23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2018/10
Įgūdžiai ir patirtis – gražaus arimo pagrindas
  • Gitana KEMEŽIENĖ
  • Mano ūkis

Rugsėjo viduryje Dotnuvos eksperimentinio ūkio laukuose Liepų kaime jėgas išbandė geriausi šalies artojai. Dvidešimt pirmąjį kartą organizuotose varžybose dalyvavo 16 dalyvių iš vienuolikos šalies rajonų. Absoliučiais nugalėtojais pripažinti daugkartiniai jų dalyviai ir čempionai Kazys Genčius ir Audrius Plerpa.

Kaip ir kasmet, artojai varžėsi dviejose kategorijose – tradicinių ir apverčiamųjų plūgų grupėse. Tradiciniais plūgais arė 7, apverčiamaisiais – 9 artojai. Susumavus rezultatus, kiekvienoje grupėje skirta po dvi pirmąsias vietas: geriausiai netobulintais ir tobulintais sportiniais plūgais arusiems ir daugiausia balų surinkusiems artojams.

Tobulintų tradicinių plūgų grupės nugalėtoju tapo Pakruojo r. Lygumų žemės ūkio bendrovės artojas A. Plerpa, tobulintų apverčiamųjų – kretingiškis K. Genčius. Abu artojai pripažinti ir absoliučiais nugalėtojais, kuriems suteikta teisė atstovauti Lietuvai 2019 m. JAV vyksiančiose Pasaulio artojų varžybose.

Netobulintų tradicinių plūgų grupėje pirmoji vieta atiteko Šalčininkų r. ūkininkui Andrej Pozniak, apverčiamųjų – Antanui Duobliui iš Kretingos rajono. A. Pozniak varžybose dalyvavo pirmą kartą (beje, pernai debiutavo jo brolis František), o A. Duoblys – penktą kartą. Geriausiu savo grupės artoju kretingiškis ūkininkas pripažintas antrą kartą (pirmą kartą – 2016 m.).

Kokybišku arimu komisiją sužavėjo ir antrą kartą varžybose dalyvavęs Panevėžio profesinio rengimo centro artojas Augustinas Vasiliauskas, aręs tradiciniu plūgu. Devyniolikmetis pripažintas geriausiu jauniausiu artoju. Beje, pernai jam taip pat atiteko geriausio jauniausio artojo titulas ir pirmoji vieta tradicinių netobulintų plūgų grupėje.

Įgūdžius būtina tobulinti

Tarp 16 varžybų dalyvių – šeši nauji artojai, kurie savo jėgas išbandė pirmą kartą. Naujokų gretose – Kėdainių r. Miegėnų žemės ūkio bendrovės artojas Vilmantas Rubinskas, bendrovei „Lytagra“ atstovaujantis Arūnas Šabonas iš Kauno r., Šalčininkų r. ūkininkas Andrej Pozniak. Varžybose debiutavo ir trys moksleiviai: Rokas Kanapeckas (Joniškio žemės ūkio mokykla), Deividas Mikšta (Joniškėlio I. Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla) bei Gediminas Stirbys (Kėdainių profesinio rengimo centras). Beje, septyniolikmetis kėdainiškis G. Stirbys – pats jauniausias varžybų artojas.

Daugkartinis nugalėtojas K. Genčius varžybose dalyvavo 16 kartą (14 kartų jis Lietuvai atstovavo Pasaulio artojų varžybose), A. Plerpa – 15 kartą. Prie varžybų veteranų galima priskirti ir jurbarkiškį Stanislovą Marcinkų (dalyvavo 11 kartą, pernai pripažintas nugalėtoju, šiemet Lietuvai atstovavo pasaulinėse varžybose Vokietijoje), taip pat LAMMC Joniškėlio bandymų stoties artoją Vilių Tinterį (varžybose dalyvavo 7 kartą). Trečią kartą jėgas varžybose bandė Mindaugas Vaišnys (Marijampolės r.), Vilmantas Sereikis (Kėdainių r.), Rimantas Valeika (Ukmergės r.) ir Tadas Marcinkus (Jurbarko r.).

Šiųmetis nugalėtojas A. Plerpa neslėpė, kad pernykštė nesėkmė, kai nugalėtojo titulą iš jo perėmė S. Marcinkus, buvusi paskata labiau pasistengti. „Pernai papuolė nelygi dirva ir niekaip nesugebėjau išlyginti arimo. Šiemet sekėsi kur kas geriau, lygus laukelis teko ir žemė man pakluso“, – sėkme džiaugėsi patyręs artojas.

