23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2019/05
Mikroorganizmus augina patys
  • Jurga ZALECKIENĖ
  • Mano ūkis

Bakteriniai ir grybiniai mikroorganizmų preparatai pastaruoju metu itin aktyviai propaguojami. Vieni tiki jų nauda, kiti abejoja, treti laiko apgaule ar tiesiog madingu, bet greitai praeisiančiu bumu. Edmundas Giknius su tėvu Egidijumi jau penkerius metus savo ūkyje Kėdainių r., Padotnuvio kaime, patys daugina mikroorganizmus, juos paskleidžia laukuose ir įsitikino šio darbo rezultatais – dirvožemyje augalams prieinamo fosforo kiekis padvigubėjo, kalio – patrigubėjo, humuso padidėjo 1 procentu.

Edmundo vertinimu, investicijos į įrangą ir padargus, kurių prireikė pradėjus gaminti ir naudoti bakterinius preparatus, atsipirko jau per pirmus metus. Pradėjus naudoti bioproduktus, ūkyje baigėsi bėdos dėl pernelyg lėto šiaudų irimo. Atitinkamai ir ligų užkrato dirvose sumažėjo, nes daugelis patogenų išlieka būtent ant nesuirusių augalų liekanų.

Viskas prasidėjo nuo vengriško produkto

Egidijus Giknius į žemės ūkį atėjo iš statybų. Žmona Violeta turėjo 3 ha žemės – nuo tiek ir pradėjo lipdyti ūkį. „Daug metų dirbau statybose, paskui užsiėmiau krovinių gabenimu. Galima sakyti, kad žemės ūkis man jau devintas amatas. O žinote koks dešimtas? Badas“, – šmaikštauja ūkininkas, dabar valdantis 400 ha ūkį.

Jis laikosi dviejų pagrindinių principų: žemę dirba be plūgo ir kasmet į dirvožemį įterpia bakterinių preparatų. Viskas prasidėjo nuo vengriško produkto „Bactofil“, kurį Egidijus išbandė savo laukuose prieš 10 metų. „Iš karto pasitaikė labai rimta firma ir tikrai kokybiškas produktas. Vengrams kyla didelių problemų dėl kukurūzų ir saulėgrąžų liekanų, kurios labai sunkiai suyra. Todėl ten bakteriniai preparatai pradėti kultivuoti jau seniai ir sukaupta daug patirties“, – pasakoja Egidijus.

Jo sūnus Edmundas, puikiai mokantis anglų kalbą, ėmė ieškoti internete informacijos apie bakterinių preparatų naudą, jų poveikį augalams ir dirvai. Perskaitė ne vieną ir ne du rimtus mokslinius darbus, kol ryžosi bandyti – pasigaminti bakterinių preparatų ūkyje.

Iš pradžių bandė dauginti kelias bakterijų rūšis vienoje talpoje, tačiau paaiškėjo, kad tam tikros bakterijos veikia antagonistiškai – kitaip tariant, stabdo vienos kitų dauginimąsi. Tada pradėjo dauginti atskirai kiekvieną bakterijų rūšį – gauti labai geri rezultatai.

Paprastai ūkyje auginami penkių rūšių mikroorganizmai, nes yra įrengtos penkios atskiros cisternos, kurios atstoja termostatus. Šiemet, pavyzdžiui, auginamos Trichoderma harzianum, Bacillus megaterium, Bacillus subtilis, azoto bakterijos, rizobakterijos (žirniams). Bakterijų pradus Edmundas užsisako internetu – į ūkį atkeliauja siuntiniai iš JAV, Meksikos, Kanados. Juose bakterijos ar grybai būna sporų pavidalo arba kaip skysta terpė.

Išradingumas padėjo įsirengiant cechą

Ūkyje įrengtas savadarbis bakterinių preparatų ruošimo cechas. Pirmiausia Edmundas susirado Anglijoje pardavinėjamą 4 m aukščio (tai nestandartiškai aukštas) automobilinį šaldytuvą-puspriekabę ir parsigabeno jį į Lietuvą. Iš Vokietijos pirko penkias vyno cisternas, kurių kiekviena yra 5 kubinių metrų talpos. Cisternas sustatė į puspriekabę, jame įrengė cirkuliacinę šildymo sistemą „oras-oras“, nes bakterijoms daugintis reikia palaikyti 25–30 oC temperatūrą. Tai ir viskas.

„Mūsų įranga yra visai paprasta, palyginti su moderniomis biologinius preparatus gaminančiomis įmonėmis. Galima sakyti, tai tas pats, tarsi sulygintume spirito fabriko įrangą su naminukės varymo aparatu, pastatytu kur nors miško viduryje. Tačiau galutinio produkto veiksmingumas yra daugmaž vienodas“, – šypteli Edmundas.

Kiekvienos rūšies mikroorganizmams reikia šiek tiek skirtingos mitybinės terpės, šiek tiek skiriasi ir jų dauginimosi sparta, tad vienos talpos „užraugiamos“ keliomis dienomis anksčiau negu kitos, kad paskui visas kartu būtų galima atvėsinti ir ruošti laistymo tirpalą. Cisternų turinys iki reikiamos temperatūros įkaitinamas maždaug per savaitę ir dar apie gerą savaitę laukiama, kol bakterijų prisidaugins iki reikiamos koncentracijos.

Cisternų turinys skiedžiamas gręžinio vandeniu santykiu 1:4. Ūkininkai pabrėžia, kad vanduo auginimui ir skiedimui būtinai turi būti iš gręžinio, ne iš upelio ar kūdros, nes ten gausu savos mikrofaunos, kuri gali netinkamai sureaguoti su užaugintomis bakterijomis ir grybais. Kiekvieną kartą po ištuštinimo cisternos švariai išplaunamos aukšto spaudimo įranga ir dezinfekuojamos.

Patarimų kreipiasi į mokslininkus

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja Renata Žvirdauskienė, Rumokų bandymų stoties mokslo darbuotoja Zita Brazienė, Vilniaus universiteto mikrobiologas Audrius Gegeckas, Gamtos tyrimų centro Biodestruktorių tyrimo laboratorijos vadovas Algimantas Paškevičius – tai tik dalis mokslininkų, kurie savo žiniomis, patarimais ir konsultacijomis padėjo ir toliau gelbsti ūkininkams Gikniams tobulinti biopreparatų gamybą. „Mokslininkai yra paprasti žmonės ir tikrai geranoriškai padeda, tik reikia išdrįsti jų paprašyti“, – patikina Edmundas, studijuojantis agronomiją VDU Žemės ūkio akademijoje.

Per metus būna trys ne tų pačių bakterinių preparatų ruošimo bangos – pavasario sėjai ir žieminių augalų akėjimui, po javapjūtės likusiems šiaudams apdoroti ir rudeninei sėjai. Beje, studentas bandė bakteriniais produktais apvelti rapsų ir cukrinių runkelių sėklą, bet sakė nepastebėjęs laukto efekto, nes runkeliams ir rapsams sunku įtikti. „Manau, dar ir dėl to, kad laukinė gamta labai galinga, o ant sėklos patenka palyginti maži mūsų išaugintų bakterijų kiekiai, tad laukinės bakterijos jas greitai nukonkuruoja“, – svarsto Edmundas.

Pastaruosius dvejus metus bakterinių produktų Gikniai pasigamina dideliais kiekiais – per tris auginimo bangas pernai užaugino 90 t aukštos koncentracijos bakterinės produkcijos, tapdami kone didžiausiais dirvožemio mikroorganizmų naudotojais Europoje. Visą ją įterpė savo ir kompanionų dirbamuose laukuose. Ar nėra grėsmės persotinti dirvožemio bakterijomis? Emundas tvirtina, kad tikrai ne – natūraliai gamtoje gyvų mikroorganizmų dirvožemyje knibžda, jų priskaičiuojama po kelias ar keliolika tonų kiekviename hektare, tad įterpiami užaugintų bakterijų kiekiai nėra dideli.

Kasmet eksperimentuoja – štai, dvejus metus NPK trąšų granules apveldavo fosforo ir grybų mikroorganizmais po to sėjo runkelius su giluminiu dirvos dirbimo aparatu taip, kad runkelių sėkla atsidurtų ant įterptų trąšų juostelės. Rezultatai buvo stulbinantys – gautas milžiniškas priedas: daugiau kaip 1 t/ha daugiau baltojo cukraus. Pasak studento, tai kaip ir paneigtų nuostatą, kad trąšų nepatartina naudoti kartu su biologiniais preparatais, nes trąšos gali slopinti pastarųjų gyvybingumą.

Šviesios atminties žolininkės Filomenos Taunytės paragintas, Emundas su tėvu daug metų darė žolių raugus, kuriais laistė laukus. Žolės prisipjaudavo miško aikštelėse, turėjo keturias talpas po 25 m3, kuriose susmulkintą žolę užraugdavo, o paruoštą raugą išpurkšdavo ant pasėlių kartu su fungicidais. Pastebėjo, kad taip apdoroti augalai būdavo stambesni, sveikesni, didesniais lapais. Dar pernai žolių raugus ruošė, tačiau šiemet nebeplanuoja, mat vis sunkiau gauti tinkamos žolės.

Nori stipriau pakariauti su augalų ligomis

Bakteriniai produktai žemėje išskiria organines rūgštis, kurios išlaisvina fosforą ir kalį, ir padaro jį prieinamą augalams. Prieš 7 metus Agrocheminių tyrimų laboratorijoje buvo padaryti ūkio dirvožemių tyrimai. Pernai šie tyrimai pakartoti. Rezultatai nustebino – fosforo dirvoje padaugėję dvigubai, o kalio – daugiau negu trigubai. Pakilo ir dirvožemių humusingumas.

Aišku, augo ir derliai, nors derlingose Kėdainių žemėse jie niekada nebuvo maži. „Žinote, aš nelinkęs girtis, kiek prikuliu. Nes pastebėjau, kad kalbėdami apie derlių žemdirbiai dažnai mėgsta pagražinti situaciją, todėl reikia taikyti formulę: deklaruojamą derlingumą padalyti iš dviejų ir pridėti 1 toną – štai ir gausime realiai prikultą grūdų kiekį“, – smagiai aiškina Egidijus.

Bakterijos ir grybai sudaro tam tikrus mikorizinius ryšius su šaknimis, ir tada prie šaknų ne taip „limpa“ patogenai. „Dabar mūsų tikslas – pakariauti su ligomis. Fuzariozė, javaklupė, stiebalūžė – visos jos plinta per dirvą. Taigi, jei dirvoje pagausinsime grybų ir bakterijų, naikinančių ligas sukeliančius patogenus, augalai bus sveikesni. Didžiausias viltis siejame su Trichoderma genties grybais. Trichoderma harzianum T22 turi stipriausią poveikį saugant nuo daugelio ligas sukeliančių patogenų“, – sako Edmundas.

Yra duomenų, kad Trichoderma grybai išskiria į aplinką fitohormonus, skatinančius augalų augimą, o dėl kitų į aplinką išskiriamų medžiagų šie grybai geba stabdyti kitų mikroorganizmų vystymąsi, turi stiprių antagonistinių savybių nuo įvairių patogeninių mikroorganizmų. Be to, Trichoderma pasižymi stipriomis augalų liekanų destrukcinėmis savybėmis.

Neariamosios žemdirbystės šalininkai

Galima drąsiai teigti, kad Egidijus ir Edmundas Gikniai yra neariamosios žemdirbystės šalininkai, nes jau daugiau kaip dešimt metų jų ūkio dirvos nematė plūgo. Dirvožemis purenamas kitaip: suraikomas kaip duonos kepalas siaurais 16 mm storio spyruoklinio plieno riektuvais (purentuvais) ne mažesniu kaip 30 cm gyliu. Net ir nukasus cukrinius runkelius, gilus purenimas – vienintelis būdas dirvai įdirbti prieš žiemą.

Edmundas tam raikymui pritaikė agregatą Kockerling-5,2. Riektuvų smaigaliai baigiasi varžtais pritvirtintais volframo karbido ir kobalto kietlydinio antgaliais, kuriuos studentas pats suprojektavo ir užsakė vienoje Kinijos įmonėje. Padargo tarpvagiai – 40 cm, dirbimo gylis – apie 30 cm, darbinis plotis 5,2 m (agregate 13 riektuvų). Tokia mašina agreguojama su 200 AG (147 kW) traktoriumi. Agregatas išdirba apie 600 ha iki sudyla kietlydinio antgaliai.

