Renkantis žoliapjovę, būtina įvertinti turimo traktoriaus galimybes. Reikia žinoti, ar traktoriaus priekyje yra pakabinimo sistema, ar įrengtas galios tiekimo velenas, kad būtų galima pakabinti frontalinę žoliapjovę, o traktoriaus gale – šoninę. Žoliapjovės paklotas pradalgės plotis turi būti šiek tiek mažesnis už atstumą tarp traktoriaus padangų vidinių paviršių, kad važiuojant kitą kartą ratai neliestų pradalgės šonų.

Žoliapjovių paliktų pradalgių plotis turi atitikti ūkyje esamo ar numatomo įsigyti pradalgių skleistuvo plotį ir rotorių skaičių. Priešingu atveju keli skleistuvo rotoriai maišys orą, mašina bus nestabili, išaugs degalų sąnaudos. Dar svarbiau, kai gretimų važiavimų pradalges suglaudina už žoliapjovės pjovimo aparato pritvirtinta sraigė ar reversuojamas juostinis transporteris. Tad įmonių vadybininkai su kiekvienu ūkininku turi aptarti žolinių pašarų nuėmimo mašinų racionalų panaudojimą. Ypatingą dėmesį reikia skirti transporto priemonių galimybėms, nes dėl jų sutrinka vartytuvų, grėblių, sangrėbų rinkimo mašinų sklandus darbas, patiriami žolės ir kokybės nuostoliai.

Kompanija „Krone“ gamina skirtingo laidumo traktoriaus gale ir priekyje pakabinamas, prikabinamas ir savaeiges žoliapjoves su žolės maigytuvais ar be jų. Naujausias variantas – traktoriaus priekyje ir jo gale pakabinamos dvi žoliapjovės. Gaminamos savaeigės žoliapjovės BIG M ir žoliapjovės, tvirtinamos prie mažesnio laidumo savaeigių smulkintuvų. Bet kurio ūkio šeimininkas iš 70 žoliapjovių modifikacijų gali išsirinkti ūkio sąlygoms tinkamiausią.

Pašarų ruošimo mašinų gamybos kompanija „Krone“ produkciją eksportuoja į daugiau kaip 40 šalių. Gamyklos duomenimis, 2017–2018 finansiniais metais pagaminta 10,5 tūkst. žoliapjovių, 3,9 tūkst. vartytuvų, 4,5 tūkst. grėblių, 3 tūkst. ritinių presų, 300 savaeigių smulkintuvų ir kitų mašinų. Gamybos apimtys kasmet didėja.

Žoliapjovė – ilgalaikė mašina, todėl reikia įsigyti pažangesnės konstrukcijos mašiną. Viena jų – traktoriaus gale pakabinama Krone EasyCut žoliapjovė. Jos pjovimo aparato plotis nuo 2,8 iki 4,0 m. Pagrindinę pavarą suka traktoriaus galios velenas 540 arba 1 000 min^-1 dažniu.

Lietuvos sąlygomis labiausiai tinka žoliapjovės su žolės maigytuvais. Nupjautai žolei vystant, kaupiasi cukrus. Jis yra pagrindinis pieno bakterijų maistas silose. Tačiau žolę ilgai vytinant, sukauptas cukrus ir kitos vertingos maisto medžiagos sparčiai mažėja. Siloso gamybai skirtos žolės sausosios medžiagos turi sudaryti 30–40 proc. Sumaigyta žolė vysta sparčiau. Tyrimais nustatyta, kad, renkant žoliapjovės Krone EasyCut R 320 CV suguldytas pradalges, sumaigytoje žolėje sausųjų medžiagų buvo 15 proc. daugiau, palyginti su nesumaigyta žole. Žolė vysta dar sparčiau, kai nupjautos žolės pradalgės nedelsiant paskleidžiamos ir žolė vieną ar du kartus apverčiama. Vertingiausia žolės dalis – lapeliai ir žiedynai. Kuo žolė drėgnesnė, tuo mažiau lapelių nudaužo maigytuvo ar žolės vartytuvo rotorių dantys. Kai žoliapjovė su maigytuvu, paskleistą žolę pradalgėse dažnai užtenka apversti vieną kartą. Ganyklų ar vejų priežiūrai galima įsigyti paprastesnės konstrukcijos žoliapjovę be maigytuvo.

