manoukis new-logo.jpg
Rugpjūčio 01 d., penktadienis
INFOparduotuvėje rasite žemės kainų naujienas!               Naujausi agroverslo skelbimai  
Kad pašarai atpigtų – mažai vilčių

Dvigubai pabrangus grūdams, neišvengiamai šoktelėjo ir kombinuotųjų pašarų kainos. Kai kurios gamyklos apribojo jų pasiūlą, nes tiesiog trūksta grūdų. Pigių grūdų paieškos kol kas bergždžios, o pasaulinės grūdų atsargos senka. Įtampą mėgina mažinti Europos Komisija, naikinanti muitus pašariniams grūdams nuo vasario pabaigos iki šių metų birželio mėnesio.

„Joniškio grūdų" komercijos direktorė Janina Valantinienė sako, kad tokios kainos gali išsilaikyti iki kito derliaus. „Pabrango ne tik grūdai, bet ir baltyminės žaliavos - sojų rupiniai, rapsų išspaudos, - pabrėžia ji. - Kombinuotieji pašarai brango adekvačiai brangstančioms žaliavoms, pavyzdžiui, pernai penimų kiaulių pašarai kainavo 650, šiemet - 950 Lt/t be PVM, melžiamoms karvėms skirti pašarai pabrango nuo 600-700 iki 900-1 000 Lt/t be PVM. Stambiems pieno ūkiams gaminame pašarus pagal nestandartines receptūras, priklausomai nuo ūkyje pagaminto siloso ar šienainio maistingumo."

J. Valantinienės teigimu, atpiginti pašarus nėra jokių galimybių. Kol kas jų pardavimų apimtys nesumažėjo, nes kai kurie ūkiai dėl žuvusių pasėlių kūlė mažesnius derlius. Įmonės specialistų skaičiavimais, jei už pajamas, gautas pardavus vieną litrą pieno, galima nusipirkti 1,5 kg kombinuotųjų pašarų, nuostolių dar nepatiriama, bet ir jokio pelno nelieka. Kad nuostolių nepatirtų kiaulininkystės ūkiai, esant tokioms pašarų kainoms, kiaulių supirkimo kaina, skaičiuojant gyvu svoriu, turėtų būti ne mažesnė kaip 4,5 Lt. „Akivaizdu, kad kiaulininkystės verslas nuostolingas, - vertina įmonės komercijos direktorė. - Tokia padėtis mums labai nepatinka. Jei neliks gyvulių, nereikės ir pašarų."

„Joniškio grūdai" per metus pagamina apie 54-60 tūkst. t kombinuotųjų pašarų, iš jų daugiau kaip pusė - galvijams. Pasak J. Valantinienės, įmonė turi užtektinai grūdų iki kito derliaus, tad pašarų gamybos apimčių neketina mažinti.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija (LGPA) patvirtina, kad vilčių, jog pašarai atpigs, mažoka. EK sprendimas padėtį gali sušvelninti. Įvežamiems pašariniams kviečiams buvo taikomas 12 EUR/t (41,4 Lt/t), miežiams - 16 EUR/t (55,2 Lt/t) muito tarifas. Nuliniai tarifai bus taikomi maždaug pusei metinės tarifinės kvotos žemos ir vidutinės kokybės kviečių - iš viso 2,99 mln. tonų, ir 306,2 tūkst. tonų pašarinių miežių.

LGPA duomenimis, Lietuvoje per metus pagaminama apie 400 tūkst. t pašarų. Rinkos informacinės sistemos duomenimis (RIS), maždaug toks grūdų kiekis dar galėtų būti ūkininkų ūkiuose. „Arba jie laukia, kol grūdai dar pabrangs ir jų neparduoda, arba tai statistinė klaida", - svarsto R. Guobys.

Kiaulininkystės verslas klumpa

Rekordiškai pabrangę grūdai skaudžiai kirto visam ES gyvulininkystės sektoriui, ypač kiaulininkystės ir paukštininkystės. Produkcijos supirkimo kaina dar nedengia padidėjusių išlaidų. Kai kuriose šalyse kiaulių augintojai rengia streikus, kitur - uždaromi ūkiai. Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, lietuviai dar kenčia dantis sukandę, tačiau kai kuriuose kompleksuose paršavedės jau nebesėklinamos. Jau sklando kalbos ir apie vieną kitą parduodamą ūkį. „Nuotaikos pesimistinės. Nors bandoma ieškoti pigesnių grūdų Ukrainoje, bet kol žodžiai nevirto darbais, mūsų tai neguodžia, - sako A. Baravykas. - Turintys šiek tiek ūkiuose užaugintų grūdų kiaulių augintojai tikisi pašarų brangymetį išgyventi su mažesniais nuostoliais, o likusieji gyvena didelėje įtampoje." Lietuvoje kiaulininkystės ūkiai yra specializuoti, todėl užtektinai grūdų nė vienas neužsiaugina.

Anot A. Baravyko, kiaulių auginimo savikaina kiekviename Lietuvos ūkyje gali skirtis, tačiau kiaulių supirkimo kaina nedengia išlaidų ir siekia tik šiek tiek daugiau kaip 4 Lt už 1 kg gyvo svorio. „Pastaruoju metu, kiaulių supirkimo kaina ūgtelėjo, bet ne tiek, kad padengtų išlaidas. Ji neišvengiamai didės ir mėsa tikrai brangs, nes kai dalis ūkių kiaules išskers, sumažės pasiūla, tuomet ir kainą mėsos perdirbėjai pakels. Kol dar nejaučiamas didelis kiaulių trūkumas, kainos niekas neskuba kelti", - komentuoja LKAA direktorius.

