23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2018/10
Kam tinka avižos netikšės
  • Dr. Sofija JANKAUSKIENĖ LAMMC Žemdirbystės institutas
  • Mano ūkis

Avižos netikšės – kokie tai augalai ir kuo jie gali būti naudingi žemdirbiams? Pasirodo, šis dar mažai kam girdėtas augalas gali būti labai naudingas. Jos yra puikus ir pigus pasirinkimas žaliajai trąšai.

Dažnas, išgirdęs keistą pavadinimą – aviža netikšė arba Avena strogosa – pagalvoja, kad kalbama apie paplitusią piktžolę. Tačiau paplitusi piktžolė – tai tuščioji aviža, lotyniškai Avena fatua, sėjamosios avižos (Avena sativa) pramotė.

Manoma, kad avižos yra kilusios iš Viduržemio jūros regiono. Jau nuo senovės buvo plačiai paplitusios teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Jos auginamos JAV, Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, o Lietuvoje sėjamosios avižos auginamos jau nuo pirmųjų mūsų eros amžių.

Iš viso avižų (Avena) gentyje priskaičiuojamos apie 26 avižų rūšys (kiti šaltiniai nurodo netgi 70 rūšių), iš kurių tik keturios yra auginamos plačiau: Avena sativa, Avena byzantina, Avena strigosa, Avena abyssinica. Plačiausiai auginamos sėjamosios avižos (Avena sativa L.), kurios dar vadinamos baltosiomis avižomis. Jos tinka pašarams ir maistiniams grūdams.

Bizantinės avižos (Avena byzantina K.Koch), dar vadinamos raudonosiomis avižomis, ir avižos netikšės (Avena strigosa Schreb.), dar vadinamos juodosiomis avižomis, yra auginamos kai kuriuose regionuose – dažniausiai kaip gyvulių pašaras ar kaip dirvožemio gerinimo priemonė. Taip pat auginamos ir plikosios (belukštės) avižos (Avena nuda L.).

Tiksli kilmės vieta nežinoma

Avižų netikšių kilmės vieta taip pat nežinoma, bet manoma, kad tai turėtų būti Viduržemio jūros regionas. Europos regiono šalyse jau nuo Bronzos amžiaus jos buvo auginamos kaip maistiniai javai ar pašaras. Tačiau išplitus produktyvesnių sėjamųjų avižų plotams, avižų netikšių plotai gerokai sumažėjo. Ilgą laiką jos buvo auginamos kaip pašariniai augalai, o pastaruoju metu atsiranda ir alternatyvių jų panaudojimo galimybių.

Europoje avižų netikšių plotai nėra dideli, tačiau šios avižos aktyviai auginamos Pietų Amerikoje (Brazilijoje, Argentinoje, Urugvajuje), kai kuriuose Čilės, Ekvadoro, Peru, Bolivijos regionuose. Tuose regionuose šios avižos dažniausiai auginamos kaip dengiamasis dirvos augalas žiemos laikotarpiu. Taip pat auginamos nederlingose nenaudojamose žemėse Škotijoje ir Australijoje. JAV pietryčiuose, Orizonoje, avižos netikšės auginamos kaip pašariniai, ganykliniai ar dirvos dengiamieji augalai.

Įvairialypė nauda

Avižos netikšės yra įvairiapusiškai naudingi augalai. Ypač dirvai pagerinti jos yra naudingos ekologiniuose ūkiuose, kur nenaudojamos mineralinės trąšos. Be to, avižos netikšės dėl alelopatinių savybių mažina piktžolių ir ligų sukėlėjų bei nematodų kiekį dirvoje.

Kaip dengiamieji dirvos augalai arba kaip žalioji trąša, avižos netikšės užaugina daug biomasės, kurios sudėtis yra pranašesnė už kitų varpinių augalų, auginamų dirvai uždengti. Avižų netikšių užaugintoje biomasėje yra daug azoto, o anglies ir azoto (C:N) santykis yra nedidelis, todėl yranti biomasė greitai tampa prieinama naujam naudojimui. Literatūroje rašoma, kad jų užaugintos biomasės kiekis yra panašus į kitų žieminių javų (rugių ar kviečių).

Žaliojo tręšimo nauda jau tikriausiai niekas neabejoja. Įterpta biomasė gausina maisto medžiagų kiekį, didina dirvožemio derlingumą, aprūpinimą maistinėmis medžiagomis, augalų surinktomis iš gilesnių dirvos sluoksnių, aktyvina dirvos mikroorganizmų veiklą, gerina dirvožemio struktūrą (mažinamas jo tankis, didinamas drėgmės imlumas ir aeracija).

Nuo piktžolių kontrolės iki kosmetikos

Tyrimais įrodyta, jog avižos netikšės, augdamos greta, ne tik stelbia piktžoles ir paima maisto medžiagas, bet turi alelopatinį poveikį – slopina jų augimą ir vystymąsi. Taigi, jos gali būti auginamos ir piktžolėms kontroliuoti. Žinoma, avižų lapija labiau stelbia smulkiasėkles piktžoles.

Avižos netikšės yra labai atsparios miežių virusinei ligai (barley yellow dwarf virus), kuria gali sirgti pagrindiniai javai (miežiai, avižos, kviečiai, kvietrugiai). Daugelis tyrimų rodo, jog avižos netikšės yra atsparios arba slopina kai kurių rūšių nematodus (pvz., Meloidogyne incognita), kurie sužaloja daugelį daržovinių augalų. Luxurial veislės avižos netikšės naikina Pratylenchus ir kitus laisvai gyvenančius nematodus. Dėl šio nematocidinio efekto, ypač auginamos vienos, šios avižos dažnai vadinamos biopesticidu.

