23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2018/08
Jei nori išgyventi, tenka suktis
  • Jurga ZALECKIENĖ
  • Mano ūkis

Krivilių žemės ūkio bendrovės vadovas Juozas Antanevičius – vienas iš senųjų žemės ūkio mohikanų, savo darbo ir vadovavimo tam pačiam ūkiui stažą skaičiuojantis dešimtmečiais. Kaip pats sako, jis užima bendrovėje penkis postus – zootechniko, statybininko, agronomo, pirmininko ir dar tiekėjo.

„Kaip kitaip – norint išgyventi, tenka suktis“, – sako ilgametis bendrovės vadovas J. Antanevičius, daug prisidėjęs ne tik prie ūkio, bet ir prie pačios Krivilių gyvenvietės puoselėjimo – jo vadovavimo metais pastatyta net 70 gyvenamųjų namų!

Pačiame Varėnos r. pakraštyje, prie sienos su Baltarusija esantys Kriviliai apskritai stebina savo ūkiniu gyvybingumu ir nė iš tolo neprimena užkampio. Čia dirba ne vienas stiprus ūkininkas ir tai iš karto matyti: kiemuose tvarkingai išrikiuota technika, pievose ganosi skirtingo stambumo pieninių ir mėsinių galvijų bandos, čia pat fermos, didžiulis paukštynas, o aplinkui, kiek akys užmato – platūs laukai, su žydinčiais grikiais, bręstančiais rugiais ir sparčiai viršun besistiebiančiais kukurūzais.

„Visiems turi užtekti vietos po saule. O jei ir pakonkuruojame su ūkininkais dėl žemės, tai išlošia tie, kurie ją parduoda“, – šypteli Krivilių bendrovės vadovas. Kilęs iš kito Varėnos rajono pakraščio, nuo Merkinės, Juozas Kriviliuose iš pradžių pradėjo dirbti agronomu, 1982-aisiais tapo kolūkio pirmininku, o 1992-aisiais – žemės ūkio bendrovės vadovu.

Mišrus ūkis – nuo senų laikų

Dabar bendrovė dirba apie 600 ha žemės, iš jų 200 ha yra nuosava, kita – nuomojama iš privačių asmenų. Nuomos kaina kinta priklausomai nuo vietos ir bendro ploto – nuo 60 iki 100 Eur/ha. „Mūsų ūkis yra mišrus, turime augalininkystę ir gyvulininkystę, tokia bendrovė jau likome vienintelė Varėnos rajone. Laikome 140 melžiamų karvių, dar prieauglio yra – iš viso 300 galvijų“, – skaičiuoja Juozas. Pieno kaina labai žema, gauna po 21 centą už kilogramą – mažoka.... Tačiau visai atsisakyti gyvulių – kažkaip nepatogu. Kaip pats Juozas sako, jis esąs seno sukirpimo vadovas, ir jam ūkis be gyvulių – kaip ir ne ūkis.

Metinis primilžis iš karvės siekia apie 5 000 kg. „Nesistengiame labai daug pieno iš karvės „išspausti“, bet užtat mūsų karvės ilgaamžiškesnės, vidutiniškai laikome po 5–6 laktacijas, o yra ir gerokai ilgiau išbūnančių“, – pasakoja bendrovės vadovas.

Visas pirmaveršes karves sėklina angusų veislės bulių sperma – veršeliai gimsta mažesni, todėl karvėms daug lengviau veršiuotis. Buliukus augina mėsai, o telyčaites – bandai papildyti. Mėsai užauginti gyvuliai realizuojami bendrovėms „Utenos mėsa“ ir „Agaras“. Skaičiavimas paprastas: kas geriau moka – tiems ir parduoda.

Pašarais bendrovė apsirūpina visada 100 procentų. Ir šiemet, nors žolynus vargino sausra, jau paruošta ir siloso, ir šienainio. Dabar laukiama atolo – po sausros pagaliau palijus, žolė gerai auga. Ganiavos laikotarpiu karvės dienas leidžia ganyklose prie fermų, o nakčiai parvaromos į tvartus. Tiksliau, pačios noriai sueina, vos ganyklų vartus atkėlus, mat čia gauna gardumynų – sultingų dobilų ir miltų.

Gyvulininkystė kiaurus metus garantuoja užimtumą bendrovės darbuotojams. Žinoma, ir rūpesčių netrūksta. „Jei nori susigadinti nervus, reikia važiuoti į fermą – ten visada rasi kokią nors problemą“, – liūdnai pajuokauja Juozas.