Konstrukciniai sprendimai

Pjovimo aparatas – svarbiausioji žoliapjovės dalis (a). Žolę pjauna prie paelipsės formos diskų (1) pritvirtinti peiliukai (2 – a, b), kurių aktyvus ašmenų ilgis 70 mm, jie juda 62 m s-1 greičiu. „Krone“ žoliapjovėse peiliukų judėjimo trajektorijos ties priešpeiliais (4 – d) visai persidengia. Tai užtikrina puikią pjovimo kokybę. Kad pjovimas būtų slystantis ir nupjauta žolė nebūtų pakartotinai pjaunama, peiliuko galas yra pakreiptas žemyn ir šiek tiek pasuktas (b). Nupjauta žolė metama aukštyn, ji sklandžiai slysta elipsės formos diskų paviršiumi.

Dirbant pamažu dyla peiliukai, jų ašelės, elipsės formos diskai. Kiekvieno peiliuko paviršiuje yra kontrolinė linija. Tarp linijos ir peiliuko galinės briaunos turi būti ne mažesnis kaip 13 mm atstumas. Priešingu atveju peiliukas turi būti pakeistas. Peiliukai sukiojasi ant ašelių (3 – b), kurios dyla. Kai ašelių skersmuo siekia 14 mm, jas reikia pakeisti. Keičiant nulūžusį peiliuką, reikia atkreipti dėmesį į ant peiliuko paviršiaus esančią sukimosi krypties rodyklę. Pjovimo aparato dauguma elipsės formos diskų sukasi priešpriešais. Todėl keičiant pažeistą peiliuką nauju, tiek pažeistojo, tiek naujojo peiliuko krypties rodyklės turi būti identiškos. Dyla ir priešpeiliai (4 – c). Prie jų galutinai nupjaunama žolė. Kai peiliukų ir priešpeilių ašmenys neaštrūs, ražienos viršus bus atšerpėjęs, žolė atžels lėčiau. Natūralių, kultūrinių pievų ir vejų paviršius nėra lygus, pasitaiko įvairių kliuvinių. Nuo jų elipsės formos diskus ir peiliukus apsaugo diskai (5 – c, d). Jie dyla labai lėtai.

Naujose žoliapjovėse yra pažangesnė pjovimo aparato peiliukų apsauga. Peiliukui atsirėmus į kliuvinį, smūgio jėga veikia pavaros modulio (2) mažąjį krumpliaratį (1). Gali ištrupėti krumpliaračio dantys. Pavarą nuo perkrovų apsaugo nukerpamieji kaiščiai (3). Modulis (2) varžtais yra pritvirtinamas prie uždaro korpuso, kuriame yra pavaros cilindriniai krumpliaračiai. Mažojo krumpliaračio (1) du dantys sąveikauja su cilindrinio krumpliaračio dantimis. Modulio krumpliaratis (1) yra kairiojo ar dešiniojo sukimo, nes elipsės formos diskai su peiliukais yra sukami priešpriešiais. Kairiojo sukimo modulis turi dvi žymas. Modulių negalima sukeisti vietomis. Diskas (4), prie kurio tvirtinamas elipsės formos diskas su peiliukais, nukerpamaisiais kaiščiais (3) yra sujungtas su velenėliu (6). Dantytas diskas (5), sukamas 300 Nm momentu, prispaudžiamas prie disko (4). Todėl dirbant kaiščiai (3) nėra apkrauti. Po smūgio, nukirpus kaiščius (3), varžtai (7) atsiremia į išpjovų galus. Sukant velenėlį (6), dantytas diskas (5) velenėlio sriegiais kyla aukštyn iki cilindrinės dalies ir praranda su juo ryšį. Išjungus traktoriaus galios veleno pavarą ir variklį, nuėmus pritvirtintą elipsės formos gaubtą, įstatomi nauji nukerpamieji kaiščiai, o sukamas specialiu raktu dantytas diskas (5) 300 Nm sukimo momentu prispaudžiamas prie disko (4). Priveržiami varžtai (6), kurie yra tik pagalbiniai.

Žoliapjovės pagrindinis pavaros velenas su apsaugine frikcine mova yra sujungtas su kūginio reduktoriaus velenu (1 – a). Jis perduoda judesį pjovimo aparato cilindriniam krumpliaračiui (5 – b). Krumpliaračių skersmuo, dantų skaičius ir sukimosi dažnis skiriasi. Cilindriniai (7) sukami 941, o vidurinių modulių mažieji krumpliaračiai (10) – 2 958 min^-1 dažniu. Kraštinių modulių mažieji krumpliaračiai (6 ir 9) sukami šiek tiek lėčiau negu viduriniųjų modulių 10). Virš kraštinių elipsės formos diskų yra būgnai (a – 2 ir 4). Jie nupjautą žolę numeta nuo kairiojo ir dešiniojo šonų, kad traktoriui važiuojant kitą kartą ratai nemintų nupjautos žolės.

Visi cilindriniai krumpliaračiai yra suvirintame standžiame pjovimo aparato korpuse (2 – a). Jis užpildytas SAE 90 alyva. Sezono pradžioje reikia patikrinti alyvos lygį. Prie traktoriaus pakabinamos žoliapjovės pjovimo aparato korpusas (2) turi būti horizontalus išilgine ir skersine kryptimi. Korpuso galinėje sienelėje atsukus kamštį (1), turi sunktis alyva. Ji papildoma alyvos presu. Jei alyva buvo visa išleista, į 2,8 m pločio pjovimo aparato korpusą įpilama 6 l, o į 3,2 m – 7 l alyvos.

Žolė pjaunama paliekant 50 mm aukščio ražieną, pjaunant aukštą žolę – 80 mm, atskirais atvejais – 120 mm aukščio ražieną. Kuo aukštesnė ražiena, tuo žolė greičiau atauga. Be to, skleidžiant žolės pradalges ar apvytintą žolę vartant, vartytuvo pirštai rečiau paliečia dirvą. Leistinas daugiamečių žolių silose žalių pelenų (žemių) kiekis – ne daugiau kaip 10 proc. (kg s. m)^-1.

Prie Krone žoliapjovės pjovimo aparato korpuso gali būti pritvirtintos skirtingų aukščių pavažos: įprastos (b –3) ir su keičiamo aukščio skersiniais (c – 4). Visais atvejais traktoriaus pakabinimo sistemos centrine traukle pakreipus pjovimo aparatą, ražienos aukštį galima sumažinti.

Pakabinimas. Žoliapjovė pakabinama traktoriaus gale. Ją kilnoja hidraulinis cilindras (a – 2). Pavažų spaudimą į dirvą sumažina atsvaros spyruoklės (1). Jų įveržimas keičiamas, pakeičiant spyruoklių bloko tvirtinimo vietą. Pažangesnė sistema, kai atsvaros spyruoklių įtempimas keičiamas iš kabinos valdomu hidrauliniu cilindru (b – 3). Cilindro tvirtinimo vietą (4) galima taip pat pakeisti. Žoliapjovės pavažų spaudimą į dirvą rodo manometras. Jis yra pritvirtintas prie žoliapjovės korpuso, traktorininkui gerai matomoje vietoje. Rekomenduotinas slėgis 70–120 barų.

Pjaunamosios masės centrą su pakabos sija (5) jungia svirtelė (6). Pjaunamoji kopijuoja dirvos nelygumus skersine kryptimi, pasvirdama 29º aukštyn ir 20º žemyn. Pjaunamajai atsirėmus į aukštą kliūtį, atidaromas užraktas (7). Traktoriui važiuojant, pjaunamoji pasukama laikrodžio rodyklės kryptimi ir keliama 0,4 m aukštyn. Praėjusi kliūtį, pjaunamoji grįžta į pradinę padėtį.

Maigytuvas. Miglinių žolių stiebelių paviršius padengtas vaškiniu sluoksniu. Pro jį neprasiskverbia augalo drėgmė. Sužalojus augalų vaškinį sluoksnį, jie džiūsta sparčiau. Miglinėms žolėms maigyti naudojami už pjovimo aparato (1) prie būgno (a –2) laikiklių lanksčiai pritvirtinti metaliniai V formos pirštai (3). Virš jų yra grublėto paviršiaus gaubtas (4). Jo padėtis yra keičiama. Krone žoliapjovėje gaubtas užima 10 fiksuotų padėčių (c). Be to, žolės maigymo intensyvumas priklauso ir nuo maigytuvo būgno sukimosi dažnio. Pakeitus pavaros reduktoriaus svirtelės padėtį, maigytuvo būgnas sukamas 600 arba 900 min^-1 dažniu. Būgno sukimosi dažnis ir gaubto padėtis yra susijusi su žolyno sudėtimi, masės kiekiu, drėgnumu ir kitais veiksniais. Svarbiausia – sužaloti stiebelius, bet nenudaužyti lapelių. Vien keičiant maigytuvo gaubto padėtį, galios sąnaudos gali padidėti apie 10 kW. Galima įsigyti žoliapjovę ir be maigytuvo.

Liucernos, dobilai ir kiti pupiniai augalai pjaunami žoliapjove su masės lamdikliu, kad nebūtų nudaužomi lapeliai ar žiedynai. Lamdiklį sudaro už pjovimo aparato esantys du gumoti, nelygaus paviršiaus 0,25 m skersmens būgnai (a). Jie lamdo nupjautą žolę ir žaloja augalų vaškinį sluoksnį. Dėl to žolė vysta sparčiau.

Reduktoriaus pavara suka apatinio būgno (1) veleną. Spyruoklė (b – 2) spaudžia viršutinį būgną (4) prie apatinio (1). Tarp jų turi būti 2 mm tarpelis. Kai tarpelis mažesnis, sparčiau dyla būgnų rievės. Jis keičiamas abiejose mašinos pusėse esančiais varžtais (5), stumdant viršutinio būgno veleno laikiklius (3). Galima įsigyti žoliapjovę su priverstinai sukamais abiem būgnais.

Žoliapjovių tipai

Frontalinės žoliapjovės. Traktoriaus gale pakabinus vieną 1,26 t masės, 3,16 m pločio žoliapjovę su maigytuvu neišnaudojama variklio galia. Pjaunamosios galios velenui sukti pakanka 80 AG. Racionalu traktoriaus priekyje pakabinti tokio pat pločio frontalinę pjaunamąją. Jos masė 1,1 t, galios poreikis 80 AG. Šio agregato našumas dvigubai didesnis (apie 7 ha val.1), racionaliau panaudojama traktoriaus galia ir degalai.

Frontalinių ir traktoriaus gale pakabinamų žoliapjovių pjovimo aparato, pirštinio ar būgninio maigytuvo konstrukcija labai panaši. Skiriasi žoliapjovių pakabinimo prie traktoriaus įtaisai. Gaminamos traukiamos arba stumiamos frontalinės žoliapjovės. Jos kopijuoja dirvos nelygumus išilgine ir skersine kryptimis. Frontalinė žoliapjovė pradalgę guldo tarp traktoriaus ratų. Pradalgę šiek tiek susiaurina keičiamos padėties šoniniai skydeliai. Kai pjovimo aparato plotis gerokai didesnis už tarpą tarp traktoriaus ratų, pjovimo aparato abiejuose šonuose yra būgnai, kurie susiaurina pradalgę.

Trys žoliapjovės. Racionaliau išnaudojama traktoriaus galia, kai traktoriaus priekyje pakabinama frontalinė, o gale – dvi pakabinamos žoliapjovės. Prie traktoriaus gali būti pakabintos trys žoliapjovės, kurių bendras plotis 7,4; 8,9; 9,7 ar 10,1 m. Visų žoliapjovių pjovimo aparato, maigytuvų konstrukcija tokia pati. Sudėtingesnė galinių žoliapjovių pakabinimo sistema. Jų aktyvųjį darbo plotį galima pakeisti, pastumiant galines žoliapjoves šiek tiek kairėn arba dešinėn. Tada žolė pjaunama su persidengimu. Tai aktualu galulaukėse sukantis. Visos trys žoliapjovės kloja atskiras pradalges (a) arba vieną plačią, kai už galinių žoliapjovių yra skersiniai juostiniai transporteriai (b). Žoliapjovėje EasyCut B 950 Collect už pjovimo aparatų yra skersinės 0,45 m skersmens sraigės.

Prikabinamos žoliapjovės. Tai pažangiausios konstrukcijos žoliapjovės. Darbines dalis suka galios velenas 1 000 min^-1 dažniu. Žoliapjovė pjauna žolę nepertraukiamai. Galulaukėse dėl hidrauliniu cilindru keičiamos prikabinimo valdo (a – 4) padėties traktorius daro sklandų posūkį, o pjaunamoji pasukama 90º kampu. Pjovimo aparatas yra arti atraminių ratų, todėl nelygioje dirvoje jis mažiau švytuoja. Jis gali pasvirti skersine ar išilgine kryptimis. Pjovimo aparato spaudimą į dirvą sumažina atsvaros spyruoklės (3). Jų galuose yra rankenėlės. Jas sukant, keičiamas spyruoklių įveržimas. Ražienos aukštis keičiamas sukant rankenėlę (1). Galima hidraulinė pavara.

Nupjautą žolę sumaigo už pjovimo aparato esantis būgnas su V formos metaliniais pirštais. Virš būgno yra nelygaus paviršiaus, keičiamos padėties gaubtas. Būgnas sukamas 600 ar 900 min^-1 dažniu. Pupinius augalus sumaigo du gumoti būgnai, sukami 850 min^-1 dažniu. Už maigytuvo įtaisytas skersinis juostinis transporteris gretimas žolės pradalges suglaudina arba užmeta vieną ant kitos. Tai aktualu, kai nupjauta žolė naudojama biodujų gamybai.

Dar universalesnės žoliapjovės, kai valdas yra ne mašinos šone, o pritvirtintas rėmo centre. Mašina lauke dirba šaudykliniu būdu. Sudvejintų žoliapjovių Krone EasyCut 6210CV darbo plotis siekia 6,2 m. Tokią žoliapjovę traukia 150 AG traktorius. Per darbo valandą ji nupjauna apie 7 ha pievos.

Savaeigės žoliapjovės – pačios našiausios. Jas naudoja techninių paslaugų, biodujų gamybos ar kooperacinės įmonės. Tai brangi mašina. Savaeigė Krone BIG M žoliapjovė gaminama trijų modelių. Populiariausia yra Krone BIG M 450. Prie savaeigės važiuoklės yra pakabintos trys žoliapjovės. Bendras plotis 9,95 m. Jų pjovimo aparato ir maigytuvo konstrukcija kaip ir kitų Krone žoliapjovių. Mašina guldo tris atskiras pradalges. Uždarius šoninių žoliapjovių sraigių gaubtus, nupjauta žolė beriama ant frontalinės pjaunamosios paklotos pradalgės. Mašinos našumas 17 ha val.^-1 Dirbant galimas maksimalus 25, o kelyje – 40 km val.^-1 greitis. Variklis Liebherr 449 AG, važiuoklės pavara hidrostatinė. Mašina naudojama nuo vasaros pradžios iki rudens.

Vakarų šalyse kukurūzai auginami grūdams arba siloso gamybai, keletą metų atsėliuojant. Nesusmulkinta aukšta ražiena lėtai mineralizuojasi, ji yra kukurūzų kenkėjų ir ligų platintoja. Dabartinių savaeigių smulkintuvų pjaunamosiose yra įtaisai, kurie sudaužo ražienos viršūnes. Tokia ražiena greičiau mineralizuojasi. Procesas dar paspartėja, kai specialios mašinos ražienos pjaustinį įterpia į dirvą.

Olandų mašinų gamintojai „Van Wamel“ prie savaeigės žoliapjovės BIG M 450 pakabino tris kukurūzų ražienos smulkintuves (a). Priekinės smulkintuvės darbo plotis 3,13, o šoninių – po 3,2 m. Bendras plotis 9,2 m. Transporto padėtyje mašinos plotis 3,2 m. Krone žoliapjovių ir ražienos smulkintuvių pakabinimo prie savaeigės važiuoklės įtaisai analogiški. Kiekviena smulkintuvė kopijuoja dirvos nelygumus skersine ir išilgine kryptimis.

Svarbiausioji kiekvienos mašinos dalis – ražienos smulkintuvas. Jį sudaro 0,273 m skersmens būgnas (b – 1), jo paviršiuje privirintos ąsos. Jose sukiojasi 20 daužiklių (2), kiekvieno masė 2,2 kg. Būgno velenas sukamas 1 800 min^-1 dažniu. Virš būgno su daužikliais yra dviejų padėčių gaubtas. Mašinos darbo greitis 8–10 km val.^-1 Mašina gali susmulkinti ir aukštą rapsų ražieną.