23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2019/06
Pasaulinė kombinuotųjų pašarų gamyba
  • Nijolė MARŠALKIENĖ, ŽŪIKVC
  • Mano ūkis

Praėję metai buvo treti iš eilės, kai pasaulio kombinuotųjų pašarų gamybos apimtys viršijo 1 mlrd. tonų. 2018-aisiais labiausiai augo pieninių galvijų pašarų ir broilerių bei dedeklių lesalų gamyba.

Gyvūnų mitybos produktų gamybos lyderės JAV kompanijos „Alltech“ duomenimis (apima 144 šalis), pasaulinė kombinuotųjų pašarų gamyba 2018 m. siekė 1,103 mlrd. t ir, palyginti su 2017 m., buvo 3,1 proc. arba 33,0 mln. t didesnė. Per paskutiniuosius septynerius metus kombinuotųjų pašarų gamyba išaugo 15,6 proc. – nuo 954,4 (2012 m.) iki 148,6 mln. t (2018 m.).

Nors kombinuotųjų pašarų gamybos įmonių mažėja, bet jos stambėja: įmonių skaičius 2018 m., palyginti su 2017 m., sumažėjo 1,3 proc., o palyginti su 2016 m. – 8,4 procento.

Didžiausia kombinuotųjų pašarų gamintoja 2018 m. tebebuvo Kinija, kurios gamyba pernai siekė 187,20 mln. t. Kitos didžiausios kombinuotųjų pašarų gamybos šalys: JAV (177,2 mln. t), Brazilija (68,7), Meksika (34,6), Ispanija (34,5), Indija (38,7), Rusija (39,2), Vokietija (25,0), Japonija (24,2) ir Prancūzija (21,4 mln. t). Šios dešimt šalių pernai pagamino 54,5 proc. (617,2 mln. t) visos pasaulinės kombinuotųjų pašarų produkcijos.

Kombinuotųjų pašarų gamybos struktūroje didžiausią dalį sudarė paukščių lesalai – 42 proc. (463 mln. t), iš jų 14 proc. dedeklių ir 28 proc. broilerių lesalai. Dėl didėjančios kiaušinių paklausos dedeklių lesalų gamyba augo 4 proc., o broilerių lesalų – 3 proc. Daugiausia paukščių lesalų pagaminta Kinijoje (54,2 mln. t), JAV (50,3) ir Brazilijoje (31,7 mln. t), nors pastarojoje šalyje aukštos sojų ir kukurūzų kainos lėmė 2 proc. broilerių lesalų gamybos sumažėjimą. Paukščių lesalų gamybos srityje pernai taip pat pirmavo Indija (13 mln. t), Rusija (10,6), Meksika (10,1) ir Tailandas (7,4 mln. t). Šios aštuonios šalys pernai pagamino 60 proc. visų pasaulio kombinuotųjų paukščių lesalų.

Pernai kombinuotųjų pašarų gamybos struktūroje kiaulėms skirti mišiniai sudarė 27 proc. (298 mln. t), o kiaulių pašarų gamyba, palyginti su 2017 m., padidėjo beveik 1 proc. Daugiausia kiaulių pašarų pagamino Kinija (79,6 mln. t), kuri suvartojo 60 proc. (55,7 mln. t) pasaulio kiaulienos produkcijos. JAV pagamino 43,7 mln. t mišinių kiaulėms, o šiemet dėl didėjančios kiaulienos paklausos nuo afrikinio kiaulių maro (AKM) nukentėjusiose Europos ir Azijos šalyse žada gerokai didinti gamybos apimtis. Tarp daugiausia kombinuotųjų pašarų kiaulėms pagaminusių šalių pernai buvo Brazilija – 16,7 mln. t, Rusija – 6,5, Ispanija – 16,5, Vokietija – 9,7, Kanada – 9,1 mln. t. Šios šalys su Kinija ir JAV priešakyje kartu pagamino 70 proc. visų kombinuotųjų kiaulių pašarų.

Šiemet Kinijoje prognozuojamas 25– 35 proc. kiaulienos produkcijos sumažėjimas, o bendra kombinuotųjų pašarų gamyba gali sumažėti 10 proc., t. y. daugiau kaip 19 mln. t. Kinai pernai suvartojo 55,8 mln. t kiaulienos arba 65 proc. visos suvartotos mėsos šalyje. JAV šiemet planuoja gerokai padidinti kiaulienos gamybą. Vertinant pagal išlaidas, reikalingas 100 kcal produkcijos išauginti, kiauliena išlieka vienu pigiausių baltymingų produktų.

