23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2018/09
Veislinių avių ir avinų vertinimas Latvijoje
  • Prof. Daina KAIRIŠA Latvijos žemės ūkio universiteto Agrobiotechnologijų institutas
  • Mano ūkis

Lietuvoje avių ir avių augintojų daugėja, tačiau veislinių bandų yra mažai. Iš to kyla ir daugelis kitų problemų, dėl kurių daliai avininkystės ūkių sunku gauti apčiuopiamos ekonominės naudos. Veislininkystei būtina skirti kuo daugiau dėmesio.

Naujasis ES gyvūnų veisimo reglamentas, kuris įsigalios šių metų lapkričio 1 d., aiškiai apibrėžia, kad veisliniais laikomi tik grynakraujai gyvuliai. Visi kiti bus skirti produkcijai, bet ne veisimui.

Avių veislinė vertė nustatoma naudojant duomenis apie:

  • kilmę,
  • kūno sandarą;
  • produktyvumą.

Pagal gautą vertinimą vykdoma tikslinga geriausių gyvūnų atranka. Vertinimo duomenys leidžia atrinkti geriausius ir perspektyviausius gyvūnus, parinkti geriausias veisimui poras ir numatyti auginimo kryptis. Veislinių avių auginimo ūkiuose vertinamos įvairaus amžiaus ir lyties avys.

Latvijoje avys vertinamos pagal Vokietijos metodiką. Optimalūs balai – tai tikslas, kurį nori pasiekti ūkininkas. Jis turi turėti viziją, kokios bandos nori po 10 metų, ir to siekti. Neturint ateities vizijos, neverta vertinti eksterjero, nes nežinote, ko norite. Norint įvertinti gyvulį, reikia žinoti, kaip jis turi atrodyti, negalima visų veislių vertinti vienodai. Veislinis darbas turi vykti pagal programą ir labai atsakingai, o ne kas kaip sugalvoja.

Svarbiausi vertinimo kriterijai

Palikti veislei avys ir avinai pakartotinai vertinami nuo 9 iki 18 mėn. amžiaus, prieš pradedant kergimą. Veislei skirtos avys ir avinai turi būti atitinkamai išauginti, tai rodo jų pasiektas svoris.

Vertinama avių ir avinų konstitucija, vilnos kokybė, eksterjeras ir raumeningumas (linijinis vertinimo metodas). Tai atlieka mažiausiai 2 nepriklausomi avių vertinimo specialistai.

Vilna vertinama kartą per gyvenimą – jeigu ji genetiškai gera, ji nepages, ją nebent sugadins bloga priežiūra ir šėrimas, bet dėl to ne genetika bus kalta. Vilna vertinant turi būti ne trumpesnė kaip 2–3 cm ir ne ilgesnė kaip 4 cm, nes tuomet bus sunku įvertinti eksterjerą. Norint, kad visas vertinimas būtų atliekamas vienu metu, reikia gerai apskaičiuoti, kada kirpti avis. Gerai šeriamų avių vilna per mėnesį užauga 1 cm. Vilnoje vertinama tik tai, kas matyti ir galima paliesti rankomis – vienodumas, tankumas, t. y. kaip toli vienas plaukas nuo kito (matyti praskleidus vilną), plonumas, riebalinis prakaitas – jeigu jo nėra, šieno likučiai, kitos kraiko, aplinkos dalelės eis iki odos ir kels niežulį. Avinams svarbu ir riebalinio prakaito spalva – ji negali būti geltona.

Veislei – tik elito klasės gyvuliai

Atliekant eksterjero linijinį vertinimą, atsižvelgiama į veislę, lytį, amžių ir šėrimą. Eksterjeras vertinamas iš 4 pusių: iš priekio, viršaus, šono ir iš užpakalio. Požymiai vertinami nepriklausomai vienas nuo kito, visi jie yra įgimti ir ekonomiškai svarbūs.

Veislinių avinų ir avių eksterjeras vertinamas pagal 18 požymių, kurie susieti į 3 požymių grupes:

  • kūnas (7 požymiai);
  • raumeningumas (6 požymiai);
  • kojos (5 požymiai).

Vertinant pienines avis, svarbiausias požymis yra tešmuo. Vertinamas gyvulys turi stovėti ant kieto pagrindo, todėl negalima vertinti nei ganykloje, nei ant kraiko.

Latvijos tamsiagalvių avių vertinama tik užpakalinė raumenų dalis, nes tai problemiškiausia mėsinio tipo avių vieta, dėl kurios mažėja skerdenos išeiga. Aišku, priekinė dalis irgi svarbi – jeigu sprando raumenys labai gerai išvystyti, tai didelis privalumas, nes tai rodo kokybišką mėsą.

Kodėl svarbus krūtinės plotis? Jeigu ji siaura, avis turės kvėpavimo, širdies problemų.

Avių, daug laiko praleidžiančių ganykloje, kojos, jų proporcingumas, stovėsena, eisena ir čiurnos yra labai svarbios. Avinams, per dieną kergiantiems 7–8 avis, čiurnų minkštumas taip pat turi labai didelės įtakos. Jeigu čiurnos kels problemų, avinas nepajėgs kergti, nes jam skaudės. Vokietijos specialistų teigimu, kojos būtų sveikesnės, jeigu kasdien avinai turėtų galimybę po 2 val. pasivaikščioti kietu pagrindu.

Veislinių avinų vertinimo kriterijai:

  • kergimo rezultatai (bergždžių ėriavedžių proc., kuris nustatomas pagal apsiėriavimo rezultatus);
  • gautų ėriukų skaičius vienai apsiėriavusiai aviai;
  • palikuonių kontrolinio penėjimo ir kontrolinio skerdimo rezultatai (patikrinimą stotyje kartoja kas 2 metus).

Vertinant veislines avis ir avinus pagal atskirų požymių kokybę (70 dienų amžiaus) ir svorį (nuo 9 iki 18 mėnesių amžiaus) yra nustatoma suminė vertinimo klasė. Veislinių avinų bendras įvertinimas negali būti mažesnis kaip 24 balai (vertinant 70 dienų amžiaus – ne mažesnis kaip 16 balų, vertinant svorį – ne mažesnis kaip 8 balai).

Veislinių avių vertinimas negali būti mažesnis kaip 19 balų (vertinant 70 dienų amžiaus – ne mažesnis kaip 12 balų, vertinant svorį – ne mažesnis kaip 7 balai). Veislinių avių bandai plėsti ar atnaujinti naudojami elito klasės Skrepi rezistentiški (R1) ir selekcijai pageidaujami (R2) bei išimtinais atvejais neutralaus genotipo (R3), žinomos kilmės (su DNR patvirtintu testu) patikrinti avinai ir veislinės avys.