Senoje bazėje – naujos technologijos

Sovietiniais metais Kriviliuose veikė stiprus kolūkis, dirbęs 1 800 ha naudmenų. Derliai būdavo geri – pagal rodiklius kolūkis visada būdavo pirmajame Varėnos rajono ūkių penketuke. Žinoma, ir žemė čia nebloga – nors ir dzūkiška, bet nėra iš pačių prasčiausių.

„Anksčiau buvome stiprus bulvių sėklininkystės ūkis, auginome apie 120 ha bulvių, pardavinėjome jas Armėnijai, tai pinigų visada turėdavome. Deja, paskui atėjo laikas, kai niekam tų bulvių nereikėjo – nei Lietuvai, nei užsieniui“, – prisimena Juozas.

Pagrindinė ūkio gamybinė bazė likusi dar nuo kolūkio laikų, tačiau technologijos bendrovėje taikomos pačios naujausios. Pagal investicinius ūkio modernizavimo projektus iš esmės atnaujintos fermos: sumontuotos naujos melžimo linijos, šaldytuvai, plovimo įrenginiai, įsigyti pašarų dalytuvai, įrengtas srutų rezervuaras. Europinę paramą J. Antanevičius vertina labai teigiamai, o įsipareigojimus, kuriuos tenka prisiimti paramos gavėjams – kaip savaime suprantamus. „Juk dykų pinigų gauni, tai kaipgi kitaip? Penkeri metai nėra toks jau ilgas laikotarpis, tikrai galima ištverti“, – šypteli Juozas.

Daugiausia žemės ūkio technikos įsigyta iš bendrovių „Lytagra“, „Rovaltra“, „DOJUS agro“. „Kaišiadorių rajone atradome įmonę „Dinapolis“, kuri daro labai galingas ir patvarias priekabas. Nuvežame priekabos rėmą su ratais, jie perdaro taip, kad tinka viskam vežioti: grūdams, mėšlui, akmenims, žvyrui, smulkintai kukurūzų masei“, – atradęs patikimą vietinį gamintoją džiaugiasi bendrovės vadovas.

Derlius dorojamas 3 kombainais – dviem Niva ir vienu galingu New Holland. Pastarasis dirba jau šeštą sezoną ir dar nieko neprireikė keisti. Niva netinka grikiams kulti – juos trina, o štai New Holland yra universalus, puikiai nukulia bet kokių augalų derlių. Kukurūzų derliui doroti jau ne vieni metai iš Lazdijų rajono samdomas smulkintuvas – neapsimoka tokios brangios technikos pirkti auginant 40 ha kukurūzų. Tiek hektarų aštuonvagis smulkintuvas sudoroja per dvi dienas, tik reikia labai gerai organizuoti aptarnaujančios technikos darbą, kad procesas vyktų sklandžiai ir nė valandėlei nestrigtų.

Augalininkystės srityje daugiausia bendraujama su „Kauno grūdais“ ir „Litagros prekyba“ (dabar „Agrochema plius“) – iš jų bendrovė perka trąšas, augalų apsaugos produktus, parduoda derlių. Įmonės „Kauno grūdai“ Alytaus regiono agronomas konsultantas Saulius Danielius yra tas žmogus, kurio patarimais Juozas pasitiki. „Aišku, ir pats juk esu agronomas, patirties tikrai daug turiu, bet kartais naudinga išgirsti kitą nuomonę“, – pripažįsta bendrovės vadovas.

Dar ne taip seniai bendrovė plėtojo ir ekologinio ūkininkavimo kryptį, turėjo apie 200 ha ekologinės gamybos plotų, visai neblogai sekėsi juose tvarkytis. Bet atsirado reikalavimas, kad ir gyvuliai būtų auginami ekologiškai, o tai pasirodė pernelyg sudėtinga. Tada nusprendė ekologinės krypties atsisakyti.

Karštis patinka grikiams ir kukurūzams

Šiemet bendrovėje auginama 90 ha grikių, 55 ha vasarinių kviečių, 109 ha avižų, 40 ha kukurūzų, 100 ha žieminių rugių, 25 ha kvietrugių, 37 ha žirnių, daugiau kaip 100 ha užima pievos. Išlaikomas tikrai platus sėjomainos augalų ratas.

Ganyklos tręšiamos mėšlu – ir ne tik savų gyvulių, bet ir vištų, mat šalia esančiam paukštynui bendrovė nuomoja arkinį sandėlį ir už tai gauna mėšlo. Daugiausia vištų mėšlu tręšia kukurūzus ir daugiametes žoles. O, pavyzdžiui, avižoms paukščių mėšlas netinka – avižos tiesiog išvirsta, joms toks tręšimas per riebus. „Bet šiaip paukščių mėšlas – labai gera ir paklausi trąša. Reikėtų tik įsigyti našius kratytuvus, tada galėtume dar daugiau jo naudoti“, – planuoja ūkio vadovas.

