Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje pluša apie 26,7 proc. visų pasaulio dirbančiųjų. Šis sektorius pagal darbuotojų skaičių yra antras didžiausias pasaulyje. Tačiau bendra tendencija išlieka – žemės ūkio darbuotojų nuolat mažėja jau nuo pramonės revoliucijos pradžios.

Europoje XVI a. ūkininkavo 55– 75 proc. gyventojų, XIX a. šis skaičius siekė 35–65 proc., o dabar nesudaro nė 10 procentų. Tai iš dalies lėmė struktūrinis ekonominės gamybos perėjimas iš žemės ūkio į gamybą ir paslaugas, taip pat padidėjęs žemės ūkio sektoriaus darbuotojų produktyvumas, dėl kurio sumenko darbo jėgos paklausa.

Moterys 2019 m. sudarė 36,7 proc. visų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus darbuotojų. Palyginti su 1991-aisiais, šiame sektoriuje plušančių moterų sumažėjo 15 proc., o vyrų – 9,3 procento. Nagrinėjant dirbančiųjų skaičių pagal pasaulio regioną pastebėta, kad kuo stipresnė šalies ekonomika, tuo mažiau šiame sektoriuje darbuotojų.

Europoje pirmauja Albanija

Nors Europoje žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus darbuotojai tarp visų dirbančiųjų 2019 m. vidutiniškai sudarė 5,3 proc., tačiau skirtumai tarp šalių dideli. Pavyzdžiui, Albanijoje šis rodiklis siekė 36,4 proc., o Liuksemburge – 0,7 procento. 2019 m. Europos Sąjungoje (ES 27) dirbančiųjų dalis šiame sektoriuje buvo 4,5 proc. (sudarė 1,8 proc. Bendrijos BVP). Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojai sudarė 6,4 proc. visų darbą turinčių gyventojų (sukurta 3,5 proc. šalies BVP). Vis dėlto dirbančiųjų šiame sektoriuje mūsų šalyje kasmet mažėja: 2020 m. jų buvo 5,7 proc., 2021 m. – 5,4 procento.

Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos statistiniais duomenimis (FAOSTAT), daugelyje šalių šiame sektoriuje vyrų dirba daugiau nei moterų. 2019 m. labiausiai skyrėsi Islandijos (6,4 proc. visų dirbančių vyrų ir 1,4 proc. moterų), Švedijos (2,6 ir 0,7 proc.) ir Estijos (4,7 proc. ir 1,5 proc.) rodikliai, tačiau jie kai kuriose valstybėse panašūs. Tarkime, Rumunijoje žemės ūkio veikla vertėsi 21,4 proc. visų dirbančių vyrų ir 21 proc. moterų, Graikijoje – 12,3 ir 10,6 proc., Lenkijoje – 10 ir 8,1 procento. Vis dėlto keliose šalyse žemės ūkyje dirbančių moterų dalis buvo didesnė nei vyrų: Albanijoje (41,6 proc. moterų ir 32,7 proc. vyrų), Bosnijoje ir Hercegovinoje (20,5 ir 16,4 proc.). Lietuvoje 2019 m. šiame sektoriuje dirbo 8,8 proc. visų darbą turinčių vyrų ir 4,4 proc. moterų.

Situacija kituose žemynuose

Vadovaujantis FAOSTAT duomenimis, Okeanijoje 2019 m. žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus darbuotojai sudarė 11,6 proc. visų dirbančiųjų. Pavyzdžiui, Guame (JAV priklausanti sala, kuri daugiausia pajamų gauna iš turizmo) šis rodiklis siekė 0,5 proc., o Vanuatu (salų valstybė, kur palankus klimatas įvairiems vaisiams ir daržovėms auginti) – 56,8 procento. Australijoje asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, sudarė 2,6 proc. visų dirbančiųjų (3,3 proc. visų darbą turinčių vyrų ir 1,7 proc. moterų). Naujojoje Zelandijoje šiame sektoriuje plušo dvigubai daugiau darbuotojų nei Australijoje – 5,8 proc. visų dirbančiųjų (7,7 proc. visų darbą turinčių vyrų ir 3,7 proc. moterų).

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus darbuotojai Šiaurės Amerikoje 2019 m. sudarė vos apie 1,4 proc. visų darbą turinčių gyventojų (JAV – 1,4 proc., Kanadoje – 1,5 proc.). Nepaisant didžiulio JAV žemės ūkio produktyvumo, aukšto mechanizacijos lygio, bendra žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės produkcija sudarė mažiau nei 1 proc. BVP. Kanadoje šis rodiklis siekė apie 1,6 procento. Atkreiptinas dėmesys, kad beveik pusę Kanados ploto apima miškai, o javams auginti tinka tik apie 7 proc. viso valstybės ploto.

