23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2019/02
Ūkininkavimo ir prekybos simbiozė suteikia stabilumo
  • Gitana KEMEŽIENĖ
  • Mano ūkis

Nuolatinis mokymasis, domėjimasis naujovėmis, kruopštus ir atsakingas darbų planavimas, efektyvus jų organizavimas, sisteminga veikla, nepriekaištinga tvarka – šiais principais Darius Stonkus vadovaujasi ne tik savo 2 100 ha augalininkystės ūkyje Šakių r., bet ir penkmetį gyvuojančioje ir specifinę žemės ūkio techniką siūlančioje bendrovėje „Kalnorė“.

Ūkininkas, įmonės savininkas ir direktorius D. Stonkus to reikalauja ir iš savo darbuotojų. Jo įsitikinimu, sėkmingo verslo pagrindas – nuolatinis mokymasis, ugdymasis, akiračio plėtimas ir bendra kompetencija. „Nusistovėjęs požiūris, kad specialistas ar vadybininkas yra kažkoks stebukladarys, kuriam išėjus atsitiks tragedija. Pas mus to nėra, kompetencija yra visų bendra. Sudaryta griežta sistema, viskas nuo... iki aprašyta. Svarbiausia – mūsų bendras įdirbis ir bendra kompetencija, kad vienam komandos nariui keičiant kitą nekiltų jokių kataklizmų“, – pabrėžia verslininkas, vadovaujantis 25 darbuotojų kolektyvui.

Prieš penkerius metus įkurtoje įmonėje „Kalnorė“ dirba penki darbuotojai, visi jie turi pareigas ir ūkyje, įregistruotame 2009 metais. „Esame susidarę schemas, kas už ką atsako, konkrečias užduotis, kas ką daro, atsakomybes susiskirstę ir kiekvienas atliekame savo darbus. Mums tai naudinga simbiozė, nes ūkininko ūkyje yra sezoniškumas, jis taip pat yra ir įmonėje, bet jau kitas“, – aiškina D. Stonkus, pabrėždamas, kad ir žiemos laikotarpiu darbų ir veiklos visiems užtenka.

Dėl ūkio ir prekybos simbiozės galima ne tik užtikrinti darbuotojų užimtumą visus metus, efektyviau išnaudoti ūkio dirbtuves, kuriose surenkamos ir testuojamos klientams ruošiamos mašinos, bet svarbiausia – dirbti stabiliai. „Jei kitos įmonės patiria pardavimų pakilimus ir kritimus, pas mus to nėra, mes tik augame, nors, palyginti su kitomis šio sektoriaus įmonėmis, esame dar labai maži. Tiesa, iš pradžių patyrėme šoką, nes pardavimai šoktelėjo 3 kartus, dabar augimas nedidelis, bet stabilus. Simbiozė su ūkiu padeda išvengti krizinių situacijų“, – pripažįsta įmonės vadovas.

Pataikė į kertinę rinkos problemą

Bendrovės „Kalnorė“ pagrindinė veikla – prekyba grūdų laikymo plastiko rankovėse technologijai reikalingomis mašinomis ir medžiagomis. Domėtis šia Argentinoje ypač populiaria technologija ūkininką D. Stonkų paskatino ūkio problemos, tokios kaip grūdų sandėlių trūkumas, senų pastatų sienų virtimas ir laikomų grūdų kokybės prastėjimas. Su panašiomis problemomis susidūrė ir dauguma grūdus superkančių įmonių dėl beveik dvigubai išaugusio bendro šalies grūdų derliaus.

„Palietėme kertinę problemą, tad ši technologija rado savo vietą. Ateis laikas, kai visa infrastruktūra pasivys bendrą derliaus kiekį ir ši technologija bus nereikalinga. Bet kol kas, kuo sudėtingesnė grūdų logistika šalyje, tuo mums geriau – iš karto prasideda sujudimas, paklausa padidėja. Džiugu, kad prieš kelerius metus iš mūsų ūkio poreikių atsiradusi technologija iki šiol yra pagrindinis įmonės arkliukas“, – stabilia ir vis augančia paklausa džiaugiasi vadovas.

Tad neatsitiktinai bendrovės pagrindiniai klientai – ne ūkininkai, o elevatorius turinčios įmonės, taip pat grūdų supirkimo bendrovės. Ne viena jų turi po kelis technikos komplektus ir kasmet skiria po kelias aikšteles grūdams plastiko rankovėse laikyti.

D. Stokaus nuomone, ypač efektyviai šią grūdų laikymo technologiją išnaudojo viena įmonių grupė pirkdama ją ne elevatoriams, o savo ūkiams. „Kuo arčiau ši technologija kombaino, tuo efektyvesnė, nes per piką nereikia vežti grūdų į tuos pačius elevatorius, galima pristabdyti jų srautus, o tvarkyti vėliau, kai patogu“, – pastebi verslininkas.

Bendrovė „Kalnorė“ Lietuvoje prekiauja šiai technologijai reikalinga technika (kimštuvais, grūdų iškrovimo mašinomis), taip pat siūlo specialią trisluoksnę plėvelę, vadinamąsias plastiko rankoves. Tokios plėvelės galima įsigyti iš ne vienos įmonės, tačiau, D. Stonkaus teigimu, jų įmonės prekyba užima apie 50 proc. rinkos. Svarbiausiu savo įmonės privalumu jis įvardija tai, kad nepalieka savo klientų vienų, o nuolat pataria, konsultuoja.