Nuo 2015 m. kasmet didėjanti galvijų kombinuotųjų pašarų gamyba pernai sudarė 213,3 mln. t arba 19 proc. viso kiekio (pieninių galvijų pašarai sudarė 12, penimų – 7 proc.). Kombinuotųjų pašarų pieniniams galvijams gamyba pernai didėjo 3 proc., o penimų galvijų išliko stabili. Didžiausias pieninių galvijų pašarų gamybos augimas buvo Šiaurės Amerikos šalyse, Europoje (ypač Turkijoje, taip pat Airijoje, Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje) ir Afrikoje (Nigerijoje, Maroke).

Kombinuotųjų pašarų gamyba penimiems galvijams Šiaurės Amerikoje padidėjo 3 proc., o Lotynų Amerikoje nustatytas net 8 proc. augimas, tačiau Europoje gamyba mažėjo 1 proc. Pašarų gamyba penimiems galvijams augo Kinijoje ir Australijoje.

Akvapašarai 2018 m. sudarė 4 proc. (40 mln. t) kombinuotųjų pašarų gamybos struktūroje ir augo 3,9 proc. Šį padidėjimą daugiausia lėmė išaugusi gamyba Azijos– Ramiojo vandenyno regiono šalyse. Iš Europos šalių akvapašarų gamyba augo Ispanijoje, Norvegijoje, Turkijoje ir Kroatijoje. Kitose Europos šalyse gamyba išliko nepakitusi. Daugiausia 2018 m. akvapašarų pasaulyje pagamino Kinija – 15,7 mln. t (39 proc.) Vietnamas – 3,9 mln. t (10 proc.), Indija – 2,1 mln. t (5 proc.), Norvegija – 1,8 mln. t (4 proc.), Indonezija – 1,8 mln. t (4 proc.), Filipinai – 1,4 mln. t (3 proc.), Brazilija – 1,2 mln. t (3 proc.), Čilė – 1,1 mln. t (3 proc.). Šių aštuonių šalių gamyba pernai sudarė 71 proc. visos pasaulinės akvapašarų gamybos.

Kombinuotieji pašarai gyvūnams augintiniams pernai gamybos struktūroje sudarė 2 proc. (22 mln. t), o jų gamyba didėjo 1 proc. Didžiausias pašarų naminiams augintiniams gamybos augimas (8 proc.) pernai buvo Azijos–Ramiojo vandenyno regiono šalyse (ypač Kinijoje, Taivane ir Tailande). Šių pašarų gamyba pernai sumažėjo Lotynų Amerikos ir Afrikos regione. Europoje ji augo 2 proc. Tačiau didžiausia šių pašarų gamintoja, nedaug aplenkdama Europą, išliko Šiaurės Amerika.

Pašarų gamyba ES šalyse

Europos kombinuotųjų pašarų gamintojų asociacijos (FEFAC) duomenimis, ES šalių kombinuotųjų pašarų gamyba 2018 m. siekė 161,0* mln. t ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 0,8 proc. (1,5 mln. t). Galvijų pašarų gamyba bendroje ES šalių gamybos struktūroje sudarė 28,5 proc. (46,0 mln. t) ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 2,5 proc. Tokį gamybos padidėjimą lėmė Šiaurės ir Vakarų Europoje pernai pavasarį ir vasarą buvusios sausros, dėl kurių nukentėjo pievos ir kiti žaliesiems pašarams naudojami pasėliai.

Didžiausią bendros gamybos dalį – 34,4 proc. (55,5 mln. t) – sudaranti paukščių lesalų gamyba, palyginti su 2017 m., padidėjo 1 proc. Tam įtakos turėjo didėjantis ES paukštienos eksportas ir gerokai sumažėjęs importas iš Brazilijos – didžiausios paukštienos eksportuotojos pasaulyje. Kelerius metus didėjusi kiaulių pašarų gamyba ES šalyse pernai sumažėjo 1,0 proc. – iki 51,0 mln. t. Šį sumažėjimą nulėmė Rytų Europoje išplitęs AKM ir antrąjį pusmetį kritusios kiaulienos kainos. Geras grūdų derlius Iberijos pusiasalyje (Ispanijoje, Portugalijoje), paskatinęs kiaulių pašarų gamybą ūkiuose, irgi sumažino kiaulių pašarų paklausą.

