Liucernos yra vienos naudingiausių pašarinių žolių, tačiau jos jautrios rūgštiems dirvožemiams dėl juose esančios didelės aliuminio jonų koncentracijos. Vis dėlto skirtingų veislių liucernos nevienodai reaguoja į rūgščius dirvožemius.

Liucernos (Medicago spp.) priskiriamos daugiamečių augalų rūšims, kurios pasižymi geromis žemės ūkiui ir aplinkai naudingomis savybėmis. Liucernos pirmauja pagal derlingumą, ilgaamžiškumą, derliaus kokybę. Jų galinga šaknų sistema leidžia efektyviai panaudoti maisto medžiagas ir vandenį iš gilesnių dirvožemio sluoksnių. Liucernas auginant su kitomis pupinių žolių rūšimis, pasėliuose sukaupiamas didesnis metinis azoto kiekis, sumažinami bioenerginiai nuostoliai, dirvožemis apsaugomas nuo erozijos.

Kaip žalioji sėjomainos pasėlių trąša, liucernos suteikia maisto medžiagų, reikalingų biologiniams procesams palaikyti, taip galima sumažinti pasėlių tręšimą organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.

Liucernos dėl didelio jų baltymingumo puikiai tinka silosui ir šienui ruošti ir ganyklose. Šios žolės su dirvoje esančiomis Rhizobia bakterijomis fiksuoja atmosferos azotą. Auginant liucernas su miglinėmis žolėmis, gilesniuose dirvožemio sluoksniuose sukaupiama daugiau azoto.

Liucernų šaknų sistema yra giliausia iš visų pupinių žolių, tačiau, auginant rūgščiuose dirvožemiuose, jų šaknys menkai vystosi, pasėliai praranda savo pranašumą. Rūgščiuose dirvožemiuose liucernos tampa jautresnės sausroms, netenka naudingų ūkinių savybių, yra lengviau pažeidžiamos ligų, o jų pasėliai išretėja. Minėtuose dirvožemiuose dažniausiai būna labai didelė aliuminio jonų koncentracija. Jie paveikia augalų fiziologinius procesus, šaknų sistemos augimą ir šakojimąsi.

Liucernų mažai auginama Vakarų Lietuvoje, kadangi ten vyrauja natūraliai rūgštūs dirvožemiai su judriuoju aliuminiu. Literatūroje nurodoma, kad judriojo aliuminio toksinis poveikis yra pripažįstamas augalų produktyvumą rūgščiuose dirvožemiuose ribojančiu veiksniu, kai jo kiekis viršija 20 mg kg^-1. Tad ypač aktualu sukurti aliuminio ir vandenilio jonams atsparias liucernų veisles. Tačiau šis procesas užtrunka ne vienus metus, tai lemia turima selekcinė medžiaga pagal išskirtinius požymius.

Siekiant įvertinti liucernų produktyvumą rūgščiuose dirvožemiuose Vakarų Lietuvos sąlygomis, LAMMC Žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale 2018 m. įrengtas lauko eksperimentas. 2019–2020 metais buvo įvertinta 30, o straipsnyje aprašyti 6 skirtingos kilmės liucernų pavyzdžiai, auginti rūgščiame dirvožemyje, kurio pH 4,37–5,28, be judriojo aliuminio ir su nedidele (1,8–10,2 mg kg^-1) jo koncentracija 0–20 cm gylyje. Dirvožemis buvo labai fosforingas ir kalingas.

Sėklų derlius

Pirmaisiais (2019 m.) liucernų naudojimo metais vyravę sausringi ir karšti orai buvo palankūs sėklų derliui. Auginant liucernas dirvožemyje be judriojo aliuminio, vidutinis sėklų derlius buvo 974,1 kg ha^-1, o dirvožemyje su judriuoju aliuminiu – 2,4 kartus mažesnis, t. y. 414,0 kg ha^-1.

Auginant liucernas dirvožemyje be judriojo aliuminio, lietuviška veislė Malvina buvo derlingesnė už kitas lietuviškas veisles Žydrūnė ir Birutė, atitinkamai 1,3 ir 3,8 karto. Tačiau lietuviškų veislių sėklų derlius buvo mažesnis, palyginti su estiška veisle Jõgeva 118 – 1,8 karto, o su latviška veisle Skriveru – 2,2 karto.

