Siekis išauginti konkurencingą augalininkystės produkciją augintojus įpareigoja kritiškai įvertinti auginimo technologijų elementus ir kruopščiai skaičiuoti derliaus nuostolių, kuriuos sukelia įvairūs veiksniai, mažinimo sąnaudas.

Pirmiausia reikėtų prisiminti, kas lemia augalų derlių. Javams labai svarbūs šie trys komponentai:

• varpų kiekis ploto vienete (pasėlio tankumas),
• grūdų skaičius varpoje,
• vidutinis grūdų svoris.

Planuojant auginimo technologiją, reikėtų koncentruotis būtent į šių grūdų derliaus komponentų formavimą.

Ligos pavojingos jau ankstyvaisiais augimo tarpsniais

Kenksmingųjų organizmų (kenkėjų, ligų, piktžolių) reikšmė grūdų derliaus formavimuisi ir jo kokybei yra neabejotina. Ankstyvais vystymosi tarpsniais didžiausias dėmesys dažniausia skiriamas piktžolių kontrolei ir ne visada įvertinama vegetacijos pradžioje plintančių ligų žala.

Dėl ankstyvaisiais miežių augimo tarpsniais išplitusių ligų augalai prasčiau išsikrūmija ir suformuoja mažiau produktyvių stiebų. Vasariniai javai vystosi greitai ir pasėlio tankio kompensacinės savybės būna gerokai mažesnės negu žieminių javų, todėl ligų plitimą ankstyvaisiais tarpsniais reikėtų atidžiai sekti.

Intensyviu augalo augimo metu (bamblėjimo-vamzdelėjimo tarpsniais) plintančios ligos sumažina asimiliacinį plotą, dėl to būna mažiau grūdų varpoje, smulkesni grūdai. Dažnu atveju tikslinga panaudoti fungicidus, jei tai nepadaryta ankstesniais tarpsniais.

Po plaukėjimo plintančios ligos didžiausią įtaką daro grūdų stambumui ir grūdų užsikrėtimui ligų sukėlėjais (Fusarium spp., dryžgrybiais).

Miežiuose Lietuvos sąlygomis labiausiai plinta tinkliškoji dryžligė ir miltligė, atskirais metais jautriose veislėse smarkiai gali išplisti ramularija. Rinchosporiozė dažnesnė žieminiuose miežiuose, o vasariniuose miežiuose labai reta liga. Pastaraisiais metais vis dažniau aptinkamos ir smulkiosios rūdys.

Tinkliškoji dryžligė ir miltligė palankiomis sąlygomis gali išplisti nuo labai ankstyvų miežių augimo tarpsnių, o ramularija ir rūdžių požymiai dažniausiai išryškėja miežiams išplaukėjus.

Lentelėje galime palyginti esminių derliaus formavimosi komponentų svarbiausius periodus ir ligų plitimo laikotarpį. Miltligė ir tinkliškoji dryžligė destruktyviausios ir turinčios didžiausią įtaką miežių derliui ligos, nes abi plinta nuo ankstyvų vystymosi tarpsnių ir gali turėti įtakos visiems grūdų derliaus komponentams.

LAMMC Žemdirbystės institute darytų tyrimų duomenimis, tinkliškajai dryžligei pradėjus plisti nuo ankstyvųjų tarpsnių ir smarkiai plintant per vegetaciją netenkama apie 2,0 t/ha grūdų derliaus. 2018 m. jautrios miltligei veislės Luokė miežiuose dėl ligos subrendo 1,46 t/ha, Avalon veislės miežių – 0,95 t/ ha mažesnis grūdų derlius.

Tačiau atskirų ligų plitimo laiko rizikos žinojimas dar nėra esminis įrankis priimti sprendimą dėl purškimo, nes ligų plitimą lemia ne vienas agronominis ir aplinkos sąlygų veiksnys. Pasėlio stebėsenos ir aplinkos sąlygų įvertinimo visuma konkrečiame pasėlyje turėtų būti svarbiausi dėl fungicidų naudojimo tikslingumo. Atskirų ligų atpažinimas, jų vystymosi specifikos žinojimas yra svarbūs priimant sprendimus.

Siekiant miežių pasėlius apsaugoti nuo plintančių ligų, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ligų prevencijai.

Vis dėlto daugeliu atveju tenka panaudoti ir fungicidus. Lietuvos sąlygomis, atsižvelgiant į vyraujančias meteorologines sąlygas ir auginamos veislės jautrumą ligoms, fungicidais miežius tikslinga purkšti 1 ar 2 kartus. Labai svarbu juos pasirinkti pagal veiksmingumą nuo konkrečių ligų. Pavyzdžiui, nuo miltligės reikėtų naudoti benzofenonų, kvinazolinonų ar morfolinų grupių veikliąsias medžiagas (fenprofimorfasą, fenpropidinasą, metrafenonasą, prokvinazidasą, spiroksaminasą) turinčius fungicidus. Nuo dėmėtligių reikėtų rinktis augalų apsaugos produktus su karboksamidų grupės veikliąja medžiaga.

Triazolų ir strobilurinų komerciniai ar darbiniai mišiniai su minėtų grupių veikliosiomis medžiagomis padės sumažinti ligų visumos miežiuose daromą žalą ir išauginti konkurencingą derlių.

