Mano Ūkis 2019/06
Jaunai ūkininkei paklūsta modernios technologijos
  • Jurga ZALECKIENĖ
  • Mano ūkis

Širvintų rajono ūkininkė Agnė Vyšniauskaitė valdo modernų šiltnamių ūkį. 1,5 ha plote auginami agurkai ir pomidorai – iš viso 35 720 vnt. augalų, o bendras eilių ilgis siekia beveik 9 kilometrus. Šiemet planuojama priskinti 655 t produkcijos.

Agnė savo ūkį sukūrė 2012 m. pasinaudodama Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programa. Su tėčiu Vidmantu Vyšniausku jie pasidalijo veiklos sritis – Agnei buvo patikėta šiltnamių priežiūra, o tėtis koncentravosi į lauko augalininkystę. Tuomet šeima turėjo senus plėvele dengtus šiltnamius, kurių bendras plotas užėmė apie 70 arų. Siekiant išlikti konkurencingiems, reikėjo ryžtis modernizavimui, tad buvo parengtas 3,2 mln. vertės naujo šiltnamių komplekso projektas.

Nuo nevilties iki euforijos

Taip sutapo, kad statybos darbai vyko per patį 2017 m. lietingo rudens baisumą – to pragariškai sunkaus laikotarpio nenori prisiminti nei Agnė, nei Vidmantas. Technika iki langų grimzdo į išklampotą žemę, o statybų pabaiga nusikėlė beveik pusmečiui, tad planuoto ankstyvojo derliaus 2018 m. taip ir neteko skinti – pirmieji agurkai pradėjo derėti tik vasarą.

Vis dėlto vargai po truputį pasimiršo, ypač žvelgiant į užburiantį augančių augalų vaizdą. „Kai agurkai pradėjo stiebtis į viršų, buvo pats grožis – norėjosi tiesiog gėrėtis jais ir niekur neiti iš šiltnamio. Kolegos šiltnamininkai pasakojo apie tą užplūstančią euforiją, bet žiūrėjome skeptiškai, kol patys to nepatyrėme. Augimo fazė išties atrodo nuostabiai: visas šiltnamis geltonuoja nuo žiedų“, – šypsosi Agnė.

Vidmantas didžiuodamasis priduria, kad jų šeimos šiltnamiai pagal dydį ir modernumą yra ketvirti Lietuvoje – po „Kietaviškių gausos“, Audriaus Juškos šiltnamių ūkio Anykščių r. ir „Agrošiltnamių“ Kėdainiuose. Šiltnamius statė lenkų įmonė, o patys šiltnamiai – olandiški.

Atskiros zonos agurkams ir pomidorams

Šiltnamių kompleksas padalytas į dvi nepriklausomas zonas: vienoje jų sukurtos idealios sąlygos agurkams, o kitoje – pomidorams. Šiltnamyje naudojamos dvigubos užuolaidos – vienos šviesą atspindinčios, kitos – šilumą taupančios. Jas valdo technologinis kompiuteris, kaip ir laistymą, klimato kontrolę, šildymą, CO2 tiekimo sistemą, ventiliatorių darbą. Davikliai reaguoja į saulės spindulius, radiaciją, šilumos kiekį, temperatūrą. Visi šie veiksniai įvertinami ir prireikus užsidengia arba atsidengia viršutinės bei šoninės užuolaidos, įsijungia laistymas ir t. t.

Daug darbų šiltnamyje atliekama pasilipus ant reguliuojamo aukščio vežimėlių. Bėgiai, kuriais važinėja keltuviniai vežimėliai, kartu yra ir šildymo trasa. Iš viso yra 3 šildymo kontūrai: apatinis (bėgeliai), vegetatyvinis, kuris eina tarp augalų, ir viršutinis – tai garantuoja tolygią temperatūrą per visą 7 m aukštį.

Augalai auginami mineralinėje vatoje. Laistyti naudojamas gręžinio vanduo, kuris pašildomas iki maždaug 18 °C. Trąšų mazge vanduo maišomas su trąšų tirpalu, tad augalai kartu su vandeniu gauna ir visas reikalingas maisto medžiagas. Reguliariai atliekami tręšimo tirpalo cheminiai tyrimai. „Ėminius vežu į LŽŪKT laboratoriją Akademijoje, Kėdainių rajone. Iš ryto nuvežu – po pietų gaunu atsakymus. Šie tyrimai svarbūs kaip oras, ypač jei atsiranda kokių bėdų“, – patikina ūkininkė.

Pasak jos, augalai viską jaučia ir į viską reaguoja, todėl jų pertręšti tikrai nerekomenduotina. „Kalbos, kad šiltnaminiai augalai pripumpuoti chemijos – visiška netiesa. Jei augalas gautų labai daug trąšų, jis paprasčiausiai neišgyventų“, – sako Agnė ir priduria, kad spręsti iškylančias agronomines problemas geranoriškai padeda „Kietaviškių gausos“ specialistai. Vis dėlto daugiausia išmokstama dirbant – štai ir šiemet Vyšniauskai jau žino, ką kitąmet darys kitaip.

Pasirinko hibridines veisles

Per metus būna du agurkų auginimo ciklai ir vienas pomidorų. Agurkų daigai šiemet buvo pasodinti vasario 23 d., o pirmasis agurkėlis nuskintas kovo 8 dieną. Pasirinkta agurkų veislė Merengue F1. Ji hibridinė, savidulkė, atsparesnė ligoms, gausiai dera ir yra ankstyva. Iki jos ilgus metus Vyšniauskai augino veislės Pasalimo agurkus.

„Daigus pirkome iš Lenkijos. Standartinis daigelis būna su 5 lapeliais, o derėti toks augalas pradeda po 2 savaičių“, – paaiškina Agnė. Pirmojo sodinimo agurkai derės maždaug iki Joninių, o tada bus sodinama antroji agurkų partija.

Kai agurkų viršūnės pasiekia šiltnamio viršų, jos nukerpamos ir leidžiama augti šoninėms atžaloms, kurios auginamos iki 0,8–1 m ir tada taip pat kerpamos (neleidžiama toliau augti). Pirmuosius du derėjimo mėnesius agurkai skinami nuo pagrindinio stiebo, likusį laiką – nuo ataugų.

Pagal sudarytą šių metų derliaus prognozę, planuojamas agurkų produktyvumas per pirmąjį auginimo ciklą turėtų būti 24 kg/m2, per antrąjį – 14 kg/m2 agurkų (rudeniop trumpėja dienos, orai darosi lietingesni, o tai irgi turi įtakos derliui). Nuo kenkėjų naudojama biologinė apsauga, o nuo ligų plitimo gelbsti optimalių mikroklimato parametrų išlaikymas.

Saulėti šio pavasario orai šiltnamininkams buvo dėkingi ir iki gegužės 8 d. jau buvo priskinta daugiau negu pusė planuojamo agurkų kiekio – 14 kg/m2. „Vien per balandžio mėnesį šiemet iš naujo šiltnamio priskynėme 75 tonas agurkų, o štai iš senųjų šiltnamių per abu auginimo ciklus nuskinama iki 100 tonų. Skirtumas tikrai akivaizdus“, – pasidžiaugia jaunoji ūkininkė.

Pomidorus Vyšniauskai augina tik pirmus metus, tad patirtis dar tik kaupiama. Pomidorams drėgmės reikia mažiau negu agurkams ir jie pakantesni žemesnei temperatūrai. Per visą auginimo sezoną planuojama priskinti 46 kg/m2 pomidorų.

Daigai pasodinti sausio 10 dieną, o pirmieji vaisiai nuskinti balandžio pirmą savaitę. Hibridiniams pomidorams Admiro F1 apdulkinti naudojamos kamanės. Agnė sako, kad natūralus apdulkinimas teigiamai veikia vaisių išvaizdą ir derlingumą.

Pomidorai auginami kitaip negu agurkai – skinančios moterys turi pasiekti vaisius, o kai jau nebepasiekia, tai ženklas, kad stiebus reikia nuleidinėti žemyn ir guldyti ant specialių laikiklių. Mat pomidorų šiltnamyje daugiau darbo yra stovint ant žemės, o agurkų, vos jiems paaugus, beveik viskas atliekama stovint ant vežimėlių. Stovint ant žemės, genimi pomidorų lapai, formuojamos kekės. Ant pirmųjų kekių reikia palikti po 4 pomidoriukus (paprastai natūraliai susiformuoja 6), nes jaunas augalas dar būna per silpnas, kad juos visus užaugintų. Kekės tvirtinamos laikikliais, kad nuo svorio nelūžtų.

Energijos reikia ir vėsinimui, ir šildymui

Nuskinta produkcija laikoma vėsiai: agurkai 8 oC, o pomidorai šiek tiek šilčiau, 10 oC temperatūroje. Laikymo patalpose įrengtas garintuvas palaiko reikalingą drėgmę, kad produkcija nesuvystų. Paprastai kitą dieną po skynimo, o kartais ir tą pačią, agurkai ir pomidorai išvežami realizuoti. Tai jau 20 metų vykdoma per bendrovę „Domeina“. „Pagrindinis mūsų produkcijos pranašumas – šviežumas. Smagu, kad pirkėjai tai įvertina“, – sako Agnė.

Šiltnamiams šildyti įrengta moderni katilinė, kurioje yra du biokuru (smulkinta mediena) kūrenami katilai, kurių galia 1,5 MW ir 1 MW. Papildomai šilumos kiekiui kaupti įrengta akumuliacinė 500 m3 talpa. Katilų ir visų katilinės įrenginių valdymo sistema yra visiškai automatizuota. Dūmai valomi multiciklonais, todėl aplinka teršiama minimaliai. Akumuliacinėje talpoje įrengta azoto pagalvė, kuri užtikrina talpos ilgaamžiškumą (neleidžia rūdyti). Akumuliacinėje talpoje kaupiamas karštas (80–90 oC) vanduo, o vakarais, kai pradeda vėsti oras, automatiškai atsidaro talpos ventiliai ir karštas vanduo nuteka į šiltnamius.

Šiltuoju sezonu katilinė per parą sunaudoja apie 30 erdmetrių biokuro, o kai lauke šalta – 60–70 erdmetrių. Jei dingtų elektra, stabilią šilumos gamybą užtikrintų dyzelinis generatorius.

Be patyrusių žmonių rankų – nė iš vietos

Nors ir kokie modernūs būtų šiltnamiai, pagrindiniai darbai juose vis tiek atliekami rankomis. „Be žmonių tiesiog prapultume. Pagrindinė darbo jėga yra ne modernus kompiuteris, o žmonių rankos. Džiaugiamės, kad mūsų kolektyvas neiširo, visi ir toliau dirba senuosiuose šiltnamiuose, o naujiems pavyko rasti darbščių, imlių žmonių, kurie labai stengiasi dirbti“, – sako Agnė.

Ji pagal išsilavinimą yra viešojo administravimo specialistė. Tiesa, ir studijuodama Vilniuje vis grįždavo į ūkį ir padėdavo darbuose, nes taip buvo įpratusi nuo mažens. „Mano specialybė labai naudinga: lengviau susigaudyti nuolat besikeičiančiuose įstatymuose, be to, ir vadovaujant nemažam darbuotojų kolektyvui žinios praverčia. Vien naujuose šiltnamiuose dirba 16 žmonių: 14 moterų ir 2 vyrai. Gal neįsižeis vyrai, jei pasakysiu, kad moterys paprastai geriau susitvarko su augalų priežiūros darbais: čia reikia miklesnių rankų, pastabesnių akių“, – sako ūkininkė.

Vidmantas susikoncentravęs į laukų priežiūrą – jų yra pusšešto šimto hektarų. Jam daug padeda sūnus Gražvydas. „Mano broliui dar tik devyniolika, bet jis tikrai perspektyvus ūkininkas: labai domisi žemės ūkiu, studijuoja agroverslą“, – brolį giria Agnė. Vidurinioji Vyšniauskų dukra Miglė jau įsitvirtinusi Vilniuje, į ūkį grįžti neplanuoja.

Kitąmet – ūkio trisdešimtmetis

Žemę – 12 ha – Vyšniauskai atsiėmė 1990 m., pradėjo kurtis buvusios senosios sodybos vietoje, netrukus pastatė ir pirmąjį 8 arų šiltnamį. Vidmantas prisimena, kad tėvukai ir mieste gyvendami turėjo 22 arus žemės, o didesnę jos dalį užėmė šiltnamiai, kuriuose triūsdavo prieš ir po valdiško darbo. „Kiek atsimenu, tai vis šiltnamiuose žaisdavau“, – sako Vidmantas.

Darbšti ir versli Vyšniauskų šeima augino gvazdikus, kalijas, tulpes, ūkiniame pastatėlyje laikė nutrijas, kurias veždavo parduoti į Kauno Aleksoto turgų. Paskui prasidėjo šeimyninė ranga, šiltnamius perdarė į tvartus ir juose pagal sutartį su kolūkiu augino kiaules. „Nei kaimynai skųsdavosi smarve, nei ką – kiti buvo laikai. Per metus mieste užaugindavome ir realizuodavome apie 100 kiaulių“, – prisimena Vidmantas.

Persikėlę gyventi į kaimą, taip pat kurį laiką augino kiaules, už jas gaudavo talonų deficitinėms prekėms, o už šiuos pirko naujutėlį sunkvežimį, vikšrinį traktorių, du T16 ir du T40 traktorius.

Vidmanto specialybė mechanikas, jo žmona – medikė. Jauna šeima augino vaikus ir sukosi darbuose: tvartuose kriuksėjo kiaulės, o virš tvartų buvo įrengtos vištidės 2 000 vištų dedeklių, jų kiaušinius vežė parduoti į Kalvarijų turgų sostinėje. Viską, ką uždirbo, investuodavo į žemę – dabar turi 380 ha nuosavos žemės, iš viso dirba 550 ha.

„Būtų gerai, kad mano tėvukų pradėta šiltnamininkų dinastija ir toliau tęstųsi. Smagu matyti, kaip dukra Agnė užsidegusi šiuo darbu“, – sako Širvintų r. ūkininkas Vidmantas Vyšniauskas.

K O M E N T A R A S

Janina Ona GEČIENĖ, LŽŪKT Širvintų biuro augalininkystės konsultantė

Nuo pat pirmųjų LŽŪKT įsikūrimo dienų Vidmantas Vyšniauskas yra mūsų klientas. Konsultantai tvarko ūkio buhalterinę apskaitą ir konsultuoja augalininkystės technologijų klausimais. Vidmanto laukuose pagal Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinę sistemą IKMIS stebime pasėlius: žieminius rapsus, žieminius kviečius ir žirnius. Sezono metu susitinkame kiekvieną pirmadienį ir viską kartu aptariame. Ūkininkui naudinga, kad konsultantas kas savaitę kruopščiai įvertina situaciją pasėliuose ir pateikia technologines rekomendacijas, o mums irgi malonu dirbti, kai žemdirbys yra geranoriškas, smalsus, norintis tobulėti. Ypač džiugu matyti jaunąją ūkininkų kartą: Agnę, kuri puikiai tvarkosi moderniuose šiltnamiuose, ir Gražvydą, kuris su didžiuliu susidomėjimu stebi augalus, juos fotografuoja, analizuoja pasėliuose iškilusias problemas. Didžiuojuosi, kad šie šaunūs žemdirbiai pasitiki mūsų tarnyba.

Naujienų prenumerata

Verslo informacija
Orai