Kai kalbame apie produktyviausias pienines karves, beveik visada galvoje turime holšteinų veislę. Tai viena labiausiai paplitusių pieninio tipo galvijų veislė – pasaulyje šiuo metu priskaičiuojama apie 200 milijonų holšteinų. Lietuvoje holšteinų populiacija taip pat nuosekliai didėja.

Lietuvos holšteinų augintojai, susivieniję į Lietuvos galvijų veisėjų asociaciją (LGVA), yra didelės šeimos dalis. Visą veiklą koordinuoja Pasaulinė holšteinųfryzų federacija, kurios narė yra ir LGVA. Todėl mes turime galimybę bendradarbiauti su 42 pasaulio valstybių holšteinų organizacijomis.

Į Lietuvą pirmieji holšteinų buliai buvo įvežti 1972–1979 m. vietinių juodmargių galvijų produktyvumui gerinti. Modernusis holšteinas Lietuvoje atsirado naudojant nustelbiamąjį kryžminimą su Lietuvos juodmargiais. Mūsų šalyje tik ketvirtos-penktos kartos juodmargių palikuonys, kai holšteinų (nustelbiančiosios veislės) kraujo laipsnis pasiekia 93,75 proc., tampa grynaveisliais holšteinais. Europoje ir pasaulyje grynaveisliais pripažįstami galvijai, kai nustelbiančiosios veislės kraujo laipsnis pasiekia 87,5 procento.

Holšteinai yra juodmargiai ir žalmargiai. Lietuvoje šiuo metu geriausia situacija su juodmargiais holšteinais – 23,9 proc. jų populiacijos turi 93,75 proc. holšteinų kraujo laipsnį, 17,5 proc. – iki 93,75 proc., o 30,6 proc. – daugiau kaip 87,5 procento. Tad jeigu Lietuvoje galiotų Europos ir pasaulio taisyklės, beveik 60 proc. pieninių galvijų populiacijos jau būtų grynaveisliai holšteinai. Su žalmargiais holšteinais padėtis Lietuvoje kiek kitokia, bet ir jie jau tampa didžiąja 87,5 proc. kraujo laipsnio grupe.

Duoda didžiausią primilžį ir ekonominį efektą

Kodėl verta holšteinizuoti vietinius galvijus? Holšteinai – gerai užsirekomendavusi, produktyviausia, labiausiai pažengusi ir pati efektyviausia pieninių galvijų veislė, jeigu su ja dirbama taisyklingai. Labai gera ir holšteinų pieno sudėtis, kalbant apie riebalus ir baltymus. Be to, yra didžiausias seksuotos holšteinų bulių spermos pasirinkimas. Taigi, su šios veislės pienine banda galima daugiausia uždirbti. Lietuvoje būtent holšteinai duoda didžiausią primilžį ir ekonominį efektą pieno ūkiui.

Lietuvoje 2017 m. vidutinis holšteinų veislės karvės primilžis buvo 8,8 t per metus, tai – geras rezultatas, įrodantis, kad ta genetika mūsų šalyje gana gerai atsiskleidžia ir yra tinkamai išnaudojama. Ūkininkai, turintys geriausius gyvulius, sugeba išnaudoti jų genetinį potencialą ir pasiimti tą pieno kiekį, kurį gyvuliai gali duoti. Taigi, ši veislė puikiai pritapo šalies pieno ūkiuose, leisdama ūkininkams uždirbti.

Holšteinų puiki pieno sudėtis. Tie ūkiai, kurie labiau kreipė dėmesį į pieno sudėtį, pasiekė labai gerų rezultatų. Viskas priklauso nuo to, kokį pasirinkimą vykdo ūkiai, nes holšteinų bulių pasiūla yra didžiausia ir įvairiausia, palyginti su kitomis veislėmis.

Pasaulyje holšteinai taip plačiai veisiami dėl jų efektyvumo. Įdomu tai, kad pagal statistiką Naujojoje Zelandijoje ir Airijoje primilžiai yra gana maži. Bet esmė ta, kad holšteinus galima pritaikyti viskam – reikės didelio primilžio, gausi didelį, norėsi mažesnio, tokį ir turėsi. Viską lemia laikymo sąlygos, priežiūra. N. Zelandijoje ir Airijoje dominuoja ganyklos, kuriose gyvuliai ganosi beveik ištisus metus. Bet N. Zelandija, veikiant masto ekonomikai, vis tiek pagamina labai daug pieno – ši šalis turi daug gyvulių. Pieno kiekis ir sudėtis gali kisti priklausomai nuo šalyse vykdomos holšteinų veisimo programos.

Lietuvoje holšteinų produktyvumas jau panašėja į modernių ir išsivysčiusių valstybių. Tai didelis ūkininkų ir taisyklingos veisimo programos, kuri padeda siekti tikslo ir gerų rezultatų, nuopelnas.

