Agurkai, palyginti su pomidorais ar kitais šiltnamių augalais, yra gana reiklūs šilumai ir drėgmei. Todėl tik sudarę tinkamas šilumos, drėgmės ir mitybos sąlygas galime tikėtis gausaus ir ilgo agurkų derėjimo. Apžvelkime dažniausiai pasitaikančias šiltnamių agurkų negandas ir jų sprendimo būdus.

1. Kodėl lapai gelsta

Agurkų lapai gelsta dėl kelių priežasčių. Jeigu augalai pasodinti per tankiai, jiems trūksta šviesos, lapai pradeda gelsti. Tad agurkus sodinkite tinkamu atstumu ir laiku genėkite atžalas.

Kai trūksta maisto medžiagų, agurkų lapai taip pat pradeda gelsti. Šie augalai reiklūs maisto medžiagoms, tad dirvoje jų turi būti pakankamai. Maisto medžiagų gali trūkti, jeigu yra per žema dirvos temperatūra ir augalai jų nepasisavina. Kai dirva šiltnamyje šalta, supuolusi, joje trūksta oro, tada irgi gelsta agurkų lapai.

Intensyvaus derėjimo metu, kai dienos apsiniaukusios, lapai irgi gali gelsti. Pagerėjus oro sąlygoms, suintensyvėja fotosintezė ir augalai pažaliuoja.

Po intensyvaus vaisių skynimo agurkų lapai gelsta, nes vaisių augimui reikia daug maisto medžiagų. Tad intensyviai derančius agurkus būtina gerai tręšti azoto trąšomis.

Lapai gelsta ir tuomet, kai pažeista augalo šaknų sistema. Tai gali būti liga arba mechaninis sužalojimas.

2. Kodėl lapai dėmėti

Ant agurkų lapų atsiranda dėmių, kai jiems trūksta maisto medžiagų, kai augalai suserga ir esant nepalankioms aplinkos sąlygoms.

Kai trūksta kalio, šviesėja lapų pakraščiai, susidaro geltonas apvadas. Kai trūksta magnio, pašviesėja tarpugysliai, susidaro gelsvos dėmės tarp gyslų. Kai trūksta mangano, susidaro aiškus nekrotinis marmurinis piešinys.

Įvairios dėmės ant lapų atsiranda, jeigu augalai suserga agurkų mozaika, alternarioze, askochitoze, bakterine dėmėtlige ir kt. Kad augalai nesirgtų, būtų sveiki, reikia sudaryti kuo palankesnes jų augimo sąlygas, vengti didelių temperatūros svyravimų.

3. Kodėl augalai vysta

Dažniausios augalų vytimo priežastys: drėgmės stoka, dideli dirvos ir oro temperatūros svyravimai, per aukšta druskų koncentracija tirpale, liga. Esant per aukštai temperatūrai šiltnamyje, agurkai gali pradėti vysti. Todėl reikia tinkamai vėdinti šiltnamį, o augalus laistyti šiltu vandeniu.

Jeigu augalai laistomi pakankamai, tačiau jų lapai vis vien vysta, priežastis gali būti šaknų puvinys. Pirmieji šios ligos požymiai matyti apatinėje stiebo dalyje prie žemės. Pagrindinė šaknis paruduoja, trūkinėja, pūva. Apatiniai augalo lapai vysta, vėliau pagelsta ir džiūsta. Saulėtą dieną, likus 3–4 dienoms iki augalo žuvimo, lapai nuvysta, augalas nuleipsta. Šiltnamyje tik pradėjusius sirgti augalus palaistykite intensyviai rožinės spalvos kalio permanganato tirpalu ir apkaupkite. Augalai iš stiebo išleis naujas šaknis. Galima naudoti biologinius preparatus (fitosporiną, trichoderminą).

Lapai vysta, jeigu augalai yra apnikti kenkėjų, pavyzdžiui, amarų.

4. Kodėl krinta užuomazgos

Šiltnamiuose auginant agurkus kartais matyti, kad jie gausiai žydi, suformuoja daug užuomazgų, kurios vėliau pagelsta ir nukrinta. Taip nutinka dėl maisto medžiagų trūkumo. Agurkai mėgsta purią ir derlingą dirvą. Jie auga ir vystosi labai greitai, per gana trumpą laiką užaugina didelį derlių, todėl reikia daug maisto medžiagų. Mikroelementų trūkumas gali būti viena iš užuomazgų kritimo priežasčių.

Kita – per didelė druskų koncentracija laistomame tirpale. Agurkai nepakenčia didelės druskų koncentracijos, todėl juos reikia tręšti dažnai, bet ne po daug (ypač augalams žydint ir mezgant vaisius).

Per maža arba per didelė oro ir dirvos drėgmė taip pat gali sukelti užuomazgų kritimą. Agurkams augti naudingas ypač drėgnas oras ir dirva. Vienam augalui reikia 3–5 l vandens.

Jeigu dirvos drėgmė per didelė ar per maža, krinta užuomazgos. Kai dirvos drėgmė optimali, tačiau per maža oro drėgmė, sumažėja augalų derlingumas, pablogėja vaisiaus kokybė. Jeigu dirva sausa, agurkus dažnai užpuola voratinklinės erkutės.

