Prasidėjus naujam sezonui, žemdirbiai kaskart viliasi, kad jis bus sėkmingas ir leis išauginti kuo geresnį derlių. Realus augalų produktyvumas kiekvieną sezoną labai priklauso ir nuo jį tiesiogiai veikiančių aplinkybių: ar pakaks drėgmės ir maisto medžiagų, ar augalų neapniks kenksmingieji organizmai, kurie yra vieni svarbiausių derlių limituojančių veiksnių.

Dėl selekcininkų ir biotechnologų pasiekimų šiuolaikinės javų veislės yra ypač produktyvios, tačiau potencialaus produktyvumo siekiamybę dažnai riboja įvairūs veiksniai: drėgmė, maisto medžiagų trūkumas ir kita. Maisto medžiagų poreikis išsprendžiamas taikant įvairias tręšimo technologijas, o drėgmės balansas sezono metu Lietuvoje kol kas priklauso nuo vyraujančių meteorologinių sąlygų.

Kad realus derlius kuo mažiau skirtųsi nuo potencialaus

Kaip labai svarbūs produktyvumą mažinantys veiksniai išskirtini kenksmingieji organizmai, kurie, nelygu metai, auginamų veislių jautrumas ir kitos sąlygos, gali gerokai sumažinti planuojamą išauginti derlių. Siekiant, kad realus derlius kuo mažiaus skirtųsi nuo potencialaus, žemdirbiui tenka naudoti tiek derlių didinančias, tiek derlių išsaugančias priemones.

Griežti aplinkosauginiai reikalavimai, neigiamas visuomenės požiūris į pesticidų naudojimą, vartotojų poreikis valgyti saugų maistą įpareigoja žemdirbius laikytis pagrindinių integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės principų, kai prioritetas skiriamas kuo saugesnėms priemonėms.

Tiek auginant populiariausius javus Lietuvoje žieminius kviečius, tiek kitus augalus, neišvengiamai susiduriama suligomis ir jų daroma žala. Pasirenkant derlių saugančias priemones, prioritetas turėtų būti skiriamas ligų prevencijai: sveika sėkla, kuo atsparesnės veislės, sėjomaina, subalansuotas tręšimas, žemės dirbimo technologijos, lemiančios spartesnį ligos pradų sunaikinimą.

Prasidėjus aktyviam augalų augimui, reikėtų stebėti pasėlį, meteorologines sąlygas, sekti LŽŪKT tarnybos pranešimus IKMIS sistemoje ir remtis kita informacija, kuri leidžia numatyti galimą ligų plitimo riziką. Vis dėlto, norint realiai sušvelninti produktyvumo sumažėjimą lemiančių veiksnių žalą, tenka pasitelkti ir tiesiogines priemones – augalų apsaugos produktus.

Ko galima tikėtis šį sezoną

2018 m. rudenį išskirtinai daug pasėta žieminių kviečių – Statistikos departamento duomenimis, jų plotas užima 689,5 tūkst. ha. Prižiūrėti ir išsaugoti šį sezoną tikrai bus ką. Išskirtinai sausi ir gana vėsūs balandžio mėnesio orai augalus vargino, bet ir žaladariams buvo nepalankūs. Užsitęsus sausringiems pavasario orams, ankstyvo ir smarkaus lapų dėmėtligių (lapų septoriozės, kviečių dryžligės) protrūkio tikėtis nereikėtų, bet ir visai ignoruoti jų galimo plitimo nevertėtų.

Po ilgo praėjusių metų rudens jautresnių veislių žieminių kviečių pasėliuose galima pamatyti lapų septoriozės užkrato, atsėliuotuose, sėtuose į ražienas kviečiuose galima ankstyva kviečių dryžligės infekcija. Abiem minėtoms ligoms, ir ypač lapų septoriozei, plisti reikia drėgmės, tad, prasidėjus lietingiems orams, reikėtų dažniau aplankyti pasėlius ir, pastebėjus pačius pirmus ką tik atsiradusius požymius ant atskirų pavienių augalų, panaudoti fungicidus.

Lapų septoriozės sukėlėjui Zymoseptoria tritici būdingas palyginti ilgas latentinis periodas (nuo užsikrėtimo iki požymių pasirodymo). Jis užtrunka apie 14 dienų, o mažiau palankiomis sąlygomis gali užsitęsti iki 28 dienų. O kviečių dryžligės sukėlėjas Pyrenophora tritici-repentis reiklesnis aukštesnei temperatūrai, latentinis periodas trunka tik apie savaitę. Efektyviausią apsaugą fungicidai užtikrina panaudoti iki infekcijos ar iškart po infekcijos. Ir kuo ligos latentinis periodas yra trumpesnis, tuo dažniau reikia stebėti situaciją pasėlyje ir, kilus ligos rizikai, kuo skubiau važiuoti su purkštuvu į pasėlius.

Dažna, viena iš anksčiausiai pavasarį plintančių kviečių ligų yra miltligė. Ligą atpažinti kviečiuose nesunku – pažeidimo vietoje susiformuoja baltas grybienos valktis. Į šią ligą reikėtų ypač atkreipti dėmesį ankstyvaisiais vystymosi tarpsniais, nes būtent anksti išplitusi miltligė žieminių kviečių, ir ypač jautrių veislių, pasėliuose padaro didžiausią žalą.

