23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2019/06
Obelų sodo konstrukcijų pokyčiai
  • Dr. Nobertas USELIS, VDU Žemės ūkio akademija
  • Mano ūkis

Per pastarąjį šimtmetį sodininkystės versle, kaip ir kitose ūkio šakose, įvyko didžiulių pokyčių. Jie ypač pastebimi verslinių, beje, ir mėgėjiškų, sodų konstrukcijose. Keitėsi vaismedžių formavimas, jų sodinimo tankumas, o tikslas buvo vienas – didinti derlių iš ploto vieneto ir gerinti vaisių kokybę.

Iki šiuolaikinių sodų eita pamažu, galima išskirti penkis ryškesnius etapus.

1. Tarpukario Lietuvoje vyravo aukštaūgiai vaismedžiai, dažniausiai įskiepyti į miškinių obelų sėjinukus. M. Itomlenskio ir S. Bagdono sodininkystės vadovėlyje (1936 m.) nurodoma, kad Lietuvoje veisiami aukštaūgiai sodai 8 x 8 ar net 10 x 10 m atstumais, tai yra po 156 ar tik po 100 vaismedžių hektare. Tokie sodai dėl nors ir didelių, bet retai auginamų vaismedžių nepasižymėjo dideliais kasmetiniais derliais ir, svarbiausiai, dėl atskirų vaismedžių dydžio nebuvo užtikrinta gera vaisių kokybė. Be to, dažnai plačiuose sodo tarpueiliuose buvo auginamos daržovės, uoginiai augalai, ar tiesiog pašariniai augalai gyvuliams. Tai buvo pirmasis sodo konstrukcijų vystymosi laikotarpis.

2. Apie 1950–1960 metus mokslininkas P. Kalkys Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje tyrimais nustatė, kad aukštaūgį sodą nuo 8 x 8 m (156 vaism. ha-1) sutankinus iki 6 x 6 (278 vaism. ha-1) ar iki 4 x 4 m (625 vaism. ha-1), derlius iš ploto vieneto padidėja atitinkamai iki 1,5 ir 2,5 karto. Vaisių kokybė pagal vidutinę vaisiaus masę ir vaisių skersmenį, tankėjant sodui, nepablogėjo ir net šiek tiek pagerėjo. Vis dėlto autorius padarė išvadą, kad obelų sodų tankinti daugiau kaip iki 6 x 6 m (278 vaism. ha-1) neverta dėl per didelio tankiai augančių aukštaūgių vaismedžių vienas kito stelbimo. Tuo laikotarpiu Lietuvos versliniuose soduose buvo atsisakoma tarpueiliuose auginti kitus žemės ūkio augalus ir pradėta sodus veisti tankiau. Tai buvo antrasis sodo konstrukcijų vystymosi laikotarpis.

3. Trečiasis etapas glaudžiai susijęs su Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje dirbusio mokslininko E. Armolaičio naujų sodo konstrukcijų aukštaūgiuose soduose tyrimo rezultatais ir jų diegimu pažangiuose versliniuose soduose. Esminis naujų sodo konstrukcijų bruožas tas, kad buvo žiūrima ne į atskirus vaismedžius, bet į ištisas vaismedžių eiles, autoriaus pavadintas juostomis. Ši obelų auginimo sistema buvo vadinama plačiajuosčiu ar siaurajuosčiu obelų auginimu.

Tarpueiliai buvo platesni – plačiajuostėje sistemoje 6 m, siaurajuostėje – 4,5 m, o juostose (eilėse) vaismedžiai sodinami kas 4 ar net kas 3 m. Plačiajuostėje sistemoje pasodinta po 416 vaism. ha-1 ir vaismedžiai suformuoti aukštinės – retašakės, verpstės ar kombinuotais vainikais. Pasodinus po 555 vaism. ha-1, suformuoti kombinuoti vainikai. Siaurajuostėje sistemoje pasodinta po 555 vaism. ha-1 ir vaismedžiai suformuoti italų, laisvosios ar kombinuotos palmetės vainikais. Pasodinus po 741 vaism. ha-1 suformuoti kombinuotos palmetės vainikai.

Tyrimai parodė, kad 5–7 augimo sode metais derlius plačiajuostėje sistemoje siekė nuo 9,0 iki 13,2 t ha-1. Iš esmės didesnis derlius iš ploto vieneto gautas ten, kur suformuoti verpstės ar kombinuotos formos vaismedžiai ir tankiau (6 x 3 m) pasodinti vaismedžiai. Siaurajuostėje sistemoje derlius svyravo nuo 7,6 iki 9,9 t ha-1 ir nepriklausė nuo vainiko formos, bet buvo iš esmės didesnis ten, kur vaismedžiai augo tankiau (4, 5x 3 m). 9–10 sode augimo metais plačiajuostėje sistemoje derlius svyravo nuo 25,4 iki 28,6, o siaurajuostėje – nuo 20,4 iki 26,1 t ha-1 ir iš esmės nepriklausė nuo vainikų formos.

