Turbūt kiekvienas ūkininkas ar sodininkas, vos išgirdęs žodį „vabalas“, pirmiausia pagalvos apie ovalo formos šešiakojį kenkėją, primenantį kolorado vabalą. Retas susimąsto, kad iš tiesų yra neįtikėtinai daug įvairių vabzdžių, kurie skiriasi išvaizda ir gyvenimo būdu.

Ši įvairovė neturėtų stebinti, nes būtent vabalai gausiausia gyvūnų rūšių grupė pasaulyje. Mokslininkų skaičiavimais, vabalai gali sudaryti net ketvirtį visų šiuo metu mokslui žinomų gyvūnų rūšių.

Įdomu tai, kad daugiausia rūšių tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje yra trumpasparnių (lot. Staphylinidae) vabalų šeimoje. Šios šeimos individų išvaizda visai neprimena strereotipinio vabalo. Dėl šių vabalų mažumo, pomėgio slapstytis ir naktinio gyvenimo būdo juos retai išvysite. Tačiau daržuose, soduose, laukuose, šiltnamiuose ir ganyklose jų knibždėte knibžda, o savo veikla jie gali labai pagelbėti ūkininkaujančiam žmogui. Juk trumpasparniai yra aršūs žemės ūkio augalų kenkėjų priešai.

Dėl pailgos kūno formos trumpasparniai gali atrodyti labai panašūs į kitą soduose ir daržuose neretai sutinkamą vabzdį – auslindą. Tačiau pastaroji pilvelio gale turi didelių „ragų“, vadinamų cerkais, porą.

Trumpasparniai gyvena visose drėgnesnėse sausumos ekosistemose. Pakankamas aplinkos drėgnumas ypač svarbus, nes dėl trumpų antsparnių jų pilvelis yra beveik visai nepridengtas ir lengviau prarandama kūno drėgmė. Nenuostabu, kad trumpasparniai labai mėgsta tūnoti drėgnesnėse, pavėsingose vietose, tokiose kaip komposto krūvos, galvijų mėšlas, po šiekštais ir įvairiose ertmėse, ar tiesiog dirvoje, o aktyviausi yra naktį.

Pailgas, siauras ir dažniausiai nedidelis kūnas bei neįtikėtinai lankstus raumeningas pilvelis leidžia jiems įlįsti į mažiausius plyšius dirvoje, pasiekti ir sumedžioti čia tūnančius įvairiausius kenkėjus, graužiančius kultūrinių augalų šaknis.

Plėšrūs trumpasparniai pagauna ir laiko savo auką neretai įspūdingo dydžio žandais (mandibulėmis). Į auką suleidžiamos virškinamosios sultys ir iš dalies apvirškintas aukos kūno turinys išsiurbiamas.

Nors daugybė trumpasparnių rūšių yra plėšrūnai, tačiau tarp jų yra maitėdų ir mintančių pūvančiomis augalinėmis dalimis, grybais, dumbliais. Retai pasitaiko augalais mintančių ir net kenkėjiškų rūšių.

Patys trumpasparniai neretai tampa įvairių didesnių grobuonių aukomis. Juos medžioja kiti plėšrūs vabzdžiai (pvz., žygiai, skruzdėlės), vorai, varliagyviai, ropliai, paukščiai ir smulkūs žinduoliai. Vis dėlto didžiausias trumpasparnių priešas yra pernelyg intensyvus ūkininkavimas, ypač perteklinis cheminių preparatų naudojimas.

Gausūs moksliniai tyrimai patvirtino ne vienos trumpasparnių rūšies efektyvumą naikinant įvairius žemės ūkio kenkėjus, tokius kaip amarai, skydamariai, augalėdės erkutės, šaknis pažeidžiančios dvisparnių lervos, tripsai ir kt. Pavyzdžiui, dažnas ariamų plotų gyventojas Tachyporus hypnorum (3–4 mm ilgio) sumedžioja daugybę amarų. Dažnai bastutinių šeimos augalus (kopūstus, ridikėlius, griežčius) puolančias pavasarines kopūstines muses (Delia radicum) ir javų kenkėjų (musių Oscinella frit ir vabalų raudonkrūčių smilginukų Oulema melanopus) kiaušinėlius bei lervas taip pat suėda šie vabalai. Svarbu pabrėžti, kad dauguma plėšrių trumpasparnių yra įvairiaėdžiai grobuonys. Vadinasi, jų poveikis reguliuojant kenkėjų populiacijas žemės ūkio naudmenose yra stabilesnis nei mintančių tik viena grobio rūšimi (kaip, tarkime, boružės, mintančios daugiausia tik amarais). Kai vienų kenkėjų suėdama tiek, kad jų reikšmingai sumažėja, trumpasparniai tiesiog pradeda maitintis kitu grobiu ir taip šių plėšrūnų populiacijos žemės ūkio naudmenose išlieka stabilios.

Trumpasparniai pasirodė tokie efektyvūs kenkėjų naikintojai, kad net buvo pradėti veisti dirbtinėmis sąlygomis biokontrolės tikslais. Šiuo metu Europoje yra net kelios kompanijos, kurios prekiauja mažyčių (3–4 mm) trumpasparnių Dalotia (Atheta) coriaria suaugėliais ir lervomis. Šis „produktas“ susidomėjusiesiems gali būti pristatytas per maždaug savaitę ar dvi ir į Lietuvą. Keli šimtai ar daugiau vabalų parduodami nedidelėse dėžutėse su durpėmis. Dėžutę reikia tiesiog praverti ir palikti atidarytą netoli augalų – vabalai patys iš jos iškeliaus medžioti kenkėjų. Geriausia juos „įdarbinti“ uždarose patalpose, pvz., šiltnamiuose. D.coriaria gerai skraido, tad efektyviai išplis po visą jūsų šiltnamį, o dėl savo landumo pasieks kenkėjus ir dirvoje. Jie nuožmiai kovos su pačiais problemiškiausiais dirvoje tūnančiais kenkėjais – įvairių dvisparnių lervomis, tripsų lėliukėmis ir pan. Šie trumpasparniai tinka gelbėti nuo kenkėjų dekoratyvinius augalus (gėles), daržoves, vaismedžius.

Kita reikšminga žemės ūkyje ir moksliniuose tyrimuose trumpasparnių rūšis yra Aleochara bilineata (2,5–5,5 mm ilgio). Šios rūšies suaugėliai yra grobuonys, o lervos – parazitoidinės ir maitinasi gyvų musių lėliukėmis. A.bilineata padeda kovoti su augalų šaknis pažeidžiančiomis dvisparnių lervomis, pvz., jos puikiai dorojasi su jau minėtomis pavasarinėmis kopūstinėmis musėmis (D.radicum), morkas neretai puolančiomis morkinėmis muselėmis Psila rosae. Svarbu paminėti ir tai, jog A. bilineata yra labai dažnai naudojamos tyrimuose, kuriais vertinamas insekticidų poveikis kitoms nei tiksliniai kenkėjai vabzdžių grupėms.

Žemės ūkio naudmenos gali būti svarbios ir išsaugant retus, nykstančius naudinguosius vabzdžius. Ganyklose galime sutikti geltonkailius trumpasparnius (Emus hirtus), kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Tai vienas didžiausių ir įspūdingiausių Lietuvos trumpasparnių: suaugėliai gali pasiekti ir 3 cm ilgį, o dėl kūną dengiančio geltonai juodo kailiuko jie panašūs į „piktą“ kamanę. Pastarąsias ypač primena skrisdami. Mėgstamiausia šių vabzdžių buveinė – galvijų ir arklių ganyklos smėlingose dirvose. Čia jie ieško mėšlo krūvelių, kuriose nedvejodami įsikuria ir ten nuožmiai medžioja įvairius vabzdžius. Kartais šių vabalų randama ir dvėselienoje ar komposto krūvose, taip pat buvo pastebėti ir plėviasparnių vabzdžių lizduose. Geltonkailiai trumpasparniai nyksta dėl ekstensyvios gyvulininkystės traukimosi smėlingose vietovėse, tad čia šios ūkininkavimo formos skatinimas tikrai palankiai veiktų šių nuostabių vabzdžių populiacijas.

Šiuo metu Estijos gyvybės mokslų universitete (Eesti Maaülikool) vykdomas Estijos mokslo tarybos finansuojamas projektas, kuriuo bandoma išsiaiškinti, kaip skirtingi pesticidai veikia naudingųjų plėšrių vabalų (taip pat ir trumpasparnių) galimybes maitintis (taigi, ir atlikti biokontrolės funkciją). Kol kas gauti preliminarūs rezultatai leidžia numanyti neigiamą poveikį pesticidų naudojimo žemės ūkyje šiems ūkininkų ir sodininkų draugams.

Norint išlaikyti šių vabzdžių atliekamos biokontrolės potencialą, reikėtų vengti naudoti pesticidus (ypač insekticidus) ir labiau kliautis aplinkai draugiškomis kenkėjų populiacijų reguliavimo priemonėmis. Kiekvienas sodininkas ar ūkininkas, norėdamas palaikyti ir pagausinti naudingųjų trumpasparnių populiaciją savo sode, darže ar laukuose, turėtų vengti arba mažinti cheminių preparatų (pesticidų ir trąšų) naudojimą, rinktis organinį ūkininkavimo būdą, formuoti komposto krūvas, dirvą tręšti mėšlu ir kompostu, vengti pernelyg dažno ir intensyvaus dirvos įdirbimo. Reikėtų palikti nedirbamų plotelių, vadinamųjų prieglobsčio buveinių (tam pasitarnaus ir gyvatvorės), kur šie vabzdžiai galėtų išlikti ar pasislėpti nuo vykdomos ūkinės veiklos ir iš ten vėl patekti į daržą, sodą ar lauką. Nenaudojamuose plotuose reikėtų palikti ir didesnių akmenų bei šiekštų krūvų, kuriose šie vabzdžiai galėtų slėptis.

***

Pasaulyje yra net 63 tūkst. trumpasparnių rūšių (vien Lietuvoje jų per 900). Mažiausi trumpasparniai nesiekia net 1 mm, o didžiausi gali ištįsti ir iki 35 mm ilgio (dauguma rūšių – 2–8 mm).