„Tai jautri technologija, kuriai reikia atsakomybės, priežiūros, kruopštumo, atidumo. Tad pirmus metus imame klientą už rankos ir vedame – mokome, konsultuojame, patariame. Žodžiu, parduodame ne tik mašinas ar medžiagas, bet ir savo žinias bei patirtį, pateikiame galimų problemų sprendimus. Pavyzdžiui, mokome, kaip kovoti su paukščiais, pelėmis, kaip mėginius imti, temperatūrą išmatuoti, kad ramiau būtų dėl grūdų kokybės, nes daugeliu atveju ir psichologiniai dalykai svarbu“, – įmonės išskirtinumą atskleidžia jos direktorius. Jis neslepia, kad tai gana brangi technologija, kurios pats brangiausias dalykas – ne mašinos, o plėvelė. Tačiau kartu investicijos palyginti mažos, nes naudoji tik tada, kai reikia. O kiek naudoji, tiek ir turi išlaidų.

Bendrovės vadovas sutinka, kad žemės ūkio technikos pasiūla mūsų šalyje didžiulė, tačiau neabejoja, kad didžiausia sėkmė lydi tuos technikos pardavėjus, kurie didelį dėmesį skiria savo klientams ir mokymuisi. Jis prisipažįsta, kad jam didžiausias pavyzdys mūsų šalyje yra dvi įmonės – tai „DOJUS agro“ ir „Väderstad“, kurios išsiskiria savo rinkodara, požiūriu į klientą. „Jie ne vien mašiną parduoda, bet ir duoda kitos vertės – rengia seminarus, ugdo ūkininkus. Jei ūkininkas uždirbs su šita technika, bus bendra nauda. Reikia suvokti, kuo gyvena ūkininkas, kokią problemą sprendžia – turi būti abipusė nauda, kitaip sandoris nevykęs ir vienkartinis“, – prekybos žemės ūkio technika ypatumus įvardija D. Stonkus.

Auga technikos paklausa ir pasiūla

Naudojant grūdų laikymo plastiko rankovėse technologiją, reikia ir grūdų perkrovimo priekabos, tad ūkio, o kartu ir klientų poreikiai, paskatino plėsti bendrovės „Kalnorė“ siūlomų mašinų gamą. D. Stonkus pasakoja, kad iš pradžių klientai domėjosi naudotomis mašinomis Vokietijoje, tačiau jų pasiūla buvo maža, o kaina tokia, kaip naujų ukrainietiškų, gaminamų „Zavod Kobzarenko“ gamykloje. Didžiausia problema buvo ta, kad tuo metu Ukrainoje buvo pats karinio konflikto įkarštis.

„Buvo rizikinga pirkti, vežti techniką ir galbūt prarasti pinigus. Nieko nežinojome ir apie jų kokybę. Nemažai įmonių domėjosi šios gamyklos produktais, turėjo kontaktus ir reklaminę medžiagą. Mes surizikavome ir išlošėme. Viskas išsivystė į puikų bendradarbiavimą“, – tuo metu žengtu drąsiu ir gana rizikingu žingsniu džiaugiasi D. Stonkus. Jo teigimu, labai džiugina ir šio gamintojo mašinų patikimumas.

Ukrainos gamyklos produktų gama labai gausi ir įvairi, pradedant pačiomis įvairiausiomis puspriekabėmis ir priekabomis, grūdų laikymo plastiko rankovėse technologijai reikalingomis mašinomis, baigiant vagonų pakrovimo ir iškrovimo įranga. Pastaroji labai brangi įranga išskirtinė tuo, kad yra mobili, pasak D. Stonkaus, nė viena Vakarų gamykla tokios negamina, nes nėra jos paklausos – ten dirbama stacionariomis mašinomis. Kitokią situaciją mūsų šalyje lėmė per pastaruosius dešimt metų labai išaugęs bendras javų derlingumas, beveik dvigubai padidėjęs grūdų kiekis. Tad perka ją mūsų šalies pramonės įmonės, daugiausia grūdų, trąšų krovimo, logistikos kompanijos.

Bendradarbiaudama su „Zavod Kobzarenko“ bendrovė „Kalnorė“ sulaukė ir kitų Ukrainos gamyklų susidomėjimo. „Dabar trys kompanijos domisi mūsų veikla. Su dviem pradėjome dirbti, įvedinėsime naujus produktus, dėl trečios sprendimo dar nepriėmiau. Ar pavyks, ar rasime klientų – laikas parodys“, – sako D. Stonkus, neslėpdamas, kad išsirinkti prekybos partnerius ir mūsų rinkai tinkamus produktus nelengva.

„Neseniai buvome vienoje Ukrainos gamykloje, kur didžiulį įspūdį paliko tvarka, sistema, modernumas ir pažanga. Pradėjome dirbti, jau esame pardavę jų plastiko gaminių“, – apie didinamą pasiūlą užsimena verslininkas ir pabrėžia, kad ir pačios įmonės plėtrą sieja su naujais produktais ir, žinoma, darbuotojais. Šiuo metu įmonė ieško žmogaus, kuris užsiimtų prekyba. Lig šiol prekyba rūpinasi pats Darius.

Pasak jo, didžiausia prekybos verslo nauda – ne uždirbti pinigai, o pažintys su pačiais įvairiausiais žmonėmis, įvairios patirtys keliaujant, akiračio ir žinių bagažo plėtimas. „Į tą pačią Ukrainą, ko gero, gyvenime nebūčiau važiavęs, o dabar vykau jau aštuonis kartus. Daug pamačiau, sužinojau, išmokau. Būti specialistu, kaip aš buvau inžinieriumi, yra viena, o būti ūkininku ar turėti įmonę – visai kas kita, čia reikalingas gilesnis ir platesnis požiūris, teko daug naujo išmokti“, – sako verslininkas Darius Stonkus.