Didžiausias kombinuotųjų pašarų gamybos prieaugis pernai, palyginti su 2017 m., buvo Lenkijoje – 5,5 proc., kurioje kombinuotųjų pašarų gamyba auga penktus metus. Taip pat 4 proc. pašarų gamyba išaugo Jungtinėje Karalystėje. Ispanijoje, Olandijoje ir Vokietijoje gamyba mažėjo 1,0 –1,5 proc. Nepaisant šių gamybos apimčių mažėjimo, Vokietija, aplenkdama Ispaniją ir Prancūziją, išliko pirmaujančia ES šalimi pagal kombinuotųjų pašarų gamybos apimtis.

Prognozuojama, kad 2019 m. dėl mažesnio kiaulių skaičiaus ir sugriežtintų kiaulių laikymo reikalavimų kiaulių pašarų gamyba, palyginti su 2018 m., gali mažėti 1,0 proc. Dėl didėjančios paukštienos paklausos ir didėjančių paukštienos eksporto galimybių ES šalių paukščių lesalų gamyba šiais metais turėtų augti 1,0 procentu.

FEFAC duomenimis, ES šalyse pernai iš viso naminiams gyvuliams šerti sunaudota apie 480 mln. t pašarų, iš kurių kombinuotieji pašarai sudarė apie 30 proc., o apyvarta siekė apie 50 mlrd. eurų.

Gamybos augimas Lietuvoje

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽUIKVC) duomenimis, kombinuotųjų pašarų ir premiksų gamyba Lietuvoje 2018 m. sudarė 888,93 tūkst. t ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 7,5 proc. arba 61,71 tūkst. tonų.

Dėl AKM protrūkio šalyje kiaulėms skirtų mišinių gamyba sumažėjo 1,4 proc. (2,81 tūkst. t). Kitų pašarų grupių gamyba didėjo: premiksų – 32,9 proc. (1,52 tūkst. t), galvijų mišinių ir paukščių lesalų atitinkamai 2,2 proc. (3,52 tūkst. t) ir 10,6 proc. (34,72 tūkst. t), kačių ėdalo – 13,9 proc. (10,59 tūkst. t), šunų ėdalo – 6,9 proc. (1,99 tūkst. t), kitų, niekur nepriskirtų mišinių gamyba – 32,7 proc. (13,23 tūkst. t).

Kombinuotųjų pašarų gamybos struktūroje didžiausią dalį pernai sudarė mišiniai paukščiams – 40,6 proc. (326,33 tūkst. t) ir mišiniai kiaulėms – 25,0 proc. (200,91 tūkst. t). Kombinuotųjų pašarų ir premiksų 2018 m. parduota 500,88 tūkst. t, iš to skaičiaus 79,5 proc. (398,34 tūkst. t) sudarė pardavimai vidaus, 19,0 proc. (95,35 tūkst. t) – ES rinkoje, o 1,4 proc. (7,2 tūkst. t) – trečiųjų šalių rinkose. Pernai, palyginti su 2015 m., kombinuotųjų pašarų ir premiksų pardavimai vidaus rinkoje padidėjo 3,65 proc. (14,02 tūkst. t), eksportas į ES šalis – 17,1 proc. (13,09 tūkst. t), tačiau 14,2 proc. (1,19 tūkst. t) sumažėjo eksportas į trečiąsias šalis.

Gamybos ir prekybos pokyčiai

2019 m. sausį–kovą Lietuvoje pagaminta 197,16 tūkst. t kombinuotųjų pašarų arba 8,1 proc. (17,47 tūkst. t) mažiau nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau mišinių kiaulėms gamyba, palyginti su 2018 m. I ketvirčiu, padidėjo 6,8 proc. (3,38 tūkst. t). Tam įtakos galėjo turėti didėjanti kiaulienos kaina Lietuvoje ir Europoje. Šunų ėdalo gamyba didėjo 6,7 proc. (221 t), o kačių ėdalo – 5,2 proc. (1,12 tūkst. t).

Suaktyvėjus žvejybos sezonui ir pradėjus gaminti daugiau jauko žuvims, kitų, niekur kitur nepriskirtų mišinių gamyba padidėjo 39,8 proc. (2,88 tūkst. t). Analizuojamuoju laikotarpiu premiksų gamyba sumažėjo 28,3 proc. (534,5 t), o paukščių lesalų – 21,41 proc. (18,38 tūkst. t). Tam įtakos turėjo „Vievio paukščių“ pasitraukimas iš kombinuotųjų pašarų gamintojų gretų. Praėjusiais metais didėjusi mišinių galvijams gamyba sausio–kovo mėn. dėl mažėjančio galvijų skaičiaus sumažėjo 14,2 proc. (6,15 tūkst. t.).