Miltligė (Blumeria graminis sp. f. hordei)

Plitimo sąlygos. Besikaitaliojantys sausi ir drėgni, palyginti šilti orai yra palankūs miltligei plisti. Ligos plitimui palanki 10–22 °C temperatūra, tačiau sparčiausiai miltligė išplinta šiltu – apie 20 °C, su trumpalaikiais lietumis ir vėjuotu oru. Karšti orai – temperatūra per 25 °C – ir liūtiniai lietūs stabdo miltligės plitimą. Naujos pustulos susiformuoja 5–14 dienų po užsikrėtimo.

Kontrolė:

• atsparių miltligei veislių auginimas;
• optimalus sėjos laikas;
• subalansuotas tręšimas azoto trąšomis;
• tinkamai parinkta kaimynystė – neauginti greta žieminių ir vasarinių miežių;
• naudoti efektyvius nuo miltligės fungicidus.

Tinkliškoji dryžligė (Pyrenophora teres)

Plitimo sąlygos. Pirmi į tinklą panašūs tinkliškosios dryžligės požymiai pasireiškia kaip labai mažos pailgos dėmelės arba dryželiai, kurie greitai didėja ir sudaro siaurų, tamsiai rudų skersinių ir išilginių dryželių tinklo formos raštą. Ligos apimti lapai anksti nudžiūsta. Tinkliškoji dryžligė miežių pasėliuose smarkiai išplinta vyraujant drėgniems, lietingiems ir šiltiems (nuo +15 iki +25 ºC) orams. Sėjant nebeicuotą jautrių veislių sėklą, ligos požymių galima pamatyti ant ką tik sudygusių augalų. Kai miežiams išplaukėjus vyrauja lietingi, drėgni orai, P. teres grybu užsikrečia ir grūdai.

Ramularija (Ramularia collo-cygni)

Plitimo sąlygos. Aktyvaus augalo augimo metu ramularijos požymiai beveik neišryškėja. Jie matyti ant viršutinių lapų miežiams išplaukėjus. Pirmiausia atsiranda šviesių punktyrinių dėmelių, kurios vėliau pereina į tamsiai rudas ar beveik juodas nedideles dėmes. Būdingos ramularijai dėmės yra 1–3 mm ilgio ir 0,5 mm pločio, aiškiai apribotos lapo gyslų. Jų dydį lemia ligos intensyvumas ir auginamos veislės jautrumas. Dėl grybo išskiriamų toksinų aplink dėmes lapų gyslų kryptimi formuojasi chlorozės (blyškus pageltimas). Ramularijai gausiai išplitus, pradedant nuo dėmių, lapai gelsta, o vėliau ir visai nudžiūsta. Ši liga taip pat pažeidžia stiebus, lapamakštes, akuotus. Nepakankamas tręšimas azoto trąšomis didina ligos plitimo riziką.

Smulkiosios rūdys (Puccinia hordei)

Plitimo sąlygos. Liga pažeidžia miežių lapamakštes, lapus ir net varpas. Dažniausiai po miežių išplaukėjimo ant lapų pasirodo oranžiniai smulkūs spuogeliai – uredžiai su urediosporomis. Vėjui pučiant išnešiojamos sporos ir liga sparčiai plinta. Miežiuose smulkiosios rūdys dažniausiai pradeda plisti augalams išplaukėjus – grūdo formavimosi tarpsniu.

Vyraujant oro temperatūrai nuo +15 iki +25 0C ir laikantis lašelinei drėgmei ant lapų, šios ligos rizika miežių pasėliuose labai padidėja. Nuo šios ligos gali ypač nukentėti jautrių smulkiosioms rūdims veislių miežiai. Smulkiosios rūdys yra oru plintanti liga, todėl kaimynystėje augantys ligoti pasėliai gali būti pavojingas užkrato šaltinis.

Rinchosporiozė (Rhynchosporium commune)

Plitimo sąlygos. Aptinkama dažniau žieminiuose miežiuose. Ligai pradėjus plisti ant lapų, pasirodo melsvai žalių, neryškių dėmių, kurių centras vėliau įgauna pilką spalvą, o jas riboja tamsiai rudas apvadas. Žieminiuose miežiuose liga gali pasirodyti jau rudenį. Pavasarį augalų bamblėjimo metu rinchosporiozė platinama per lietaus purslus. Dėmės gana dažnai vystosi ties lapo pagrindu. Pažeidus lapo pagrindą, apmiršta gyvybiniai procesai ir lapai nudžiūsta. Ligai palankūs vėsūs, drėgni orai. Savaime sudygę miežiai ir kaimynystėje esantys nesuarti ar ligoti miežių laukai yra užkrato šaltinis. Labiau išplinta gausiai patręštuose pasėliuose.

Prevenciniai veiksmai:

• gilus ražienų ir šiaudų liekanų užarimas, jei priešsėlis buvo javai ir ypač miežiai;
• pabirų naikinimas;
• tinkamas priešsėlio parinkimas;
• atsparių veislių auginimas;
• optimalus sėjos laikas;
• optimalaus tankumo pasėliai;
• subalansuotas tręšimas azoto trąšomis;
• vasarinių ir žieminių miežių kaimynystės vengimas.