Avižos netikšės gali būti ir puikus maistingas bei gerai virškinamas galvijų pašaras. Azoto trąšų panaudojimas padidina žaliųjų proteinų kiekį avižų netikšių pašare. Brazilų atliktų tyrimų duomenimis, avižose netikšėse nustatytas žaliųjų proteinų kiekis buvo 180–249 g/ kg sausos medžiagos. Melžiamos karvės, kurių racione buvo avižų netikšių, davė daugiau pieno.

Tyrimai Japonijoje parodė, jog avižos netikšės tinka dirvožemiui valyti nuo kai kurių sunkiųjų metalų – jos geriau akumuliavo kadmį, buvo atsparesnės jam nei kiti tirti augalai.

Avižų netikšių sėklų ekstraktas (aliejus) naudojamas kosmetikoje kaip odos ar plaukų drėkinimo priemonė.

Avižų netikšių sėklos yra valgomos, smulkesnės už sėjamųjų avižų sėklas. Paskrudintos avižų netikšių sėklos gali būti naudojamos kaip kavos pakaitalas.

Agrotechnika nesunki

Avižas netikšes auginti nesunku. Jos yra atsparios sausroms, tinka visų tipų dirvoms. Nelabai pakenčia pavėsį. Jautrios -3–4 °C šalnoms. Gerai auga smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose, bet gali augti ir sunkiuose moliuose ar neturtinguose dirvožemiuose. Optimalus pH 5,5–7,0.

Literatūroje rašoma, kad jos auginamos kaip javų priešsėlis, tačiau randama ir kitų nuomonių. Kiti šaltiniai nerekomenduoja po avižų netikšių sėti javus, nes avižos dėl alelopatinio veikimo, azoto sukaupimo (surišimo) iš dirvožemio ir irimo produktų (fitotoksinių rūgščių) gali slopinti javų augimą. Sėjant po jų pupas, problemų neturėtų būti.

Avižos netikšės yra vidutiniškai atsparios vainikuotosioms ir juodosioms rūdims. Nereikėtų leisti, kad šie augalai taptų piktžolėmis. Avižų netikšių neturėtų būti sėjamųjų avižų ar kitų javų pasėliuose.

Avižos netikšės sėjamos 3–4 cm gyliu sunkesniuose dirvožemiuose, o lengvesniuose – 4–5 cm gyliu.

Taigi, avižos netikšės gali būti auginamos arba pašarui, arba žaliajai trąšai, žinoma, ir sėklai. Gali būti sėjamos pavienės arba mišiniuose su kitais augalais.

Sėjos normą lemia auginimo tikslas. Nematodų kontrolei avižos netikšės rekomenduojamos sėti 80–120 kg/ha norma. Sėjant erozijos kontrolei (dirvai uždengti), siūloma išsėti 25–50 kg/ha, o auginant žaliajai masei (pašarui, žaliajai trąšai), pasirenkant pagal aplinkybes, rekomenduojama sėti 50–125 kg/ha.

Vienos iš Lietuvos sąlygomis jau išbandytų avižų netikšių veislių – Luxurial ir Mora. Veislės Luxurial augalai dėl gerai išsivysčiusios šaknų sistemos atsparūs sausrai, gerai auga ir nederlingose dirvose. Labai atsparios rūdims, auginant nereikia naudoti insekticidų ar fungicidų. Puikus derlius, sukaupia 13–15 proc. baltymų. Gali būti naudojamos tiek pašarui, tiek žaliajai masei, tiek kaip silosas. Puikus virškinamumas ir labai geros pašaro skoninės savybės. Tai diploidinių avižų veislė, augalų aukštis 1–1,5 m, puikiai auga visų tipų dirvose, ekonomiškai labai naudingas pasirinkimas norint pagerinti dirvožemį, auginant kaip žaliąją trąšą. Dėl greito augimo ir vystymosi bei alelopatinių savybių mažina dirvožemio piktžolėtumą, turi nematocidinių savybių.

Veislės Mora augalai yra vidutinio vegetacijos periodo, per trumpą laikotarpį sukaupia daug biomasės, gana atsparūs rūdims ir amarams, gerai prisitaiko prie drėgnesnio klimato. Tinka dirvožemyje esančių ligų sukėlėjams ir kenkėjams bei piktžolėms naikinti. 

  • Auginant pašarui (arba kaip sėjomainos augalą, arba sėklai), avižos netikšės sėjamos pavasarį.
  • Auginant žaliajai trąšai, avižos netikšės gali būti sėjamos ir rudenį, nuėmus pagrindinius augalus, ir laikomos iki pavasarinio žemės dirbimo ar pavasarinės sėjos.
  • Gali būti sėjamos ir pūdyme ar kaip sėjomainos augalas pavasarį ar kitu metu (kaip grynoji kultūra ar mišiniuose).

Auginant avižas netikšes žaliajai trąšai, rekomenduojama joms neleisti pasiekti brandos (kad nesubręstų sėklos), kad būtų išvengta pabirų atsisėjimo ir avižos netikšės, jau kaip piktžolės, pasirodytų tame lauke vėliau auginamų kitų augalų pasėliuose.