Už telyčią – ketvirtis milijono dolerių

Amerikoje 1936 m. holšteinų veislės karvei Daisy, iš kurios buvo primelžta rekordinis tuo metu 17,4 t ir 3,63 proc. riebumo pieno kiekis, net pastatytas paminklas. Šiais laikais toks primilžis jau nestebina, juk iš holšteinų primelžiama dar daugiau. Kiek grynaveisliai holšteinai duos pieno ateityje, niekas negali atsakyti, jų potencialas labai didelis.

Pati produktyviausia 2017 m. holšteinų karvė Selz-Pralle Aftershock 3918 iš Viskonsino (JAV) per metus davė 35 tūkst. kg pieno, t. y. apie 97 kg per dieną. Ir tai ne vienintelis pavyzdys JAV – 2016 m. 4 laktacijos karvė davė taip pat 35 tūkst. kg pieno. Lietuvoje 2016–2017 m. didžiausiu primilžiu taip pat pasižymėjo holšteinai ir holšteinizuoti gyvuliai, iš 13 gyvulių primelžta daugiau kaip 17 tūkst. kg pieno.

Pasaulyje labiausiai vertinami grynaveisliai gyvuliai. Geriausias pavyzdys yra trijų mėn. holšteinų veislės telyčaitė Lighting Ridge-CMD Jedi Gigi- Imp-Et, kuri 2017 m. aukcione buvo parduota už rekordinę 251 tūkst. JAV dolerių sumą. O pati telyčaitė gauta iš 17 tūkst. dolerių kainavusio embriono. Tai – visos holšteinų veislininkystės sistemos įvertinimas, tai rodo, kaip vertinami potencialą turintys gyvuliai ir ką reiškia gera selekcija. Šita telyčaitė, aišku, pirkta ne dėl pieno, o dėl embrionų. Jos būsimi embrionai buvo iš anksto parduodami sudarant kontraktus, kai embrionas galėjo kainuoti po 18 tūkst. dolerių. O tokie dideli pinigai mokami tik už išskirtinės genetikos grynaveislį gyvulį.

Holšteinai – gyvuliai, apie kuriuos yra sukaupta daugiausia statistinės informacijos, jų genetinis potencialas geriausiai išnagrinėtas, dėl to šią veislę galima panaudoti kuo efektyviau ir uždirbti daugiau. Ši veislė tokia populiari pieno ūkiuose, kad vienintelė turi apie ją leidžiamą periodinį žurnalą, kuris platinamas daugiau kaip 60 pasaulio šalių.

Mitai apie holšteinus

Yra sakančiųjų, kad holšteinai – trumpaamžiai, tarnauja tik kelias laktacijas. Tai – mitas. Holšteinų ūkinio gyvenimo trukmė ilgėja, nors daug lemia selekcija. Vokietijoje viena holšteinų karvė per gyvenimą jau yra davusi daugiau kaip 200 tūkst. kg pieno. Primilžis per visą gyvenimą didėja, be to, tie gyvuliai atveda palikuonių. Lietuvoje yra 8 karvės su vyraujančiu holšteinų kraujo laipsniu, iš kurių primelžta daugiau kaip 100 tūkst. kg pieno per gyvenimą. Kai su holšteinais kryptingai dirbi, jie atsiskleidžia visu gražumu.

Dar vienas mitas, kad holšteinai yra „kažkurių kitų“ valstybių karvės ir neva jos netinka Lietuvos sąlygoms. Didžiausios holšteinų fermos yra Katare, kur yra nepalyginti karščiau visus metus negu buvo ši vasara Lietuvoje. Izraelio dykumoje taip pat laikomos holšteinų karvės ir jos duoda daug pieno. Holšteinai tinkami laikyti visur, o jų produktyvumą lems ūkininko požiūris į gyvulį, laikymo sąlygos, genetika ir ūkio vadyba. Jeigu šie reikalavimai vykdomi, laiku priimant vadybinius sprendimus, gyvuliams suteikiant geras laikymo sąlygas, pelnas tikrai bus gautas.

Genominio tyrimo reikšmė

Visose šalyse vertinamas holšteinų eksterjeras, todėl karvės iš tiesų atrodo labai gražios. Vertinami 18 linijinių požymių, visi jie paveldimi, tik vieni mažiau, kiti – daugiau. Lankantis Lietuvos ūkiuose aiškiai matyti, koks bulius naudotas bandoje, ką gero ar blogo jis nuveikė, ką reikia suvienodinti – tai nuoseklus ir ilgametis darbas pieno ūkiuose, leidžiantis džiaugtis rezultatais.

Kaip vieną iš veislinio darbo pavyzdžių galima paminėti ūkį, kuriame karvių užpakaliniai speniai buvo siaurai išsidėstę. Tokiems gyvuliams buvo panaudotas bulius, kuris turi savybę platinti užpakalinius spenius ir ūkininkas džiaugėsi, kad problema buvo išspręsta. Matyti problemas ir jas spręsti būtina, nes viską šiais laikais galima ištaisyti, pritaikyti prie ūkiuose naudojamų melžimo sistemų.