„Pastebėjau, kad labai dyla žemės dirbimo padargų darbinės dalys. Visaip galvojau, kaip tą dilimą sustabdyti. Pirmosios mano užsakytos kietlydinio plokštelės buvo kietos, bet trapios. Žemės ūkio akademijos Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos instituto profesorius Vytenis Jankauskas man padėjo sudaryti tokių plokštelių gamybos receptą“, – ir vėl geranoriška mokslo žmogaus pagalba džiaugiasi studentas.

Tas plokšteles iš pradžių lituodavo, o paskui padarė su skylutėmis, kad būtų galima tvirtinti varžtais, o papildomai dar sutvirtina specialiais klijais. Tokios plokštelės atlaiko visą sezoną, o vienos jos kaina – 11 eurų. Vienam riektuvui sutvirtinti reikia 5 tokių plokštelių.

Praktikos nulemti sprendimai

Kaip tinkamai įterpti mikroorganizmų preparatus, taip pat teko sugalvoti patiems. Aišku, galima pirma juos išpurkšti, o tada važiuoti su kitu agregatu ir įterpti į žemę. Tačiau mikroorganizmus pragaištingai veikia saulės spinduliai: dvi tris valandas ultravioletiniuose spinduliuose išbuvusios bakterijos faktiškai žūva.

Todėl Edmundas sugalvojo abi technines operacijas atlikti vienu metu. Traktoriaus priekyje ant tritaškės pakabos pritvirtinta talpa mikroorganizmams, ten pat sumontuotas hidraulinis variklis su membraniniu siurbliu, slėgio reguliavimo ir filtravimo įranga. Prie traktoriaus šono pritvirtintomis žarnomis skystis transportuojamas į purkštuvą, sumontuotą prieš pat diskinį skutiklį. Taigi tirpalas išpurškiamas ir įterpiamas vienu važiavimu.

Prieš tai bandytas variantas išpurškimo sistemą montuoti traktoriaus priekyje, bet tuomet purškiamas skystis smarkokai aptaškydavo traktorių, prie jo lipdavo dulkės ir vaizdas, grįžus iš laukų, būdavo baisus.

Edmundo planuose – skverbtis giliau į žemę, nes gilesniuose dirvožemio sluoksniuose yra labai daug netirpių kalio ir fosforo junginių. Reikia ieškoti būdų, kaip padaryti juos prieinamus augalams. Tam reikalingos bakterijos, kurioms gyventi nebūtinas deguonis. „Anaerobai ne tokie efektyvūs kaip aerobai. Ten viskas vyksta 8 kartus lėčiau. Nelabai dar ir mokslininkai yra išsiaiškinę, kas dedasi gilesniuose negu 30 cm dirvožemio sluoksniuose“, – sako Edmundas Giknius, nusiteikęs toliau ieškoti, tyrinėti ir rasti.

K O M E N T A R A S

Dr. Renata ŽVIRDAUSKIENĖ

LAMMC Žemdirbystės instituto JTC mikrobiologijos laboratorijos mokslo darbuotoja

Į mūsų laboratoriją ūkininkai kreipėsi daugiau kaip prieš metus. Atlikome tyrimus, siekdami įvertinti ūkininkų auginamų ir naudojamų mikroorganizmų kiekį ir išvaizdą auginimo terpėje. Gauti rezultatai labai geri – išaugusių mikroorganizmų koncentracija tikrai didelė ir jie yra gyvybingi. Ūkininkai patys naudoja šiuos mikroorganizmus savo ūkyje ir džiaugiasi, kad gauna gerus rezultatus, o tai rodo teigiamą šių mikroorganizmų poveikį augalų augimui. Kadangi neatlikome detalesnių šių mikroorganizmų tyrimų, kol kas negalime pasakyti apie jų veikimo mechanizmus, tačiau ūkininkų auginamų augalų derliaus priedas ir kokybinių rodiklių teigiami pokyčiai, jų teigimu, yra akivaizdūs.