23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2018/11
Žolinių pašarų kokybės svarba
  • Daiva GURAUSKIENĖ, LŽŪKT
  • Mano ūkis

Žoliniai pašarai sudaro didžiąją dalį galvijams skirtų pašarų, todėl labai svarbu jų pasigaminti kuo daugiau ir kuo geresnės kokybės. Šių pašarų kokybę lemia daugelis veiksnių: žolyno rūšinė ir veislinė sudėtis, jo naudojimo būdas, tręšimas, dirvožemis, meteorologinės sąlygos (temperatūra, krituliai) ir kiti.

Geri žolynai užtikrina pakankamą kokybiškos žolės kiekį visą ganiavos laikotarpį, o iš kokybiškos žolės galima pagaminti vertingų konservuotų pašarų žiemos laikotarpiui.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba 2017–2020 metais vykdo projektą „Mitybinių faktorių įtaka melžiamų karvių produkcijos didinimui, produkcijos kokybės gerinimui ir savikainos pokyčiui“, įgyvendinamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai.“

Projekto pagrindinis tikslas – skatinti žinių perteikimą ir inovacijas pieno ūkyje, regionuose didinti pieno ūkio veiklos gyvybingumą ir konkurencingumą, skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarią plėtrą, užtikrinti gyvūnų gerovę.

Atlikta 10 bandymų

Ilgametis žolynų produktyvumas, žolių rūšinė įvairovė ir žaliojo pašaro kokybė priklauso nuo dirvožemio genetinio tipo, meteorologinių sąlygų, tinkamo naudojimo ir nuo tręšimo. Buvo atlikti bandymai, kurių tikslas – perteikti žemdirbiams moksliniais tyrimais paremtas inovatyvias žolių ūkio tvarkymo, pašarų ruošimo, gyvulių šėrimo technologijas ir atlikti jų ekonominį vertinimą.

Žolynų tręšimo mineralinėmis trąšomis ir pašarų gamybos bandymai buvo atlikti 10-yje skirtinguose Lietuvos rajonuose esančių ūkių (Kėdainių, Radviliškio, Šilutės, Šilalės, Skuodo, Plungės, Akmenės, Kelmės, Rokiškio, Utenos). Per parodomuosius bandymus nustatytas ir įvertintas žolyno produktyvumas ir pašarinė vertė, vegetacijos atsinaujinimas ir botaninė sudėtis žolyno augimo metais. Taip pat tirti konservuoto pašaro (šienainio) kokybiniai rodikliai.

Šiemet meteorologinės sąlygos nelepino žemdirbių. Ilgai į Lietuvą keliavusį pavasarį kompensavo neįprastai anksti prasidėjusi vasara. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 15,1–17,5 oC. Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, tai karščiausia gegužė nuo 1961 m., be to, kritulių iškrito mažiau nei įprasta – 25 mm. Tai turėjo įtakos ir žolynų augimui.

Atliekant bandymus ūkiuose balandžio mėnesį, t. y. prasidėjus žolynų vegetacijai, žolynai buvo patręšti NPK trąšomis. Atsižvelgiant į dirvožemio turtingumą ir tręšimą mėšlu, NPK trąšų kiekis buvo skirtingas (nuo 200 iki 300 kg/ha). Pirmąją žolę pjauti ir iš jos gaminti pašarus ūkininkai pradėjo jau gegužės 15 d., o baigė gegužės pabaigoje.

Kokia buvo pirma žolė? Atlikus tyrimus, bendras pirmos žolės žalios masės baltymingumas buvo nuo 15 iki 20,7 procentų. Daugiausia baltymų buvo pupiniųmiglinių žolių žolyne, kuriuose pupinės sudarė 40 proc., o miglinės – 60 procentų. Pirmoji žolė buvo pati maistingiausia, atolų žolynų pašarinė vertė jau neprilygo pavasarinės žolės maistingumui (baltymingumas – 12,4–17,3 proc.). Ne veltui sakoma, kad iš pirmos žolės pagaminti pašarai patys maistingiausi.