Holšteinų pasaulis priima naujoves. Viena iš jų – genominis tyrimas, atliekamas nuo 2004 metų. Tyrimas paremtas DNR analize, panaudojant bet kurią organizmo ląstelę. Iš DNR vertinami snipsai, kuriuose nustatoma konkreti perduodama informacija palikuonims. Šis tyrimas atliekamas buliams, bet vis plačiau naudojamas ir moteriškos lyties gyvuliams. Tyrimas pasitvirtino prekiniuose ūkiuose, kai gyvulio potencialo įvertinimas gaunamas per 2 mėn. po atvedimo, tai leidžia priimti atitinkamus vadybinius sprendimus. O sprendimas paprastas – ar šis gyvulys bus auginamas toliau bandoje, ar bus brokuojamas ir neneš ūkiui nuostolio, todėl labai svarbu atlikti ne tik bulių, bet ir moteriškos lyties patelių genominį vertinimą. Genome jau galima rasti naujos informacijos apie šliužo užsisukimą, mastitą, nuovalų susilaikymą, hipokalcemiją, paveldimas ligas. Perskaičius genomo informaciją, ją galima daug efektyviau ir tikslingiau panaudoti, o tai – geresnė gyvulių sveikata, ilgaamžiškumas, lengvesnis bandos valdymas, didesnės pajamos.

Lietuvoje genominis tyrimas pieninėse bandose naudojamas labai ribotai. Pernai Lietuvoje ištirtas 385 gyvulių genomas. Lyginome motinas ir jų palikuonis, žiūrėjome, kaip paveldima genetika. Geriausiai įvertintos telyčios veislinė vertė buvo 138, blogiausiai – 114 balų. Geriausiai įvertintos motinos veislinė vertė – 132, o blogiausios – 96 balai. Genomas padeda nustatyti ir tikslius tėvus, tai labai aktualu kaupiant informaciją apie bulių palikuonis bei daugelį kitų parametrų. Verta pažymėti, kad tyrime dalyvavo vieni iš geriausių pieninių gyvulių Lietuvoje.

Labiausiai džiugino tai, kad dukros lenkė motinas. Kitas klausimas – bendros veislinės vertės indeksas 138 yra daug ar mažai? Ūkio karvei, tai visai gerai. Bet jeigu galvojame apie veislininkystę, tai iš tokios karvės nieko nebus – buliaus reproduktoriaus iš jos negausime, taip pat vertėtų atsižvelgti ir į kitus prastus parametrus. LGVA veisimo programoje rašoma, kad karvės turėtų pasiekti 150 veislinės vertės indeksą, tik tada galima kalbėti apie bulių kūrimą. Judėti šia kryptimi reikia, bet darbo yra tikrai daug, nemoteriškos lyties palikuonių vertės dar labai atsilieka.

Galima palyginti su šių metų rugpjūčio genomo vertinimo duomenimis Vokietijoje: 500 geriausių karvių viršuje yra gyvulys, kurio veislinė vertė yra 166, o apačioje – 148 balai. Aukščiausiai vertinamos karvės – būsimos bulių motinos, iš kurių išimamos kiaušialąstės ir apvaisinamos su pačių geriausių bulių sperma.

Pieno ūkio pažanga galima tik veisiant aukščiausios genetinės vertės gyvulius. Geras bulius, aišku, padės gerinti bandą, bet tai nevyks taip greitai, jeigu ūkininkai nedirbs su moteriškąja puse – genai paveldimi tiek iš tėvo, tiek iš motinos. Ištyrus bandos genomą, geriausias telyčias reikia sėklinti tik su seksuota sperma, kad būtų gauta daugiau moteriškos lyties palikuonių, tuomet pažanga bus daug greitesnė. Seksuota sperma, kurią naudojantis ūkis gali turėti 95 proc. telyčaičių ir galimybę stipriai atnaujinti bandą, padeda ūkininkams eiti spartesniu žingsniu ir greičiau gauti pelno.

Moderni genetika labai greitai žengia į priekį, genetinė pažanga per metus sudaro 10 proc., kurie ūkiai tai išnaudoja, tie ir eina į priekį. Ir genominis tyrimas gali labai palengvinti bandos selekciją. JAV, Vokietija nuolat didina genominių tyrimų kiekį, nes pajuto efektą, kaip galima uždirbti. O genominio tyrimo kaina atperka būsimas ūkio išlaidas. Lietuvoje jų taip pat turėtų būti atliekama vis daugiau, nes pažangūs ūkiai tuo domisi, mato tyrimo efektyvumą, jo teikiamą naudą. Genetinio tyrimo progresas neabejotinai finansiškai būtų labai naudingas šalies pieno ūkiui.