Tačiau drėgmės perteklius agurkams irgi žalingas. Tada augalų šaknys nepakankamai aprūpinamos oru.

Užuomazgos krinta, jeigu agurkai laistomi šaltu vandeniu. Tinkamiausias šiltas (22–25 °C) vanduo pirmoje dienos pusėje. Stenkitės neaplieti lapų ir nesuplūkti žemės. Kai laistoma šaltu vandeniu, atšąla dirva, krinta užuomazgos. Paprasčiausia vandenį sušildyti laikant talpose saulėtoje vietoje. Taip vanduo sušils natūraliai. Augalus laistyti labai tinka lietaus vanduo.

Kita užuomazgų kritimo priežastis – per žema dirvos arba per aukšta oro temperatūra. Šaltoje dirvoje lėčiau auga šaknys, sutrinka maisto medžiagų apykaita, augalai suserga šaknų puviniu. Dirvos temperatūra turi būti 2–3 °C žemesnė negu oro temperatūra.

Per aukšta oro temperatūra šiltnamyje taip pat yra užuomazgų kritimo priežastis. Esant aukštai temperatūrai per derėjimą, suintensyvėja kvėpavimas, augalas ištįsta, pagelsta lapai. Agurkams labai kenkia temperatūrų kaita.

5. Kodėl vaisiai gelsta

Pirma priežastis – ant augalo susiformavo labai daug užuomazgų ir jis nepajėgia visų išmaitinti.

Antra priežastis – mineralinių medžiagų (kalio ir fosforo), reikalingų vaisių formavimuisi, trūkumas.

Trečia priežastis – blogas apdulkinimas, jeigu šiltnamyje auga agurkai, kuriuos turi apdulkinti bitės.

Dar viena vaisių geltimo priežastis – per gausus agurkų tręšimas šviežiu mėšlu. Agurkai mėgsta mėšlą, bet išskiriamas amoniakas gali būti kenksmingas augalams.

Vaisių geltimo priežastis taip pat gali būti liga.

6. Kodėl vaisiai negražūs

Kai trūksta azoto, pagelsta augalų lapai, mažai žiedų, prastai auga atžalos. Taip pat pakinta vaisių išvaizda: jie būna šviesūs ir netaisyklingos formos – platūs ties koteliu, nusmailėjusiais galais. Kai trūksta kalio, vaisiai panašūs į kriaušę, t. y. susiaurėja prie kotelio.

Drėgmės trūkumas šiltnamyje ir nereguliarus laistymas turi įtakos agurkų vaisių išvaizdai. Esant sausai dirvai vaisių augimas sustoja, todėl pakinta jų forma. Kai dirva per sausa arba augalai laistomi nereguliariai, vaisiai tampa kreivi, įgauna lanko formą.

Jeigu vaisiai per vidurį susiaurėję, turi „taliją“, priežastis gali būti per dideli temperatūrų svyravimai (dienos ir nakties) arba todėl, kad augalai buvo laistyti šaltu vandeniu.

Kai augalai pasodinti per tankiai, vaisiai taip pat gali būti kreivi. Agurkai – šilumamėgiai augalai, todėl jeigu oras vėsus, vaisiai bus kreivi.

Kita priežastis – rauplės. Ši liga daugiausia padaro žalos vaisiams, jie tampa kreivi, dėmėti. Nepatartina auginti viename šiltnamyje bičių apdulkinamų ir partenokarpinių agurkų.

7. Kodėl vaisiai kartūs

Vaisių kartumas yra agurkų genetinė savybė. Šiuolaikinių hibridų vaisiai nekartūs, nes genetiškai šie augalai negamina kartumo suteikiančios medžiagos – kukurbitacino, ir auginimo sąlygos neturi tam įtakos.

Senų veislių, kurios neturi tokios savybės, vaisiai gali būti kartūs dėl nereguliaraus augalų laistymo, aukštos oro temperatūros, didelių temperatūrų svyravimų ir kitų nepalankių veiksnių.

Kukurbitacinas turi gydomųjų savybių.

8. Kodėl vaisiuose susidaro ertmių

Visų pirma, tuštumų susidarymas agurkuose yra veislės (hibrido) bruožas. Tai labiau būdinga bičių apdulkinamiems agurkų hibridams.

Tuštumų atsiradimą išprovokuoja ir greitas užuomazgų augimas. Vaisių augimo greitis priklauso nuo kitų fiziologinių procesų intensyvumo, t. y. mineralinės mitybos, aprūpinimo vandeniu, medžiagų apykaitos.

Taigi, aukšta nakties temperatūra (21–23 °C) skatina greitą vaisių augimą, todėl juose gali susidaryti tuštumų.

Aukštas azoto lygis, geras vandens tiekimas ir tręšimas CO₂ taip pat skatina vaisių augimą, dėl kurio gali susidaryti tuščių ertmių.

Dar viena priežastis: smarkiai sumažėjus vaisių apkrovai ant augalo, pažeidžiama pusiausvyra tarp vegetatyvinio ir generatyvinio augimo. Vienu metu ant augalo turi augti 3–5 vaisiai. Jeigu jų mažiau, esantys vaisiai auga greičiau, todėl gali susidaryti tuščių ertmių juose.