Neįmanoma netręšus užauginti didelį ir kokybišką kviečių derlių, taip pat negalima tikėtis ir vertingo žaliosios masės derliaus iš pievos ar ganyklos. Vienas iš svarbiausių rodiklių, apibūdinantis produktyvumą, yra žolyno antžeminės biomasės derlius (žalioji ar sausųjų medžiagų masė ploto vienete).

Nustatant žolyno produktyvumą, žolė buvo pjauta paliekant apie 5 cm aukščio ražieną. Tipingose vietose ji išpjauta iš 1 m2 ploto (trys pakartojimai). Ėminiai buvo pasverti ir apskaičiuotas sausųjų medžiagų (SM) kiekis iš hektaro. Bandyminiuose ūkiuose SM kiekis iš pirmos žolės buvo nuo 3 036 kg/ha iki 5 038 kg/ha.

Oro sąlygos, sausra trukdė patręšti žolynus antrą kartą. Išbėrus trąšas, ilgai nelijo, todėl žolynai pasisavino tik dalį trąšų, o antras derlius buvo prastesnis, t. y. nuo 1 515 kg/ha iki 3 528 kg/ha.

Tirta ne tik žolė, bet ir iš pirmos žolės pagamintas šienainis. Jis gali būti labai skirtingos kokybės. Jeigu laiku nupjautas, nepažeista ruošimo technologija – tai turėsime daug energijos, daug baltymų ir daugiau gerai virškinamos ląstelienos, o tai didina pieno riebalų kiekį, bet nedidina kūno riebalų.

Šiais metais didelės įtakos žolinių pašarų kokybei turėjo klimatas: mažas kritulių kiekis, aukšta temperatūra.

Reikia subalansuotos žolinių pašarų bazės

Pašarų kokybės svarbą įrodo praktiniai pavyzdžiai. Ūkininkai žino, kad iš žolinių pašarų melžiama karvė turi gauti 14–15 kg SM. Kiek reikia SM per metus vienai karvei iš žolinio pašaro, galima paskaičiuoti: 365 dienos x 15 kg SM = 5 475 kg SM.

Jei per žolyno vegetacijos laikotarpį iš 1 ha gauname 6 308 kg SM, tai iš vieno ha galime išlaikyti tik 1,15 gyvulio (priklauso nuo to, ar tik pjauname žolę, ar ir ganome). Taigi, matematika paprasta.

Kitas pavyzdys: 25 litrus pieno per dieną duodančiai karvei reikia 2,915 kg žalių baltymų. Jei žolėje yra 15 proc. baltymų, iš jos gaunamas žalių baltymų kiekis apskaičiuojamas taip: 150 g x būtinas gauti 15 kg SM kiekis = 2,250 kg žalių baltymų. Siekiant patenkinti likusį baltymų poreikį (0,665 kg), reikia pirkti koncentruotųjų pašarų (rapsų arba sojų). Tai didina pieno savikainą. Todėl ūkiui reikia pasigaminti kuo daugiau kokybiškų žolinių pašarų.

Žolinių pašarų derliaus kiekį ir kokybę lemia tai, kokių veislių žolės pasėtos įrengiant žolyną ir kada jis tręšiamas. Pakankamas fosforo ir kalio trąšų kiekis padeda išlaikyti žolyne daugiau pupinių žolių ir stabdo piktžolių plitimą. Azoto trąšos didina ne tik derlių, bet ir azoto junginių kiekį miglinėse žolėse. Žolynų dirvožemyje turėtų būti optimalus mineralinių medžiagų kiekis. Žoliniai pašarai yra patys pigiausi, nes tinkamai įsėta pieva ar ganykla naudojama keletą metų.

Taigi, norint didinti konkurencingumą ir ekonominį atsiperkamumą šiandieniniame Lietuvos pienininkystės ūkyje, reikia sukurti stabilią ir subalansuotą žolinių pašarų bazę, nes savo ūkyje pagaminti kokybiški pašarai turi sudaryti galvijų raciono pagrindą.