­niau­siai – at­virkš­čiai. Kiek su­kul­tū­rin­tų, me­lio­ruo­tų dir­vų už­leis­ta ar nu­a­lin­ta pras­tai trę­šiant, ne­nai­ki­nant pikt­žo­lių nei me­cha­niš­kai, nei her­bi­ci­dais? Kur ūki­nin­kau­ja­ma tik šią die­ną, ne­si­rū­pi­na­ma že­mės der­lin­gu­mo at­ei­ti­mi, ne­pa­dės nei už­sie­nio rin­kos, nei gau­ses­nės sub­si­di­jos. Pa­ga­liau, ko ver­ti gin­čai dėl že­mės par­da­vi­mo, kai vis dau­giau jos dir­vo­nuo­ja ir nu­ver­tė­ja.

 

 

Tau­so­ja­mo­sios žem­dir­bys­tės techno­lo­gi­nės ten­den­ci­jos

 

  • ma­žin­ti me­cha­ni­nį po­vei­kį že­mei ir ar­mens pu­re­ni­mo in­ten­sy­vu­mą;
  • laips­niš­kai pa­pras­tin­ti že­mės dir­bi­mą, kur ga­li­ma pri­tai­kant be­ari­mį, sek­lų pu­re­ni­mą ar net tie­sio­gi­nę sė­ją;
  • sek­liau terp­ti šiau­dus ir ki­tas au­ga­lų lie­ka­nas, mul­čiuo­ti dir­vas, taip ska­ti­nant bio­lo­gi­nius pro­ce­sus dir­vos pa­viršiu­je;
  • kuo dau­giau lau­kų tręš­ti kom­pos­tais, ža­lio­sio­mis trą­šo­mis, to­ly­giai ter­piant sru­tas ar skys­tą mėš­lą;
  • tiks­liai ir lo­ka­liai pa­gal au­ga­lų po­rei­kį ir dir­vo­že­mio ag­ro­che­mi­nes sa­vy­bes do­zuo­ti mi­ne­ra­li­nes trą­šas;
  • iš­nau­do­ti me­cha­ni­nio pik­tžo­lių nai­ki­ni­mo ga­li­my­bes, pa­gal oro ir dir­vos są­ly­gas įdir­bant ra­žie­nas, pu­re­nant pa­sė­lius;
  • lo­ka­li­zuo­ti pes­ti­ci­dų purš­ki­mą mik­ro­do­zė­mis pa­gal pa­sė­lių fi­to­sa­ni­ta­ri­nę būk­lę, pik­tžo­lė­tu­mą ir ken­kė­jų pa­pli­ti­mą.

 

To­kiu bū­du tau­so­ja­mo­sios žem­dir­bys­tės sis­te­ma jun­gia tiks­lio­sios, kon­ser­vuo­ja­mo­sios, or­ga­ni­nės, eko­lo­gi­nės ir in­teg­ruo­to­sios tech­no­lo­gi­nės kryp­ties pri­va­lu­mus ir sie­kia juos pri­tai­ky­ti ma­si­nė­je pre­ki­nė­je ga­my­bo­je, o ne tik ke­liuo­se lau­kuo­se. Tech­no­lo­gi­nis lanks­tu­mas - bū­din­gas šios sis­te­mos bruo­žas. Yra ben­dri prin­ci­pai ir už­da­vi­niai, bet nė­ra griež­tos vie­nin­gos tech­no­lo­gi­jos.

 

Tau­so­ja­mo­ji tech­no­lo­gi­ja diegia­ma ir to­bu­li­na­ma pa­gal vie­ti­nes ūki­nin­ka­vi­mo są­ly­gas ir ga­li­my­bes. Že­mės, ap­lin­kos ir vi­sų iš­tek­lių tau­so­ji­mo už­da­vi­niai ver­čia pa­si­rink­ti tech­no­lo­gi­ją bei tech­ni­ką ir nau­do­ti ją pro­fe­sio­na­liau, tiks­liau, pa­gal spe­ci­fi­nius au­ga­lų ag­ro­tech­ni­kos rei­ka­la­vi­mus, oro ir dir­vos są­ly­gas. Ir dar - kas ypač svar­bu – sie­kia­ma su­ba­lan­suo­ti no­ri­mą au­ga­lų der­lin­gu­mą su eko­no­mi­niu tiks­lin­gu­mu ir eko­lo­gi­nė­mis pa­sek­mė­mis, ko sto­ko­ta in­ten­sy­vio­se tech­no­lo­gi­jo­se.