Sausį–kovą kombinuotųjų pašarų ir premiksų parduota 120,27 tūkst. t, iš to skaičiaus 75,4 proc. (90,77 tūkst. t) sudarė pardavimai vidaus, 21,31 proc. (25,63 tūkst. t) – ES rinkoje, o 3,2 proc. (3,87 tūkst. t) – trečiųjų šalių rinkose. Palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, pašarų ir premiksų pardavimai vidaus rinkoje sumažėjo 25,5 proc. (26,00 tūkst. t), eksportas į ES šalis – 10,9 proc. (2,92 tūkst. t), o eksportas į trečiąsias šalis padidėjo 3,8 proc. (140 t). Kombinuotųjų pašarų ir premiksų pardavimai I ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bendrai sumažėjo 8,6 proc. (11,3 tūkst. t).

Mėsos suvartojimo augimas

Mėsos suvartojimas pasaulyje 2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo 1,7 proc. (5,8 mln. t). Pasaulinį mėsos suvartojimo augimą nulėmė Azijos šalys, pradėjusios naudoti daugiau gyvulinės kilmės maisto produktų, nors tradiciškai daugelio Azijos šalių mitybos pagrindą sudaro ryžiai ir daržovės. Kai kurių šalių, pavyzdžiui, smarkiai augančios Indijos, tradicijos ir religija lemia žemą mėsos suvartojimo lygį. Nors pastaruoju metu mėsos suvartojimas Azijoje ir auga, tačiau jis yra mažesnis nei Europoje ar Šiaurės Amerikoje. Kinijos mitybos rekomendacijose gyventojai raginami valgyti mažiau mėsos ir iki 2030 m. sumažinti mėsos vartojimą 50 procentų.

Vertinant 2014–2023 m. periodą, tikėtina, jog mėsos vartojimas kasmet didės vidutiniškai po 1,9 proc. Atitinkamai turėtų augti ir naminių paukščių lesalų ir mišinių galvijams bei kiaulėms paklausa. Auga ir ekologiškų pašarų paklausa, tačiau jų gamybai nepakanka ekologiškų žaliavų, pirmiausia – javų.

Paukštiena, 2016 m. pralenkusi kiaulienos gamybos apimtis, sudaro didžiausią dalį pasaulio mėsos gamybos struktūroje. Remiantis mėsos rinkos analizės centro „Beef2Life“ duomenimis, paukštienos suvartojimas pasaulyje ir toliau didės sparčiau nei kiaulienos ar jautienos.

Azijos, Šiaurės Amerikos ir Europos auganti vidutinės klasės jaunoji karta keičia mitybos įpročius – atsisako mėsos produktų, daugiau vartoja augalinio maisto ir alternatyvių šaltinių baltymų. Kiaušiniai, kurių baltymai pasižymi optimaliu visų aminorūgščių santykiu ir gerai subalansuotu riebalų rūgščių santykiu, išliks vienu patraukliausiu baltymų šaltiniu. Dėl didėjančio poreikio mažinti CO2 emisiją, riboti vandens sąnaudas ieškoma alternatyvų mėsos ir pieno produktams ir siekiama į racioną įtraukti daugiau proteinais turtingų ankštinių augalų. Neatmetama galimybė įtraukti vabzdžių ir jų lervų proteinus, tradiciškai gana plačiai vartojamus Afrikos ir kai kuriose Azijos šalyse. 14 proc. amerikiečių maistui vartoja tik augalinius proteinus, nors ne visi save laiko veganais ar vegetarais.

Paskaičiuota, kad iš šiuo metu pasaulyje išauginamų 2,6 mlrd. t grūdų gyvūnų pašarams sunaudojama 1,5 mlrd. t arba 58 procentai grūdų derliaus.

* Nuo 2016 m. FEFAC į kombinuotųjų pašarų statistiką neįtraukia naminių gyvūnėlių ėdalo, nes dalis šalių narių tokios informacijos nepateikia. ES kombinuotųjų pašarų statistikoje taip pat nepateikti Graikijos, Maltos ir Liuksemburgo duomenys.