Versliniuose soduose įdiegus tokį juostinį vaismedžių auginimą, atsiranda reali galimybė vaismedžių juostas genėti mechanizuotai (kontūriškai). Tuo labiau kad derančiuose soduose vaismedžių vainiko forma neturėjo esminės įtakos derliaus dydžiui iš ploto vieneto. Tačiau ilgainiui gamybinė patirtis parodė, kad, aukštaūgius, pakankamai augius vaismedžius genint mechanizuotai, paskatinamas dar stipresnis augumas ir nuo to ypač nukenčia vaisių kokybė.

Genint detaliai rankomis, šakos trumpinamos virš norima kryptimi augančio atsišakojimo. O genint mechanizuotai (kontūriškai), šakos trumpinamos („amputuojamos“) bet kur ir taip paskatinamas stiprių ūglių augimas ne tik iš šalia žaizdos esančių suformuotų pumpurų, bet ir iš miegančių pumpurų. Taip paskatinamas vaismedžių augumas, pablogėja apšvietimas vainiko viduje ir suprastėja vaisių nusispalvinimas ir jų kokybė.

4. Ilgainiui sodo konstrukcijų tyrimų duomenys ir gamybinė patirtis parodė, kad aukštaūgiuose soduose yra ribotos galimybės pasiekti didesnius derlius ir, svarbiausia, iš esmės pagerinti vaisių kokybę. Neatsitiktinai lygiagrečiai mokslininkas A. Kviklys vykdė išsamius bandymus su vaismedžiais, įakiuotais į žemaūgius, pusiau žemaūgius ar vidutinio augumo poskiepius. Tai buvo ketvirtasis sodo konstrukcijų tyrimo ir diegimo į verslinius sodus etapas. A. Kviklys savo tyrimais nustatė, kad obelys su M.9 ir MM.106 poskiepiais, pasodintos 5 x 2 m (1 000 vaism. ha-1) trečiaisiais–aštuntaisiais sode augimo metais, išaugino atitinkamai 9,4 ir 14,7, o devintaisiais–dešimtaisiais metais atitinkamai 18,9 ir 37,0 t ha-1 vaisių derlių.

Aukštaūgiai vaismedžiai su sėkliniu (veislės Antaninis sėjinukas) ar vegetatyviniu A2 poskiepiais, pasodinti 5 x 6 m atstumais (333 vaism. ha-1 ) trečiaisiais– aštuntaisiais sode augimo metais išaugino atitinkamai 6,4 ir 7,8, o devintaisiais– dešimtaisiais metais tik atitinkamai 16,8 ir 19,7 t ha-1 derlių. Vadinasi, trigubai tankiau auginami vaismedžiai su vidutinio augumo MM.106 poskiepiu tiek trečiaisiais–aštuntaisiais, tiek ir devintaisiais– dešimtaisiais metais išaugino 1,9 karto didesnį derlių negu vaismedžiai su stipraus augumo poskiepiais. Trigubai tankiau pasodinti vaismedžiai su žemaūgiu M.9 poskiepiu išaugino 1,5 karto didesnį jauno amžiaus derlių ir tik 1,1 karto didesnį vyresnio amžiaus derlių negu retai auginami aukštaūgiai vaismedžiai.

Šie tyrimai parodė, kad, pasirinkus vaismedžius su vidutinio augumo MM.106 poskiepiais ir sutankinus sodą, galima gerokai padidinti derlių iš ploto vieneto. Perėjus prie tokios pačios sodo konstrukcijos, bet su žemaūgiais (poskiepis M.9) vaismedžiais, labai ryškaus derlingumo padidėjimo negauta.

Vėlesni tyrimai ir gamybinė patirtis parodė, kad esminis kokybinis šuolis verslinėje sodininkystėje gautas tik tada, kai žemaūgių vaismedžių tankumas padidintas 2–3 ir daugiau kartų (iki 2–3 tūkst. vnt. ha-1 ir daugiau) ir kai žemaūgiai vaismedžiai pradėti formuoti prie specialiai įrengtų atramų, išauginti ne žemesni kaip 2,5 m aukščio.