 

Lanks­čiai įgy­ven­din­ti dau­gia­ly­pius eko­no­mi­nius ir eko­lo­gi­nius tau­so­ji­mo tiks­lus kon­kre­čia­me ūky­je – su­dė­tin­gas, pro­fe­sio­na­lumo rei­ka­lau­jan­tis už­da­vi­nys. Už­sie­nio spe­cia­lis­tai ne­vel­tui pa­brė­žia, kad aukš­ta žem­dir­bių kva­li­fi­ka­ci­ja ir no­va­to­riš­kas po­žiū­ris kar­tu su da­ly­kiš­ka me­to­di­ne-kon­sul­ta­ci­ne pa­gal­ba jiems – pir­mo­ji sėk­mės są­ly­ga kom­plek­si­nio tau­so­ji­mo ke­ly­je.

 

Vis pa­si­girs­ta prie­kaiš­tų, kad te­nykš­čiams ūki­nin­kams (at­ro­do, to­kiems ži­no­vams!) truk­do nau­jau­sių moks­lo ži­nių sto­ka ir mąs­ty­mo iner­ci­ja. Kaip ta­da jaus­tis mū­siš­kiams, ku­rie mo­kė­si ūki­nin­kau­ti iš prieš 20-30 me­tų iš­leis­tų va­do­vė­lių? O per tą lai­ką Va­ka­ruo­se žem­dir­bys­tės tech­no­lo­gi­ja ir tech­ni­ka vis spar­čiau to­bu­lė­jo. Vy­res­nio am­žiaus ūki­nin­kams, ži­no­ju­siems tik Ode­so­je ga­min­tą plū­gą ir SZ sė­ja­mą­ją, sun­ku ne tik ly­gin­tis ži­nio­mis, bet ir su­vok­ti šiuo­lai­ki­nių tech­no­lo­gi­jų ga­li­my­bes.

 

Ant­ro­ji va­ka­rie­tiš­kos pa­žan­gos są­ly­ga – aukš­ta žem­dir­bys­tės kul­tū­ra, de­šimt­me­čiais puo­se­lė­ti, įtręš­ti ir šva­rūs lau­kai, ži­no­ma, ir pa­lan­kes­nis kli­ma­tas. Ge­riau­sia, kai vi­sa ga­my­bos ap­lin­ka yra jau pri­bren­du­si tech­no­lo­gi­jos per­mai­noms. Gai­la, kad pas mus tuo pa­ti­ki­ma per vė­lai – jau nu­si­pir­kus gra­žiai re­kla­muo­ja­mą, bet pa­si­ro­do ne­la­bai tin­ka­mą mū­sų at­šiau­res­nėms, pra­stes­nėms są­ly­goms va­ka­rie­tiš­ką pa­dar­gą.

Aki­vaiz­du, kad eko­no­mi­nė tau­so­ja­mo­sios žem­dir­bys­tės są­ly­ga – na­ši ir su­dė­tin­ga nau­ja tech­ni­ka, ku­riai rei­kia daug lė­šų ir di­de­lių plo­tų. Ne­pa­kan­ka­mai ap­krau­tos bran­gios net ir ge­riau­sios ma­ši­nos nie­ka­da ne­at­si­pirks. Be­pi­gu, tar­kim, vo­kie­čiui, ku­ris ke­lias­de­šimt hek­ta­rų plo­tui įdirb­ti ga­li pa­si­telk­ti ran­go­vi­nių fir­mų tech­ni­ką. Mū­siš­kiams smul­kie­siems ūki­nin­kams be­lie­ka sun­kiuo­sius kul­ti­va­to­rius, ra­žie­ni­nes sė­ja­mą­sias, pla­čia­ba­rius purkš­tu­vus, kom­bai­nus ar su­dė­tin­gą nau­ją tech­ni­ką pirk­ti ir nau­do­ti ko­o­pe­ruo­tai.

 

Įsi­sa­vi­nant nau­juo­sius tech­no­lo­gi­jos prin­ci­pus, de­rė­tų pra­dė­ti nuo to, kas pa­žan­gio­se ša­ly­se jau se­no­kai nu­veik­ta. Pir­miau­sia, pa­va­sa­rį ly­gius ari­mus įdirb­ti ir sėk­las sė­ti rei­kia kom­bi­nuo­tai­siais ag­re­ga­tais, va­žiuo­jant tik 1-2 kar­tus, ži­no­ma, su­dvi­gu­bi­nus trak­to­rių ra­tus. Pikt­žo­les, kur tik įma­no­ma ir ap­si­mo­ka, nai­kin­ti sku­ta­mai­siais kul­ti­va­to­riais, akė­čio­mis ar ki­to­mis me­cha­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis. Pes­ti­ci­dus nau­do­ti tik ta­da, kai bū­ti­na, eko­no­miš­kai pa­grįs­tai lai­kan­tis eu­ro­pi­nių ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vi­mų. Įgy­ven­din­ti pes­ti­ci­dų purkš­tu­vų tech­ni­nės būk­lės vals­ty­bi­nę kon­tro­lę. Ne­de­gin­ti šiau­dų, o pa­nau­do­ti juos dir­vo­sau­gai ir trą­šai. Ir, be­ne svar­biau­sia, – mo­ky­tis lanks­čiai pri­si­tai­ky­ti prie dir­vos ir kli­ma­to įvai­ro­vės, veng­ti įsi­se­nė­ju­sių tech­no­lo­gi­nių šab­lo­nų, kaip pa­vyz­džiui: ar­ti, du kar­tus kul­ti­vuo­ti, sė­ti.

 

Kol sto­ko­ja­ma moks­lo ži­nių ir pa­tir­ties, ne­aiš­ku, ko­kie tau­so­ja­mo­sios tech­no­lo­gi­jos va­rian­tai ga­li ge­riau pri­gy­ti mū­sų lau­kuo­se, ko­kių ti­pų nau­ja tech­ni­ka la­biau tiks. Ta­čiau, jei pa­vyk­tų už­au­gin­ti ir nu­kul­ti to­ną kvie­čių, su­de­gi­nant vi­du­ti­niš­kai 15-18 kg de­ga­lų, tai bū­tų so­li­dus žings­nis, tau­so­jant ne tik ener­gi­ją, bet ir že­mę, dar­bą, tech­ni­ką, vi­sus ga­my­bos kaš­tus, ma­ži­nant sa­vi­kai­ną.

 

Tau­so­ja­mo­sios žem­dir­bys­tės sie­kiai – ne po­li­ti­nės ir ne eko­no­mi­nės kon­junk­tū­ros kam­pa­ni­ja, reiš­kian­ti pri­ta­ri­mą Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­voms. Tai ir ne vie­na­die­nė ak­ci­ja, ku­ri iš­syk už­tik­rin­tų pre­ki­nės pro­duk­ci­jos kon­ku­ren­cin­gu­mą, ap­lin­kos ir pro­duk­ci­jos šva­rą. Ji ža­da es­mi­nes, ga­na re­vo­liu­cin­gas per­mai­nas, jei tai bus il­ga­lai­kė, gal net ne­ter­mi­nuo­ta, tech­no­lo­gi­jos kom­plek­si­nio to­bu­li­ni­mo sis­te­ma.

 

Svar­bu tik iš­veng­ti, kad tau­so­ja­mo­sios žem­dir­bys­tės idė­jos ne­tap­tų prie­dan­ga kie­no nors siau­riems as­me­ni­niams ar gru­pi­niams in­te­re­sams re­a­li­zuo­ti, ypač pa­si­nau­do­jant Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dais. De­rė­tų vi­sa­da va­do­vau­tis iš­skir­ti­niu jos bruo­žu – eko­lo­gi­nių ir eko­no­mi­nių tiks­lų pu­siau­svy­ra. Jei tech­no­lo­gi­jos pa­žan­ga taps es­mi­niu mū­sų že­mės ūkio po­li­ti­kos tiks­lu, eu­ro­pie­tiš­ko po­bū­džio tau­so­ja­mo­ji ga­my­ba klos eko­no­mi­nį pa­grin­dą kai­mo at­ei­čiai.   

 

 

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.