Dėl žalinimo programos pupinių augalų plotas Lietuvoje smarkiai išaugo. Ypač išpopuliarėjo pupos – nuo 2015 m. jų plotai padidėjo dešimtimis kartų. Net ir Europos Komisijai uždraudus ankštinių augalų pasėliuose, jeigu jie deklaruojami žalinimo užskaitai, naudoti augalų apsaugos produktus, pupų plotas pernai Lietuvoje nemažėjo – pasiekė beveik 70 tūkst. ha.

Padidėjus bet kurių augalų plotams, neišvengiamai atsiranda papildomų klausimų, susijusių su kenksmingųjų organizmų pagausėjimu ir jų kontrole. Ne išimtis ir pupos. Daugiausia nerimo pupų augintojams kelia kenkėjai, o ypač pupiniai grūdinukai (Bruchus rufimanus). Šie kenkėjai gausiau plinta tose šalyse, kur pupų auginama palyginti daug, ir pastaraisiais metais stebimas pupinių grūdinukų gausėjimas ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse, taip pat Švedijoje, Danijoje. Ir visur šių kenkėjų išplitimas siejamas su pupų plotų didėjimu.

Žala lengvai pastebima

Pupinių grūdinukų daromą žalą galima tiesiogiai pastebėti, kai nuėmus derlių matyti kenkėjų pažeisti grūdai, jie būna smulkesni, subręsta mažesnis grūdų derlius. Literatūroje nurodoma, kad šių kenkėjų protrūkio metais galimi 45–70 proc. grūdų derliaus nuostoliai.

Tačiau šių kenkėjų žala – ne vien derliaus ir grūdų masės sumažėjimas. Kenkėjų pažeistų grūdų nepageidauja nei augalininkystės produkcijos perdirbėjai, nei eksportuotojai, nei sėklos ruošimo kompanijos. Reikalavimai yra suprantami, nes dėl pupinių grūdinukų pažeidimų prarandama prekinė išvaizda, taip pat mažėja sėklos daigumas. Žemdirbystės institute 2018 m. darytų tyrimų duomenimis, dėl grūdinukų pažeidimų pupų grūdų daigumas buvo 9,5 procentinio punkto mažesnis negu nepažeistų.

Tyrimais nustatyta, kad pažeisti grūdai yra labiau apnikti grybinio ir bakterinio užkrato. Laboratorijoje atliktų analizių duomenimis, ypač ryškus bakterijų kolonijas formuojančių vienetų (KFV) padidėjimas ant kenkėjų pažeistų grūdų negu sveikų. Grybinė infekcija taip pat 1,7 karto didesnė ant pažeistų grūdų negu ant nepažeistų.

Kenkėjų požymiai ir vystymosi ciklas

Suaugėlis grūdinukas yra 3–5 mm ilgio, ovalios formos, juodas arba tamsiai rudas, su mažomis, pilkomis dėmelėmis prie sparnelių. Kiaušinėliai yra balkšvai gelsvi, pailgi, apie 0,5 mm ilgio. Patelės juos deda atskirai arba mažomis grupelėmis ant jaunų, 2–5 cm ilgio pirmųjų ankščių, kurios išsidėsčiusios augalo apatiniuose arduose.

Baltos mėsingos grūdinukų lervos su šviesiai ruda galva ir trimis poromis kojų ant priekinių trijų segmentų. Subrendusios lervos yra 3–4 mm ilgio. Pažeisto grūdo požymis yra apvali skylė, kurią išgraužia išsiritę iš lėliukės vabalai. Lervos prasiskverbimo į grūdą vietoje lieka maža skylutė. Perpjovus grūdą, galima pamatyti lervą.

Pupinio grūdinuko vystymasis užtrunka visą sezoną (viena generacija per sezoną). Šie kenkėjai gausiau pradeda skraidyti orams sušilus iki 15–20 °C ir ypač aktyvūs būna, kai temperatūra siekia 25 °C. Žemesnėje negu 15 °C temperatūroje ir vyraujant lietingiems orams, kenkėjai būna mažai judrūs.