Ne visada galima gana tiksliai nustatyti vieno ar kito fiziologinio pažeidimo priežastis, nes atskirų veiksnių įtaka yra glaudžiai susijusi.

9. Kuo pavojingi temperatūrų svyravimai

Dideli temperatūrų svyravimai turi neigiamos įtakos augalų derliui. Jeigu svyravimai didesni negu 10 laipsnių, kemšasi augalo vandens indai, juose susidaro druskų kristalėliai ir augalas pradeda sirgti. Dideli temperatūrų svyravimai tampa agurkų susirgimo šaknies puviniu ir kitomis ligomis priežastimi.

Jeigu temperatūra žemesnė negu 12–15 °C ir aukštesnė negu 35 °C, augalai blogai mezga vaisius.

Reikia stengtis, kad dirvos temperatūra nebūtų žemesnė negu 16–18 °C. Šaknų sistema jautresnė žemoms temperatūroms negu antžeminė augalo dalis. Todėl reikia, kad šaknims būtų šilta, ypač jeigu atvėsta oras.

10. Pagalba augalams, kai per aukšta temperatūra šiltnamyje

Intensyviai vėdinti. Norint užtikrinti tinkamą šiltnamio vėdinimą, bendras vėdinimo angų plotas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 1/6 šiltnamio ploto. Vėdinant šiltnamį vyksta ne tik oro kaita, bet ir jo judėjimas. Kad būtų užtikrinta augalų mityba, reikia, kad oras aplink lapus judėtų, kad ir vos vos.

Oro judėjimas šiltnamyje naudingas dėl kelių priežasčių: padeda sumažinti oro temperatūrą, oro drėgmę, CO₂ iš šiltnamio viršaus nukreipiamas link lapų. Didėjant oro judėjimo greičiui, padidėja fotosintezės intensyvumas.

Kai oro judėjimas yra silpnas, trūksta CO₂, dėl to sulėtėja fotosintezė, sutrinka augalų transpiracija. Tada pablogėja augalų augimas. Jie suserga, tampa jautrūs aplinkos veiksnių svyravimams.

Optimalus oro judėjimas šiltnamyje – 0,3–0,5 m/s. Svarbu vėdinti atidarius tik viršutines orlaides, nes agurkai nepakenčia skersvėjo.

Pritemdyti stogą. Norint sumažinti šiltnamio temperatūrą, reikėtų jį užtamsinti, t. y. naudoti užuolaidas, žaliuzes, tinklą. Taip oro temperatūrą galima sumažinti 5–7 ^oC. Taip pat galima šiltnamio stogą balinti kreida, apipurkšti pienu.

Augalus tręšti CO₂. Per karščius naudinga šiltnamio orą praturtinti CO2. Be to, augalų tręšimas anglies dvideginiu gerokai padidina agurkų derlių. Norėdami tai padaryti, šiltnamyje pastatykite baką su raugintu mėšlu, kuris paprastai išskiria anglies dioksidą. Jeigu įmesite kuokštą sauso šieno ar saują pjuvenų, tai fermentacija bus intensyvesnė ir šiltnamio oras bus praturtintas dar didesnio anglies dvideginio kiekio.

Be to, norint apsaugoti šiltnamio augalus nuo karščio, rekomenduojama juos purkšti per lapus cinko druskomis: 2,5 g į 10 l vandens.

Reguliariai laistyti. Augalus apsaugoti nuo perkaitimo padeda tinkamas laistymas. Oro temperatūrai pakilus 10 ^oC, vandens išgarinama du kartus daugiau, lapai atvėsta. Kol drėgmės šiltnamyje pakanka, lapų temperatūra yra žemesnė negu oro. Karštomis vasaros dienomis agurkus reikia intensyviai laistyti, t. y. kas antrą dieną, o esant itin aukštai temperatūrai, ir kasdien (5–10 litrų vandens į 1 m²).

Vanduo turėtų sudrėkinti dirvą ne mažiau kaip 20 cm. Kai oras šiltnamyje labai įkaista, rekomenduojama laistyti takus ir tarplysvius, stengiantis neaplieti augalų.

Perkaitimą galima sumažinti naudojant šiltnamyje dirbtinį rūką.

Mulčiuoti. Vienas iš dirvos temperatūros mažinimo ir drėgmės išsaugojimo būdų yra augalų mulčiavimas. Karštą vasarą mulčias apsaugo viršutinį dirvožemio sluoksnį nuo perkaitimo. Kartu palaikoma optimali temperatūra augalų šaknų zonoje, gerokai sumažėja drėgmės garavimas iš dirvožemio, todėl nereikia dažnai laistyti. Po mulčiu dirvožemio sluoksnis būna purus.

Kita teigiama mulčiavimo savybė yra tai, kad mulčias slopina piktžolių augimą. Mulčiavimui galima naudoti šiaudus, kokoso plaušo dangas, kartoną (tik jį reikia nuimti prieš laistant augalus, po to vėl patiesti) ir kt.