Šį pavasarį miltligės požymių, ypač jautresnių veislių kviečių pasėliuose, matyti nemažai. Vadinasi, užkrato yra, reikia tik palankių ligos vystymuisi orų – pvz., apie 15–20 °C temperatūros su trumpalaikiais lietumis ir vėjais. Jei pasėlyje išplitusi miltligė, fungicidų sudėtyje turėtų būti veikliųjų medžiagų fenpropidino, fenpropimorfo, metrafenono, prokvinazido, piriofenono ar spiroksamino.

Matydami geltonųjų rūdžių protrūkius kaimyninėse šalyse, turėtume atkreipti dėmesį, ar šios ligos požymių nematyti mūsų auginamuose kviečiuose. Praėjusių metų rudenį buvo nerimą kėlusių pranešimų apie pastebėtus šios ligos požymius žieminiuose kviečiuose. Geltonosioms rūdims plisti palankūs vėsūs ir lietingi orai, kai oro temperatūra būna apie 9–13 ^oC šilumos, o rasa ant augalų lapų laikosi mažiausiai tris valandas.

Kuo anksčiau pradeda plisti geltonosios rūdys, tuo jos žalingesnės. Ypač žalingos geltonosios rūdys tuomet, kai javų vamzdelėjimo tarpsniu išplinta ant viršutinių augalų lapų. Jautrių geltonosioms rūdims veislių pasėliuose fungicidus vertėtų naudoti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams. Triazolų ir strobilurinų grupių fungicidai įvardijami kaip vienos iš veiksmingiausių veikliųjų medžiagų nuo geltonųjų rūdžių.

Kaip nesuklysti pasirenkant ir naudojant fungicidus

Veiksmingiausi fungicidai nuo ligų būna juos panaudojus iki užsikrėtimo, tačiau kol kas patikimos labai ankstyvo užsikrėtimo ligų sukėlėjais nustatymo sistemos mūsų šalyje nėra. Tenka remtis pasėlių stebėjimu, susieti tai su meteorologinėmis sąlygomis ir, pamačius ligų požymius ar vyraujant lietingiems orams, nedelsiant purkšti.

Šiuo metu ligų kontrolei žieminiuose kviečiuose registruota kelių cheminių grupių veikliąsias medžiagas turinčių fungicidų, jų pasirinkimas nuo atskirų ligų lyg ir pakankamas, tačiau greitai besivystantis patogenų atsparumas naujoms veikliosioms medžiagoms (pvz., SDHI grupės fungicidams), kai kurių veikliųjų medžiagų draudimas, įpareigoja ligų kontrolę organizuoti labai atsakingai.

Kuo atsparesnių ligoms veislių auginimas daugelio mokslininkų ir praktikų įvardijamas kaip ligų kontrolės pagrindas. Agrotechninės priemonės yra ne mažiau reikšmingos. Pereinant prie ligų kontrolės naudojant fungicidus, atsparumo valdymo strategijoje svarbią vietą užima įvairiapusio veikimo (multi-site) kontaktiniai fungicidai.

Šiuo metu Lietuvoje javams registruotų fungicidų sąraše įvairiapusio veikimo yra tik dvi veikliosios medžiagos: mankocebas ir folpetas. Vien mankocebo veikliąją medžiagą turinčių Lietuvos rinkoje parduodama keleto prekinių pavadinimų fungicidų. Folpetas yra gamyklinio fungicido sudėtinė veiklioji medžiaga.

DMI grupės fungicidai dėl plataus veikimo spektro vis dar lieka svarbūs ligų kontrolės technologijose ir kartu atsparumo valdymo strategijoje naudojant juos mišiniuose su SDHI fungicidais. SDHI grupės veikliąsias medžiagas turintys fungicidai šiuo metu pasižymi labai geru veiksmingumu nuo lapų dėmėtligių, mažina kitų ligų plitimą. Deriniuose su kitų cheminių grupių, tarp jų ir DMI, puikiai papildo vieni kitus.

Norint priartinti realų ūkyje auginamų javų produktyvumą prie potencialaus derliaus, tenka naudoti tiek derlių didinančias, tiek jį išsaugoti padedančias priemones. Fungicidai vis dar išlieka svarbi priemonė javų auginimo technologijoje, tačiau, siekiant išlaikyti jų veiksmingumą ir ateityje, būtina juos naudoti labai tikslingai ir atsakingai.

***

Fungicidų veiksmingumą didele dalimi lemia purškimo laikas. Optimaliu laiku, nevėluojant atliekamas purškimas užtikrina efektyvią ligų kontrolę net su mažesne norma ir mažesniu purškimų skaičiumi. Dažni, kartais nereikalingi purškimai kelia nerimą ne tik dėl galimo neigiamo poveikio aplinkai, produkcijos kokybei, bet ir dėl vis didėjančio ligų sukėlėjų atsparumo įvairių cheminių grupių veikliosioms medžiagoms.