Pietų Amerikos šalyse 2019 m. žemės ūkiu, miškininkyste ir žuvininkyste vertėsi 12,3 proc. visų darbą turinčių gyventojų, tačiau, kaip ir kituose pasaulio regionuose, atskirose šalyse šis rodiklis svyravo (nuo 30,5 proc. Bolivijoje iki 1,5 proc. Argentinoje). Skurdžiausioje Pietų Amerikos valstybėje – Bolivijoje – tiek šiame sektoriuje dirbantys vyrai, tiek moterys sudarė daugiau kaip 30 proc. visų dirbančiųjų. 2019 m. Kolumbijoje šis rodiklis tarp vyrų siekė 22,3 proc., tarp moterų – 6,6 proc., o Brazilijoje atitinkamai 12,8 ir 4 procentus.

Azijoje 2019 m. šiame sektoriuje plušo apie 29,7 proc. visų dirbančiųjų. Atskirose šalyse šis rodiklis svyravo (nuo 0 proc. Singapūre iki 64,4 proc. Nepale). Nors Singapūro žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus darbuotojų dalis bendroje struktūroje artima nuliui, tačiau ten verčiamasi sodininkyste (yra ir gyvulininkystės bei daržininkystės ūkių), kuri sukuria apie 0,5 proc. šalies BVP. Nepaisant to, kai kuriose Azijos valstybėse žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus darbuotojai sudaro 40 proc. ir daugiau visų dirbančių žmonių, pavyzdžiui, Kamerūne (43,5 proc.), Lesote (44,3), Zambijoje (49,6 procento).

Pastebėta, kad daugumoje Azijos šalių žemės ūkio veikla užsiimančių moterų dalis tarp visų dirbančių moterų yra didesnė nei vyrų. 2019 m. didžiausi skirtumai buvo Pakistane – ten žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje plušo 29,7 proc. visų dirbančių vyrų ir 65,2 proc. moterų. Panaši situacija ir Turkijoje, kur šie rodikliai sudarė atitinkamai 14,9 ir 25 procentus. O štai Japonijoje darbuotojų skaičius pagal lytį panašus – šiame sektoriuje plušo 3,7 proc. visų dirbančių vyrų ir 3 proc. moterų.

Maldyvuose ir Saudo Arabijoje vyrų dalis tarp visų dirbančiųjų didesnė nei moterų. Pastarojoje šalyje šie rodikliai sudaro atitinkamai 2,7 ir 0,3 proc., o Maldyvuose – 10 ir 1,9 procento. Įdomu tai, kad Saudo Arabija, kurioje gamtinės sąlygos ūkininkauti nepalankios, žemės ūkio paskirties žemės įsigyja svetur, tarkime, JAV, Argentinoje, Indonezijoje, Afrikos valstybėse.

Kinijos žemyninėje dalyje 2019 m. žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojai sudarė 25,3 proc. visų dirbančiųjų (27,9 proc. visų darbą turinčių vyrų ir 22 proc. moterų), o Taivane – tik 5 proc. (6,8 ir 2,8 proc.). Dar didesni skirtumai Honkongo srityje. Ten žemės ūkio veikla vertėsi vos 0,2 proc. visų dirbančių gyventojų.

Indijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje 2019 m. plušo 42,6 proc. visų šalies dirbančiųjų, iš kurių vyrai sudarė 39,6 proc. visų darbą turinčių vyrų, o moterys – 54,7 proc. visų dirbančių moterų.

Palyginti su kitais žemynais, Afrikoje šio sektoriaus darbuotojų dalis tarp visų dirbančiųjų 2019 m. buvo didžiausia (48,9 proc.). Vos trijose valstybėse šis rodiklis sudarė iki 10 proc. visų darbą turinčių asmenų: Pietų Afrikos Respublikoje (5,3 proc.), Mauricijuje (6 proc.) ir Alžyre (9,6 proc.). Daugelyje kitų šio žemyno šalių žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje minėtu laikotarpiu dirbo daugiau kaip pusė visų darbą turinčių gyventojų, kai kuriose valstybėse net apie 80 proc., pavyzdžiui, Burundyje (86,2 proc.), Somalyje (80,3) ir Malavyje (76,4 procento).

Taigi, nors žemės ūkio sektoriaus darbuotojų nuosekliai mažėja, tačiau jų aktualumas išlieka didelis, ypač dabartinėmis geopolitikos aplinkybėmis. Jie ne tik aprūpina pasaulio gyventojus maistu, bet ir kelia šalių ekonomikos lygį. Be to, šiame sektoriuje daugiausia žmonių dirba ekonomiškai silpnose šalyse, tad jiems žemės ūkis yra tarsi išsigelbėjimas.