Grikiams ir kukurūzams, matyt, patinka karštis – jų pasėliai šią vasarą tiesiog tarpsta. Grikiai – dzūkų žemės augalas, todėl labai įdomu išgirsti patyrusio šių kraštų agronomo patarimų, kaip juos auginti. Pasirodo, grikiams, nors jie laikomi ir skurdesnių žemių augalais, vis tik reikia parinkti derlingesnę dirvą – vien ant smėlio jie tikrai neaugs.

„Tačiau tręšimo grikiams jokio nenaudojame, kad neišgultų. Reikia bitelių, kad jos apdulkintų žiedus – tada derlius gausesnis bus. Ir mes naudojame didesnę sėjos normą – 150 kg/ha, o ne paprastai rekomenduojamus 80–100 kg/ha, tada pasėlis būna tankus ir gerai užgožia piktžoles. Aišku, svarbu ir derliaus nuėmimo etapas: turi būti labai gerai sureguliuotas kombainas, kad netrintų grūdų“, – pagrindinius technologinius elementus vardija Juozas. Svarbu ir tinkamą veislę pasirinkti – Kriviliuose nuo senų laikų sėjami baltarusiški Smuglianka grikiai.

Šiemet gražiai atrodo ir rugiai, ypač baltarusiškos veislės Spatčina laukas – augalai aukšti, bet nepagulę, brandinantys svarias varpas. „Paprastai tręšiame rugių priešsėlį ar juos sėjame po žirnių, tada anksti pavasarį duodame 200 kg/ha salietros“, – paaiškina bendrovės vadovas. Ir čia pat pademonstruoja, kaip tikrina javų brandos laiką: jei rugio varpą stuktelėjus kelis kartus į delną išbyra kokie 3–4 grūdai, vadinasi, metas kulti. Žinoma, dar galima naudoti seną gerą metodą – pakramtyti grūdą ir pagal jo kietumą spręsti apie brandą: patyrę agronomai taip brandos laiką nustato beveik taip pat tiksliai, kaip ir moderniausi prietaisai. „Reikia, kad būtų kokios trys dienos karštos ir saulėtos, tada šie rugiai pribręs galutinai“, – situaciją lauke įvertina Juozas.

Avižos, kurios vėlavo sudygti ir buvo nukankintos sausros, tik dabar, palaistytos gausaus lietaus, pradėjo augti ir žaliuoti, o kitos jau noksta, tad laukas atrodo rudaižaliai margas. Vasariniai kviečiai irgi labai netolygiai bręsta. Žirniai šiemet išvis labai prasti – dėl sausros jie tiesiog sulindo žemėn, o vienoje ankštyje yra susiformavę vos po 2–3 grūdus. Tad gero žirnių derliaus jau nebesitikima.

Visi bendrovės laukai ariami. „Bandėme nearti – nelabai patiko. Mūsų laukai akmenuoti, reikia riedulius kasmet nurinkti. Be to, ir piktžolėms sunaikinti arimas reikalingas. Nukūlus javus, ražienos sulėkščiuojamos, leidžiama sudygti pabiroms bei piktžolėms, tada apariama“, – klasikinę darbų eigą paaiškina Juozas.

Bendrovėje dabar dirba 32 darbuotojai, specialistų stygiaus nejaučiama. „Reikia geras algas mokėti, tada darbuotojų netrūks. Gal ir galima būtų kažkiek dar sumažinti etatų, bet aš nesišvaistau žmonėmis“, – pabrėžia ilgametis ūkio vadovas.

Kad ir koks darbštus, gyvybingas, tvarkingas būtų Krivilių kaimas, bet ir jo neaplenkia daugumos šalies kaimų liūdnoji statistika – gyventojų kasmet vis mažėja, senos medinės trobos žvelgia tuščiais langais, o takeliai į jas užžėlę aukšta žole. „Sodybų tuštėjimo metas: ir vienoje sodyboje jau nėra gyventojų, ir kitoje... Per savo darbo metus aš šioje gyvenvietėje 70 gyvenamųjų namų pastačiau. Namas yra namas – kai jis stovi, tai bus ir gyventojas, tai reiškia – ir darbininkų netrūks“, – praktiškai paaiškina Juozas, rodydamas gražiai tvarkomas, gėlėmis išpuoštas, naujais stogais šviečiančias sodybas. Ir patenkintas priduria, kad nė vienas iš jam vadovaujant pastatytų namų nestovi tuščias!