5. Penktasis sodo konstrukcijų tyrimo etapas apima tankių žemaūgių sodų veisimo etapą kartu įrengiant vaismedžių palaikomąsias atramas ir derinant vainiko formą prie veislės ir poskiepio derinio (vaismedžio) augumo bei vaismedžių sodinimo schemos. Šį proveržį šiuolaikinių sodo konstrukcijų srityje sėkmingai pradėjo iš ilgalaikės stažuotės užsienyje sugrįžęs V. Žika. Vėliau šiuos obelų sodų konstrukcijų tyrimus teko perimti ir išplėsti man (N. Useliui). Kiek vėliau, siekiant intensyvinti ne tik obelų, bet ir kitų sodo augalų auginimą, kriaušių sodų konstrukcijų tyrimus pradėjo vykdyti D. Kviklys, o slyvų ir trešnių – J. Lanauskas.

Šio etapo pradžioje labai intensyvių tankių žemaūgių sodų link buvo einama labai atsargiai. Pirmiausiai 1994 m. instituto eksperimentinėje bazėje buvo įveistas to meto požiūriu tankus (4 x 2,5 m, 1 000 vaism. ha-1) 20 veislių tyrimo su pusiau žemaūgiu M.26 poskiepiu obelų sodas. Visam sodo amžiui įrengti tvirti atraminiai kuolai, tarp jų įtempta viela ir suformuoti 2,5 m aukščio paprastosios verpstės formos vainikais vaismedžiai.

Tyrimai parodė, kad penktaisiais–aštuntaisiais augimo sode metais plačiai paplitusios veislės Auksis davė po 22, o produktyviausios ir šiuo metu versliniuose soduose auginamų veislių Šampion, Gloster ir Ligol obelys davė nuo 26 iki 31 t ha-1 vaisių derlių. Vidutinė vaisiaus masė siekė nuo 153 g veislės Šampion iki 193 g veislės Gloster. Pagal vaisių skersmenį veislės išsidėstė taip: Šampion, Ligol, Auksis ir Gloster. 70 ir daugiau mm skersmens obuolių procentas buvo atitinkamai 34, 54, 55 ir 55. Deja, šie obelų derlingumo ir vaisių kokybės rezultatai lūkesčių dar nepateisino.

Toliau bandymai buvo įrengiami su vaismedžiais, akiuotais į žemaūgius ar net nykštukinius poskiepius, ir sodinami gerokai tankiau. Be to, jau sodinimo metais vaismedžiai buvo pririšami prie įrengtų atraminių konstrukcijų. Bandyminiuose soduose vaismedžiai formuojami, priklausomai nuo sodinimo atstumo dažniausiai jau nebe paprastosios verpstės, o mažesnės apimties laibosios ar net superverpstės 2,5 m aukščio vainikais.

Tyrimai parodė, kad veislės Auksis vaismedžiai su žemaūgiu P 60 poskiepiu jau trečiaisiais–penktaisiais sode metais, atsižvelgiant į sodinimo atstumą, derėjo nuo 26,2 iki 38,3 t ha-1 (1 lentelė). Per visišką derėjimą derlius siekė 45,0–54,5 t ha-1, o žemaūgiui sodui senstant penkioliktaisiais– aštuonioliktaisiais metais vaisių derlius buvo dar didesnis ir siekė 52,2–68,0 t ha-1.

Kadangi bandyminis sodas visą laikotarpį buvo kruopščiai prižiūrimas ir reguliariai kasmet genimas, vaisių derlius net ir sodui senstant didėjo. Aišku, labai svarbu ne tik derlius, bet ir vaisių kokybė. Nustatyta, kad jauno amžiaus sodo vidutinė vaisiaus masė įvairavo ir sodinimo tankumas neturėjo esminės įtakos. Dešimtaisiais– keturioliktaisiais metais vaisiai išaugo didžiausi, bet tankėjant sodui jie mažėjo ir tankiausiai augančiame sode jie buvo iš esmės mažiausi. Senstančiame sode sutankinti vaismedžiai iki 3 x 1,00 ar 3 x 0,75 m išaugino iš esmės mažesnius vaisius. Taip pat penkiolikos–aštuoniolikos metų sode tankėjant sodui iš esmės didėja mažesnio (55–69 mm) skersmens obuolių procentas ir iš esmės mažėja didesnio (70–84 mm) skersmens obuolių procentas. Be to, kuo sodas tankesnis, tuo vaisiai nusispalvina prasčiau.