Literatūroje nurodoma, kad pupinių grūdinukų suaugėliai vabalai, vyraujant palankioms sąlygoms, apie dvi savaites maitinasi žiedadulkėmis. Pradėjus formuotis ankštims, ant jų apvaisintos patelės padeda kiaušinėlius. Ant vienos ankšties padedama iki 10 kiaušinėlių. Viena patelė padeda nuo 50 iki 100 kiaušinėlių per sezoną.

Po 1–3 savaičių (nelygu temperatūra) išsiritusios lervos prasiskverbia į ankštis ir į jose besiformuojančius grūdus, čia maitinasi ir vystosi apie du tris mėnesius, o tada virsta lėliuke. Viename grūde gali įsikurti iki 3 lervų.

Lėliukė lauke arba sandėlyje sandėliuojamuose grūduose pereina į suaugėlio stadiją. Suaugęs vabalas prasigraužia iš grūdo į išorę. Lauke suaugėliai žiemoja gyvatvorėse, senuose medžiuose, o sandėliuose – plyšiuose. Nespėjusios išsiristi lervos ir lėliukės ramybės būsenos žiemoja sandėliuojamuose grūduose. Suaugėliai iš lėliukių dažniau išsirita sandėlyje, ypač kai sandėliuojami drėgni grūdai. Išsiritę suaugėliai sandėliuose nesidaugina.

Purškimo reikalingumą atspindintys rodikliai

• Vyraujanti 15–20 °C temperatūra.
• Kenkėjai pasėlyje. Jų gausumui nustatyti galima pasitelkti gaudykles arba tiesiog papurtyti augalą į delną ar padėklą.
• Pupų augimo tarpsnis: žydėjimas – pirmosios ankštys apatinėje stiebo dalyje 2–5 cm ilgio.

Kaip apsaugoti pasėlius

Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama prevencinėms priemonėms. Deja, šiems kenkėjams jų pasiūla menka. Reikėtų vengti pupų atsėliavimo, gretimų laukų kaimynystės tais pačiais ar (ir) ankstesniais metais.

Siekiant sumažinti šių kenkėjų daromą žalą, kol kas veiksmingiausia priemonė – insekticidai. Jautriausi yra suaugėlio stadijos pupiniai grūdinukai, todėl tuo metu juos ir reikėtų naikinti. Siekiant geriausio efekto, reikėtų stebėti grūdinukų atskridimo į lauką laiką, gausumo lauke piką, augalų išsivystymo tarpsnį, vyraujančią temperatūrą.

DĖMESIO! Siekiant efektyvios pupinių grūdinukų kontrolės, purškimą tenka atlikti augalams žydint. Žydinčių augalų purškimas Lietuvoje griežtai reglamentuotas. Draudžiama purkšti žydinčius augalus, kuriuos apdulkina bitės ir kiti vabzdžiai, nuo 4 val. ryto iki 21 val. vakaro. Būtina ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas apie planuojamą purškimą paskelbti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje. Naudoti tik leistinus žydėjimo metu purkšti insekticidus.

LAMMC Žemdirbystės institute 2017–2018 m. atliktų tyrimų duomenimis, gaudyklėse pupinių grūdinukų gausiausia buvo rasta per pupų žydėjimą (BBCH 65–67). Panaudojus insekticidus kenkėjo skraidymo aktyviuoju periodu, subrendę grūdai buvo 42 proc. mažiau sužaloti, negu nepurkšti visai.

Lietuvoje yra registruota keletas insekticidų pupų apsaugai nuo kenkėjų (www.vatzum.lt). Registruotų produktų naudojimo rekomendacijas galima rasti konkrečių produktų etiketėse.

***

2018 m. LAMMC Žemdirbystės institute darytų tyrimų duomenimis, dėl šių kenkėjų prarasta apie 13 proc. grūdų derliaus, tūkstančio grūdų masė nepurkštuose insekticidais laukeliuose buvo apie 20 proc. mažesnė negu panaudojus kontaktinius insekticidus.