Dirvožemyje su judriuoju aliuminiu veislės Malvina sėklų derlius buvo 2,1 karto didesnis nei kitų lietuviškų veislių. Tačiau, palyginti su Jõgeva 118 ir Skriveru, Malvina buvo ne tokia derlinga, atitinkamai – 1,1 ir 1,6 karto mažiau.

Antraisiais liucernų naudojimo metais (2020 m.), auginant jas dirvožemyje be judriojo aliuminio, vidutinis sėklų derlius buvo 286,3 kg ha^-1, o dirvožemyje su judriuoju aliuminiu – 130,1 kg ha^-1.

Sėklų derlius buvo didesnis dirvožemyje be judriojo aliuminio ir su judriuoju aliuminiu pirmaisiais liucernų naudojimo metais, palyginti su antraisiais metais, atitinkamai – 3,4 ir 3,2 karto. Mažesnį sėklų derlių antraisiais naudojimo metais lėmė lietingi orai per žolių vegetaciją.

Auginant liucernas dirvožemyje su judriuoju aliuminiu ir be šio elemento, lietuviškos veislės Birutė sėklų derlius buvo didžiausias, palyginti su kitų vietinių veislių, atitinkamai – 273,1 ir 207,9 kg ha^-1. Abiejuose dirvožemio fonuose veislės Birutė sėklų derlius buvo mažesnis (2,6 ir 1,1 karto) už Jõgeva 118, tačiau didesnis (1,3 ir 1,6 karto) už Skriveru.

Metinis žolės ir sausųjų medžiagų derlius

Liucernų, augintų dirvožemyje be judriojo aliuminio, vidutinis metinis žolės ir sausųjų medžiagų derlius antraisiais naudojimo metais buvo 1,2 karto didesnis negu pirmaisiais.

Metinis žolės derlius dirvožemyje su judriuoju aliuminiu ir pirmaisiais, ir antraisiais liucernų naudojimo metais buvo panašus, o sausųjų medžiagų derlius buvo 1,1 karto didesnis antraisiais metais.

Didžiausias (163,2 ir 202,7 t ha^{- 1}) metinis žolės derlius dirvožemyje be judriojo aliuminio ir pirmaisiais, ir antraisiais naudojimo metais buvo veislės Antanė. Žolės derliumi ši veislė kitas lietuviškas veisles lenkė 1,1 karto pirmaisiais naudojimo metais ir 1,2 karto – antraisiais naudojimo metais. Pagal šį rodiklį estiška veislė Jõgeva 118 ir latviška veislė Skriveru buvo ne tokios derlingos visais naudojimo metais, palyginti su veisle Antanė.

Visais naudojimo metais veislės Antanė sausųjų medžiagų derlius buvo 1,2 karto didesnis, palyginti su kitomis lietuviškomis veislėmis. Estiškos veislės Jõgeva 118 sausųjų medžiagų derlius buvo 1,2 karto mažesnis už veislės Antanė.

Auginant liucernas dirvožemyje su judriuoju aliuminiu, didžiausias metinis žolės ir sausųjų medžiagų derlius pirmaisiais naudojimo metais buvo veislės Birutė, o antraisiais naudojimo metais – veislės Žydrūnė, atitinkamai: 149,3 ir 39,7 bei 148,5 ir 42,3 t ha^-1. Lyginant veisles tarpusavyje nustatyta, kad pirmaisiais naudojimo metais veislė Birutė žolės ir sausųjų medžiagų derliumi buvo 1,1 karto derlingesnė už kitas tirtas veisles, o už Jõgeva 118 sausųjų medžiagų nustatyta 1,3 karto daugiau. Veislės Žydrūnė žolės derlius, palyginti su lietuviškomis veislėmis, buvo 1,1 karto, su Jõgeva 118 – 1,2 karto didesnis, o su veislės Skriveru – panašus. Veislės Žydrūnė sausųjų medžiagų derlius buvo 1,2 karto didesnis už kitas lietuviškas veisles, tačiau su veislėmis Jõgeva 118 ir Skriveru buvo panašus.

Toliau tęsiami tyrimai parodys, kokios gali būti naujų liucernų veislių galimybės ir produktyvumas, auginant jas rūgščiuose dirvožemiuose, kur judriojo aliuminio kiekis neviršija arba yra arti augalų toleruojamos (20 mg kg^-1) ribos.

Liucernos auginamos daugiau kaip 80 pasaulio šalių, jų plotai viršija 35 mln. hektarų.