Kompleksiškai įvertinus gautus duomenis, galima teigti, kad auginant Lietuvoje ištvermingų ilgaamžių veislių obelis, jas rekomenduojama veisti 3 x 1,25 m atstumais (2 667 vaism. ha-1) ir formuoti prie visam sodo amžiui įrengtų palaikomųjų konstrukcijų, o vaismedžius suformuoti laibosios verpstės formos vainikais. Tokiais atstumais įrengtas sodas dera pakankamai gausiai ir, svarbiausia, išaugina puikios kokybės vaisius. Sutankinus žemaūgius vaismedžius iki 3 x 0,75 m, derlingumą iš ploto vieneto galima gerokai padidinti, bet iš esmės sumažėja vidutinė vaisių masė, atsiranda didesnis kiekis mažesnio skersmens obuolių ir vaisiai prasčiau nusispalvina. Vadinasi, labai tankiame ilgaamžiame sode išaugusių vaisių kokybė būna gerokai prastesnė. Be to, veisiant labai tankius sodus, verslinio sodo atsipirkimas nutolsta, nes sodui įveisti reikia gerokai daugiau lėšų dėl padidėjusio sodinukų kiekio.

Siekiant dar daugiau intensyvinti verslinę sodininkystę, buvo įveistas tos pačios Auksis veislės obelų sodas su nykštukiniu P 22 poskiepiu tankinant vaismedžius nuo 3 x 1,00 m (3 333 vaism. ha-1) iki 3 x 0,25 m (13 333 vaism. ha-1). Nustatyta, kad jau antraisiais po sodinimo metais vaismedžiai su nykštukiniu poskiepiu pradeda gausiai derėti ir gausiai dera tiek masinio derėjimo metu dešimtaisiais–keturioliktaisiais metais, tiek ir sodui senstant penkioliktaisiais– aštuonioliktaisiais metais.

Deja, idėja, kad dėl labai tankių sodų su silpno augumo poskiepiu P 22 bus galima dar daugiau suintensyvinti verslinę sodininkystę, akivaizdžiai nuvylė. Nustatyta, kad, norint gauti įvairiais amžiaus laikotarpiais panašų derlingumą, kaip ir auginant vaismedžius su žemaūgiu P 60 poskiepiu, reikia iki kelių kartų sodą sodinti tankiau (vadinasi, gerokai daugiau kainuos sodo įveisimas dėl labai didelio kiekio brangių sodinukų) ir, svarbiausia, nykštukiniuose soduose užauga gerokai didesnis kiekis mažesnio (55–69 mm) skersmens vaisių, būna mažesnė vidutinė vaisių masė ir prastesnis nusispalvinimas.

Šie neigiami požymiai vis labiau ryškėja, kai sodas tankėja. Ir kituose tyrimuose nustatyta, kad vaismedžiai su nykštukiniais P 22 kaip ir su P 59 poskiepiais išaugina smulkius vaisius. Išsiskyrė tik augios veislės Rubin vaismedžiai, kurie išaugina puikios kokybės labai didelius vaisius net ir su nykštukiniu P 22 poskiepiu, tad galima suformuoti intensyvius, tankius ir puikios kokybės vaisius vedančius veislės Rubin sodus.

Toliau tęsiant bandymus buvo siekiama įsitikinti, kokie rezultatai gaunami taikant mūsų siūlomą žemaūgių vaismedžių su P 60 poskiepiu sodinimo schemą (4 x 1,25 m, 2 000 vaism. ha-1) su kitų Lietuvoje plintančių verslinių veislių obelimis. Taip pat šiame bandyminiame sode buvo taikoma Nacionalinės kokybės vaisių auginimo sistema, kur sodo priežiūrai ribotai naudojami pesticidai, pagal vaismedžių lapų chemines ir dirvožemio agrochemines analizes optimizuojama vaismedžių mityba, vaismedžiai kasmet genimi kovo ir rugpjūčio mėnesiais ir pagal poreikį rankomis retinamos užuomazgos.

Tyrimai parodė, kad, esant tokiai auginimo sistemai ir taikant tokią sodo priežiūrą, veislės Auksis vaismedžiai išaugino vidutinį 40 t ha-1 vaisių derlių. Veislių Ligol ir Šampion derlius siekė atitinkamai iki 51,1 ir 56,3 t ha-1. Mažiausiai derėjo labai augios veislės Alva vaismedžiai. Kadangi buvo atliktas rankinis derliaus normavimas, vidutinė vaisiaus masė buvo labai didelė ir, nelygu veislė, svyravo nuo 175,1 iki 232,8 g. Be to, pagal vaisių skersmenį didžiąją veislių Šampion, Alva ir Auksis vaisių derliaus dalį sudarė 70–84 mm skersmens obuoliai, veislės Connel Red 85–95 mm, o veislės Ligol pusė derliaus vaisiai buvo 70–84 mm ir pusė 85–95 mm skersmens. Vaisiai buvo gražiai nusispalvinę.

Tęsinys kitame „Mano ūkio“ numeryje