Tiesa, jis pripažino, kad geriems rezultatams įtakos turėjo ne tik sėkmė, bet ir įdėtas darbas – kasmet prieš varžybas jis maždaug 10 dienų skiria intensyvioms treniruotėms. Beje, apie 6 000 ha valdančioje Lygumų žemės ūkio bendrovėje pakruojiškis laukų nearia ir už traktoriaus vairo nesėdi – jis dirba dirbtuvių vedėju. „Bendrovė mane deleguoja, tad jaučiu pareigą ir atsakomybę jai atstovaudamas“, – prisipažino entuziazmo nestokojantis artojas.

O štai daugkartinis nugalėtojas K. Genčius, rugsėjo pradžioje grįžęs iš Pasaulio artojų varžybų Vokietijoje, entuziazmu ir optimizmu netryško. Jis prasitarė, kad jaučiasi pavargęs nuo kasmetinio dalyvavimo pasaulinėse varžybose, todėl norėtų šią prievolę perleisti kitam artojui, kuris turėtų daugiau galimybių treniruotis ir tobulinti įgūdžius. K. Genčius dirba Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje vyriausiuoju specialistu, todėl galimybių treniruotis, sako, neturintis ir varžyboms jau 16 m. aukojantis asmeninį laiką ir atostogas.

„Norint gerų rezultatų, reikalingas ir treneris, ir visa komanda, kuri padėtų pasiruošti. Būtina nuolat tobulinti ir arimą. Žodžiu, namų darbus reikia atlikti namie, o atvažiavus į varžybas tik pasikoreguoti“, – sakė K. Genčius, prisipažindamas, kad iššūkiu šiųmetėse varžybose Vokietijoje tapo ypač kieta žemė. Norint gerų rezultatų, reikėjo dėti papildomus svorius ant traktorių, o tam mūsiškiai artojai nebuvo pasiruošę. Nepaisant to, tarp 27 dalyvių mūsų artojas užėmė 19 vietą.

Žada naujovių

Džiaugdamasis gausiu artojų būriu Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis atkreipė dėmesį, kad palaikyti savo artojų atvyko net dviejų savivaldybių merai – Pasvalio ir Kretingos. „Laikas keičiasi, technologijos keičiasi, tačiau klasikiniai dalykai išlieka“, – arimo ir artojų varžybų reikalingumu neabejojo E. Makelis.

Kad respublikinės artojų varžybos kaip tam tikra sporto šaka gyvuos tol, kol bus entuziastų, patikino ir Lietuvos artojų asociacijos prezidentas Gintas Saulius Cironka, tačiau, jo nuomone, reikėtų keisti požiūrį į mūsų šalies atstovų dalyvavimą pasaulinėse varžybose ir pasinaudoti nacionalinės krepšinio komandos formavimo patirtimi, daugiau dėmesio, laiko ir išteklių skiriant komandos formavimui.

S. Cironka pripažįsta, kad svarbiausias vaidmuo tenka Lietuvos artojų asociacijai ir jis, kaip naujasis jos vadovas, kelia sau tikslą ją stiprinti, aktyvinti jos veiklą, žinoma, tikėdamasis ir jos narių palaikymo bei entuziazmo.

„Respublikinės varžybos – geras ir naudingas renginys, kuriame gali suveikti sėkmės efektas, bet prieš vykstant į Pasaulio artojų varžybas, reikėtų rengti stovyklas, kviesti daugiau kandidatų, sudaryti jiems galimybes treniruotis ir iš jų atrinkti pačius geriausius. Tinkamai fiziškai ir psichologiškai pasiruošti galima tik intensyviai dirbant su profesionaliais treneriais“, – įsitikinęs S. Cironka.

Jis neslėpė, kad daug vilčių dedama į jaunus artojus. „Ir bandyminiuose arimuose, ir varžybose aiškiai matėsi, kurie artojai skyrė laiko mokymuisi arti ir pinigų plūgui tobulinti. Tad ir ruošiantis pasaulinėms varžyboms būtinas sistemingas darbas ir ruošimasis“, – sakė asociacijos vadovas.

Respublikines artojų varžybas kasmet organizuoja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba kartu su Lietuvos artojų asociacija ir Dotnuvos eksperimentiniu ūkiu, iniciatyvą palaiko Žemės ūkio ministerija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija.