23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2018/08
Skandinaviškos kokybės ir lietuviškos dvasios sintezė
  • Gitana KEMEŽIENĖ
  • Mano ūkis

Lietuviško kapitalo bendrovė „Universe Group“ veiklą Mažeikiuose pradėjo 2010-aisiais – norvegų užsakymu pagamino pirmąsias traktorines puspriekabes. Taip Norvegija ir Švedija nuo pat pirmųjų veiklos metų tapo pagrindinėmis įmonės gaminamos technikos pardavimo rinkomis. Įsitvirtinusi šiose šalyse, prieš kelerius metus lietuvių įmonė atsigręžė ir į vietinę rinką – Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Bendrovės pardavimų skyriaus vadovo Julijaus Žemgulio pastebėjimu, įmonės įdirbį Norvegijoje patvirtina ir statistika: pagal puspriekabių pardavimus „Universe Group“ 2015 m. Norvegijoje užėmė 6 vietą, 2016 m. – 5, o 2017 m. pakilo iki 4 vietos. „Tai mums didelė paskata ir pripažinimas, nes norvegai, kaip ir visi skandinavai, yra labai reiklūs, jie vertina technikos patikimumą ir kokybę, todėl tam skiria ypač didelį dėmesį“, – sako J. Žemgulys.

Technika išbandyta sunkiomis darbo sąlygomis

Mažeikių įmonė orientuojasi į žemės ūkio, statybų, kelių tiesimo, miškų ir durpynų sektorius, gamindama prikabinamus traktorių ir teleskopinių krautuvų priedus (žymimus Implemex ženklu), taip pat standartines ir nestandartines traktorines puspriekabes įvairiausiems kroviniams transportuoti – nuo birių produktų iki specialiosios paskirties technikos, įskaitant ekskavatorius ir miškų kirtimo mašinas. Beje, nuo puspriekabių prieš 8 m. pradėtas kurti verslas, jų gamyba – ir dabar svarbiausia veiklos kryptis.

O viskas prasidėjo nuo to, kad norvegai ieškojo galinčiųjų gaminti ir jų rinkai tiekti tvirtas ir patvarias puspriekabes, skirtas statybų ir kelių tiesimo darbams. Bendrovės savininkas ir direktorius Rimvidas Čerkauskas neslepia, kad asmeninė pažintis ir buvusi paskata verslui pradėti, o norvegų ir švedų partneriai buvo (ir tebėra) pagrindiniai palyginti jaunos gamybos įmonės mokytojai.

Taip Mažeikiuose buvo sukurtos trys pirmosios 10 t keliamosios galios puspriekabės, vadinamos universaliomis, nes gali vežti smėlį, žvyrą, akmenis. Įmonės savininkas prisimena, kad ilgai prie jų teko darbuotis, nes iš pradžių ir žinių, ir gamybinių pajėgumų trūko, o kokybės kartelė buvo iškelta gana aukštai. Puspriekabės buvo kruopščiai testuojamos Norvegijoje. Pripylus į jas paties sunkiausio krovinio – akmens dulkių (smulkios frakcijos uolienos) – buvo atliekami įvairūs manevrai, įskaitant ir bandymus pavažiavus žemyn sunkų krovinį išpilti į kalno viršų. Pasak R. Čerkausko, po tokių bandymų ir mėnesį trukusio technikos laužymo paaiškėjo, ką reikia kitaip daryti, ką pakeisti, ką sustiprinti. Vienas tokių pokyčių – cilindro pakeitimas dvigubai galingesniu.

„Mūsų partneriai nukreipė mus teisinga linkme, nes patys buvo suinteresuoti gauti kokybišką produktą. Tad esame išskirtiniai tuo, kad nemokame padaryti lengvai ir pigiai, esame linkę apsidrausti sustiprindami mazgus. Norvegai mus išmokė, kad puspriekabės turi būti tvirtos ir patikimos“, – sako įmonės savininkas. Ir priduria, kad po tokių pamokų ir realaus puspriekabių darbo sunkiomis sąlygomis savos gamybos metalinei konstrukcijai jie drąsiai suteikia 5 m. garantiją.

Traktorinės puspriekabės Norvegijoje ir Švedijoje daugiausia naudojamos statybų ir kelių tiesimo sektoriuose, jomis vežami akmenys, skalda, žvyras, smėlis. Skandinavijos šalyse įprasta šias agresyvias medžiagas transportuoti traktorinėmis puspriekabėmis, nes traktorių pravažumas geresnis nei Lietuvoje vis dar kelių tiesimo ir remonto įmonėse naudojamų sunkvežimių ar vilkikų. Dažna praktika – vietinių ūkininkų bei jų turimų traktorių „įdarbinimas“: sudaromos sutartys kroviniams transportuoti, kelių remonto darbams atlikti, sniegui žiemą valyti ir panašiai.

Pasak R. Čerkausko, traktoriais atliekami darbai ekonomiškai veiksmingesni, nes nereikia kelininkams dideliu atstumu vežtis technikos, taip taupomi ir pinigai, ir laikas, ir pati technika naudojama optimaliai. Kai kurie traktoriai Skandinavijos šalyse netgi specialiai registruojami transporto darbams – jie gali važiuoti 70 km/val. greičiu. „Todėl ir mes savo puspriekabes pritaikome greitam važiavimui, jos yra specialiai sertifikuojamos“, – atskleidžia įmonės direktorius, apgailestaudamas, kad Lietuvos kelių tiesimo bei remonto įmonės neišnaudoja traktorių ir puspriekabių galimybių.

Svarbu suprasti kliento poreikius

Ilgą laiką gaminę techniką norvegams ir švedams, įgiję jų pasitikėjimą, prieš kelerius metus mažeikiškiai nusprendė savo gaminius pasiūlyti ir vietinei rinkai. Iš pradžių tiek puspriekabėmis, tiek prikabinamais krautuvų priedais bandė prekiauti per tarpininkus – bendradarbiavo su keliomis prekybos įmonėmis. „Galiausiai supratome, kad reikia patiems imtis tiesioginio bendravimo su klientais, nes tik mes geriausiai žinome apie savo gaminius ir galime juos tinkamiausiai pristatyti. Be to, labai trūko ir grįžtamojo ryšio. Juk norint pateikti tai, ko klientui reikia, pirmiausia būtina įsigilinti į jo poreikius – tik tada galima tinkamai parinkti ne tik modelį, bet ir jo dydį“, – svarbiausią darbo principą pabrėžia R. Čerkauskas.

Taip Lietuvoje gaminanti, tačiau veiklą nuo eksporto pradėjusi įmonė 2016 m. savo gaminius pirmą kartą pristatė Kaune parodoje „Ką pasėsi“, taip pat Latvijos ir Estijos parodose. „Patys supažindindami su savo gaminiais pradėjome augintis sau klientus. Būtent parodose nemažai naujo išgirdome ir sužinojome. Atrodė, kad apie puspriekabes žinome daug, tačiau paaiškėjo, kad lietuviams reikia vienaip, latviams – kitaip. Į parodas ateinantys žmonės mums labiausiai ir padėjo išsiaiškinti rinkos specifiką“, – pripažįsta įmonės savininkas. Beje, įmonė dalyvauja visų šalių, kuriose prekiauja savo produkcija, rengiamose parodose.

Skirtingai nei Skandinavijoje, Baltijos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, pagrindiniai pirkėjai yra ūkininkai ir puspriekabės naudojamos daugiausia žemės ūkyje. Tarp populiariausių modelių – grūdams vežti skirtos puspriekabės. Pamažu auga ir vadinamųjų universalių MD modelio puspriekabių paklausa. Tai sunkiems kroviniams vežti ir išversti, taip pat visiems ūkio darbams ypač tinkamos puspriekabės: galima jomis vežti mėšlą, smėlį, uždėjus bortus – grūdus, o žiemą – rąstus iš miško.

„Pastebėjome, kad grūdinę puspriekabę ūkininkai dažnai naudoja ne tik grūdams vežti. Pavyzdžiui, neseniai vienas Latvijos ūkininkas tokia puspriekabe vežė smėlį – vietoj rekomenduojamų 19 pripylė 28 tonas. Konstrukcija atlaikė, bet sprogo padanga“, – pasakoja pardavimų skyriaus vadovas J. Žemgulys.

Universalios puspriekabės gali būti nuo 6 iki 20 t keliamosios galios. Neseniai įmonė Norvegijos klientui pagamino ir 30 t universalią puspriekabę. Žinoma, tam reikėjo ir specifinių techninių sprendimų – orinės pakabos, svorio kontrolės sistemos, hidraulinio grąžulo ir kita.

Atskirą grupę sudaro žemagrindės puspriekabės, vadinamosios platformos. Šio tipo mašinos kol kas populiaresnės Skandinavijos šalyse ir Latvijoje nei Lietuvoje. Nors jas taip pat įsigijo ir kelios mūsų šalies bendrovės, viena jų – „Panevėžio stiklas“, kuri pritaikė puspriekabę stiklainiams paletėse transportuoti iš gamybos cecho į sandėliavimo patalpas.

Žemagrindėms puspriekabėms gamintojas taip pat stengiasi suteikti daugiau universalumo, kad tiktų ne tik ekskavatoriams, kitai technikai transportuoti, bet su tam tikrais priedais būtų galima jomis vežti ir trąšas, ritinius, ilgas konstrukcijas, rąstus, bulvių ar obuolių dėžes, jūrinius konteinerius, namelius ar net laivelius. „Nuo seno įprasta, kad technikos transportavimo puspriekabes galima naudoti tik šiam darbui, nors iš tikrųjų jų pritaikymo ir panaudojimo galimybių daugybė. Pavyzdžiui, vienas Latvijos klientas žemagrinde puspriekabe sugalvojo į laukus transportuoti 25 m3 talpos vandens cisterną, tad padarėme jai specialius laikiklius“, – sako pašnekovai. Įkėlę į socialinius tinklus tokios puspriekabės nuotrauką su aprašymu sulaukė gana daug užklausų – tai paskatino užmegzti kontaktą su cisternų gamintojais, kad susidomėjusiesiems tokiu variantu galėtų pateikti visą sprendimą.

Auga didesnių puspriekabių poreikis

Nors įmonė „Universe Group“ savo asortimente turi kelių grupių puspriekabes, kurių tam tikrus modelius per kelerius gamybos metus, pašnekovų žodžiais, „išgrynino“ iki geros komplektacijos, tačiau vis vien didžioji dalis mašinų yra gaminamos pagal individualius užsakymus. Dažni ir vienetiniai, pvz., savo ilgiu, gaminiai, kuriems reikalingi ir specifiniai techniniai sprendimai, tarp kurių – ir atitinkamos saugumo sistemos.

Pasak J. Žemgulio, stebima ir tendencija užsakyti vis didesnes bei brangesnes puspriekabes. „Jei prieš 4–5 m. 20 t keliamosios galios puspriekabių gaminome maždaug po dvi, tai pastaruoju metu jų skaičius siekia mažiausiai 12 per metus “, – atskleidžia įmonės atstovas. Jis pasakoja, kad Alytaus r. ūkininko pageidavimu išplėtė rinkoje siūlomų tripusio vertimo puspriekabių su nuardomais bortais gamą: didžiausia Lietuvoje siūloma tokio tipo buvo 16 t, o jie pagamino 20 t keliamosios galios puspriekabę.

Vienas didžiausių nestandartinių gaminių – 6 ašių 60 t keliamosios galios puspriekabė, skirta 50 t ekskavatoriui vežti. „Pagaminome dešimt tonų didesnės keliamosios galios puspriekabę nei prašė klientas ir vėliau savo sprendimu gaminti su rezervu labai džiaugėmės – tik nuvežę puspriekabę sužinojome, kad kartu su ekskavatoriumi bus transportuojamas ir prie jo prikabintas 6 t svorio plaktukas“, – prisimena J. Žemgulys. Ši mašina Lietuvoje dirba jau dvejus metus.

Ant bangos – giluminiai purentuvai

Be puspriekabių, įmonė „Universe Group“ gamina ir Implemex prekių grupei priklausančius giluminius purentuvus Amber (Gintaras liet.). Dar veiklos pradžioje kartu su suomių ūkininku sukurtas padargas ilgą laiką buvo atidėtas į šalį. Kai įmonė savo gaminius pradėjo siūlyti vietinei rinkai, prisimintas ir giluminis purentuvas. J. Žemgulio teigimu, V formos konstrukcijos purentuvas su C formos patentuotais noragais ir nukertamų kaiščių apsauga sulaukė daugybės įvairiausių nuomonių, tačiau tiesiai iš parodos „Ką pasėsi“ jį įsigijęs Šakių r. ūkininkas Aivaras Kasparavičius padarė jam didelę reklamą. Mat tokio tipo purentuvas labai pasiteisino lengvose žemėse.

Po metų parodoje buvo pristatytas giluminis purentuvas su hidrauline apsauga – šis padargas be problemų galėjo dirbti sunkioje, akmeningoje dirvoje. „Matome didelę giluminių purentuvų perspektyvą, nes dirvos suspaudimo problemą turi ir dideli, ir maži ūkiai. Mūsų padargo išskirtinumas – jam traukti nereikia galingo traktoriaus. Palyginimui, 5 noragų 2,5 m darbinio pločio purentuvą per demonstracinį turą Rokiškio r. tempė 135 AG traktorius, analogiškiems kitų gamintojų padargams traukti reikia mažiausiai 220 AG traktoriaus“, – išskirtinumą pabrėžia pardavimų skyriaus vadovas. Pasak jo, tam įtakos turi C formos noragas, kuris sukelia mažesnį pasipriešinimą. Siekiant ilgaamžiškumo, ant norago tvirtinamos keičiamos Hardox plieno juostos ir kaltai.

„Kitas privalumas – kaina, tai viena pigiausių šios teisingos technologijos mašinų“, – tvirtina J. Žemgulys. Po purentuvo demonstracijų 34 Lietuvos ūkiuose gamintojas padargą dar patobulino – norage papildomai padarė briauną molingai kietai žemei prapjauti ir sutrupinti, kad nebūtų ji verčiama visu luitu. „Priėmėme tokį sprendimą, nes norime, kad purentuvas nepriekaištingai dirbtų bet kokiomis sąlygomis“, – paaiškina pašnekovas, prasitardamas apie planuojamas naujoves komplektuoti jį su smulkių sėklų sėjamąja ir diskais žemei dirbti.

Šiam padargui nereikia išskirtinių techninių sprendimų, todėl gamintojas planuoja juos pasiūlyti ir kitoms rinkoms. Šiemet jau parduota 15 purentuvų, kitais metais keliamas tikslas jų pardavimus didinti mažiausiai tris kartus.

Tvirtumas užkoduotas pavadinime

Siekdamas pabrėžti savo gaminių tvirtumą, patikimumą ir ilgaamžiškumą gamintojas puspriekabėms suteikė Žemaituko vardą. Tai sąsaja ne tik su Žemaitijos regionu, kuriame įkurta įmonė, bet ir su lietuviško paveldo arkliais – žemaitukais, kurie yra universalumo, ištvermės, tvirtumo ir patikimumo simbolis. Tiesa, puspriekabėmis Žemaitukas prekiaujama tik Lietuvoje, į kitas šalis jos eksportuojamos Mustang vardu. Į Norvegiją išvežamos mašinos įgyja Gigant prekės ženklą, nors lentelėse informacija apie gamintoją pateikiama.

Augant žinomumui, kasmet auga ir mašinų paklausa. Šiemet vietos rinkoje planuota parduoti bent po vieną puspriekabę per mėnesį, tačiau planai įgyvendinti jau balandį, tad gamyklos atstovai kitąmet numato 20–30 proc. augimą.

Apie 4 000 m2 užimančioje gamykloje šiuo metu dirba 45 darbuotojai. Daugėjant užsakymų, daliai darbuotojų tenka dirbti dviem pamainomis. Per metus pagaminama apie 250 puspriekabių arba po vieną per dieną. Per metus gamybai sunaudojama apie 800–1 000 t metalo, tarp kurio didelė dalis tenka Hardox plienui. Gamykla yra sertifikuota itin atsparaus dilimui Hardox plieno naudotoja.

Norėdama padidinti gamybos našumą, įmonė šiemet planuoja įgyvendinti gamybos modernizavimo projektą. Pirmiausia numatyta įsirengti ilgą šratavimo kamerą, tada – naują dažymo kamerą ir galiausiai modernesnėmis ir našesnėmis pakeisti plazminio pjovimo stakles. „Visa tai įgyvendinti – šių metų iššūkis. Tai yra mūsų butelio kakliukas, ties čia gamyba ir stringa labiausiai, nes padaryti daugiau nei darome jau negalime“, – atvirai kalba direktorius.

Padidinus šių operacijų našumą, planuojama įdarbinti papildomai apie 10 darbuotojų, tarp jų maždaug 6 suvirintojus. Direktorius neslepia, kad kompetentingų darbuotojų, kaip ir visoje Lietuvoje, trūksta, juolab kad Mažeikiuose yra nemažai metalo apdirbimo įmonių. Alternatyva – įdarbinti užsieniečius, tarp kurių didžiausia ukrainiečių pasiūla.

„Tiesą sakant, neturime problemų su užsakymais, jų gauname net per daug, ne viską ir gaminame. O įmonės plėtrą stabdo keli dalykai: pirma, neužtenka patalpų, kurios yra nuomojamos. Galvojome statytis, bet tai finansiškai dar sunkiai pakeliama. Antra – labai trūksta darbuotojų“, – pripažįsta R. Čerkauskas.

Trispalvė žirgo karčiuose

Mažeikiuose gaminamos mašinos dažomos įvairiausiomis spalvomis, atsižvelgiant į klientų pageidavimus. Siekdamas būti pastebėtas ir pats gamintojas drąsiai žaidžia spalvomis, pvz., 2016 m. parodoje Kaune pristatė juodą puspriekabę Žemaitukas su vyčio ženklu, pernai – kamufliažinę, šių metų akcentas – balta puspriekabė. Išskirtinai atrodo ir baltas giluminis purentuvas Amber.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga nuo šių metų ant puspriekabių dedama Lietuvos simbolika – žirgas su lietuviškos trispalvės karčiais. Beje, ši simbolika figūruoja ant Žemaituko ir Mustang vardais žymimų puspriekabių. „Tai mūsų duoklė Lietuvai. Norime parodyti, kad mes, lietuviai, nesame atsilupę, kad mokame ir galime kažką gero padaryti. Štai, pavyzdžiui, šiemet parodoje Švedijoje demonstravome baltą puspriekabę Mustang su trispalve žirgo karčiuose. Smagu, kad kiekvienas praeinantis atkreipdavo dėmesį“, – džiaugiasi įmonės savininkas Rimvidas Čerkauskas, jaučiantis pareigą garsinti ir Lietuvos vardą.