Vieno iš didžiausių Lietuvoje „Saerimner" kiaulių auginimo komplekso komercijos direktoriaus Algirdo Vaškelio žodžiais, kiaulių auginimo savikaina padidėjo 50 proc. „Paprastai, pakilus pašarinių grūdų kainai, gyvų kiaulių supirkimo kaina pradeda kilti tik po 6-12 mėnesių. Taigi, laikotarpis, kol kaina pakils kiaulių augintojams, yra labai keblus", - sako komercijos direktorius.

Jis pripažįsta, kad tokią situaciją rinkoje nedaug kas gali pakeisti, tačiau kai kurios priemonės galėtų padėti išgyventi sunkius laikus. Gyvulininkystės ūkiai patirtų mažiau išlaidų, jei būtų sušvelninti aplinkosaugos reikalavimai. „Gyvulininkystės įmonės per metus vien už aplinkosaugos tyrimus sumoka apie pusę milijono litų. Nors, kaip skelbiama, aplinkosauginė situacija neblogėja, gamtosaugos reikalavimai griežtinami. Šiandien jau matyti pirmosios tokios aplinkosaugos politikos pasekmės - kai kurie kiaulių augintojai pradėjo restruktūrizaciją", - kritikuoja Aplinkos ministerijos sprendimus A. Vaškelis.

Jo nuomone, aplinkosaugos politika ekonominės krizės sąlygomis turėtų būti formuojama per ekonominio augimo prizmę ir mažesnius biurokratinius suvaržymus. „Deja, einama į priešingą pusę. Jei tokia politika tęsis, ilgainiui Lietuvoje nebeapsimokės auginti nei gyvulių, nei paukščių, - tikina įmonės komercijos direktorius. - Be to, palankiai būtų vertinami svarstymai sumažinti PVM šviežiai mėsai." Pernai „Saerimner" realizavo 350 tūkst. kiaulių ir 150 tūkst. paršelių. Per metus gyvuliams sušerta apie 135 tūkst. t pašarų.

Pieno gamintojai ieško alternatyvių pašarų

Pieno gamintojų nuotaikos ne tokios niūrios, mat galvijams dalį koncentratų galima pakeisti netradiciniais pašarais - žlaugtais, cukrinių runkelių griežiniais, saladinu ir kitais. Tie, kurie turi geros kokybės žolių ir kukurūzų siloso, taip pat kvėpuoja lengviau, nes iki soties gavusios šių pašarų ir šiek tiek koncentratų, karvės gali duoti apie 6-7 tūkst. kg pieno. Kretingos r. ūkininkai Romualdas ir Romualda Karazinai jau keleri metai garsėja rekordiniais karvių primilžiais. Vidutinis 117 augintinių produktyvumas - 11 437 kg pieno per metus. Anot R. Karazino, siekiant didelių primilžių - būtina gaminti geros kokybės silosą, taip pat negailėti visaverčių kombinuotųjų pašarų.

„Tik tuomet, kai išmokome gaminti silosą, parinkome tinkamą žolių mišinį su svidrėmis, primilžiai pradėjo didėti. Siloso priedus naudojame beveik visada, o žoliapjūtę pradedame gegužės viduryje, - patirtimi dalijasi ūkininkas. - Stengiamės nuimti ne mažiau kaip 4-5 žolės derlius. Pievas tręšiame ir skystu mėšlu, ir mineralinėmis trąšomis." Be žolių siloso, kurio karvės gauna iki soties, Karazinai karvėms duoda „Joniškio grūduose" pagamintų kombinuotųjų pašarų (apie 12 kg per dieną) ir kukurūzų siloso. Pasak pieno gamintojo, net ir pabrangus pašarams, karvių šėrimas nesuprastėjo ir koncentratų norma nebuvo sumažinta. „Dalį grūdų užsiauginome ūkyje, maždaug 25 proc. to kiekio, kurio reikia. Kitą dalį - perkame. Koncentratų netaupome, nes tai prilygtų kitų metų pajamų vagystei. Neabejoju, kad suprastėjus šėrimui, kitų metų primilžiai nukentės", - įsitikinęs R. Karazinas.

Kitą išeitį rado Šilalės r. ūkininkas Vaidotas Kiniulis, auginantis 140 karvių, kurių vidutinis metinis produktyvumas - 7,3 tūkst. t. „Tarsi nujausdamas pernai pasėjau nemažai grūdinių augalų, iš kurių pagaminau grūdainį vadinamosiose polietileno „rankovėse". Tokiu pat būdu konservavau ir 100 t kukurūzų grūdų, kuriuos įsigijau iš vienos bendrovės. Šiemet karvės visiškai negauna jokių sausų miltų, tačiau jų primilžiai nė kiek nesumažėjo. Tiesa, karvių racionus papildome baltymų priedais", - tikina ūkininkas, planuojantis karvėms duoti ir etanolio gamybos atliekų - žlaugtų. Ūkininkas kiekvienai karvei skiria 6,2-6,8 kg javų grūdainio ir konservuotų kukurūzų grūdų, iki soties žolių, pagal normas kukurūzų siloso.

Tiesa, šėrimo specialistai akcentuoja, kad nė vieno pašaro maistingumas negali prilygti grūdų maistingumui ir racionuose, ypač kiaulių ir paukščių, grūdų niekas negali pakeisti.

 

 

 

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai