23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2018/07
Juostinė sėja skinasi kelią į laukus
  • Gitana KEMEŽIENĖ
  • Mano ūkis

Nepalankios gamtos sąlygos, mažėjantis dirvožemio derlingumas ir didėjančios sąnaudos papildomai tonai grūdų gauti verčia žemdirbius domėtis naujomis pasaulyje populiarėjančiomis technologijomis. Taip pamažu į mūsų laukus kelią skinasi juostinio žemės dirbimo ir sėjos technologija. Natūraliai plečiasi ir šiai technologijai tinkamų mašinų pasiūla.

Anglų gamintojo „Mzuri“ juostinėmis sėjamosiomis šiemet prekiauti pradėjo bendrovė „Biržų žemtiekimas“. Susipažinti su šia technologija ir jai tinkamomis mašinomis mūsų šalies ūkininkai buvo pakviesti į lauko dieną Lenkijoje – į „Mzuri“ atstovybę „Agroland“.

Dirbama tik trečdalis žemės

Juostinės sėjos Mzuri Pro-Til sistema buvo sukurta Didžiojoje Britanijoje. Ieškodamas būdų, kaip, tausojant dirvožemį, išlaikant jo derlingumo potencialą, padidinti pelningumą ir kartu sumažinti išlaidas, ūkininkas ir inžinierius Martinas Lolė (Martin Lole) sukonstravo juostinės sėjos mašiną. Dabar gamintojas siūlo pakabinamas ir prikabinamas 3, 4 ir 6 m darbinio pločio juostines Mzuri Pro-Til sėjamąsias, taip pat Select modelius, kurie išsiskiria tuo, kad galima keisti tarpueilių plotį, išjungiant kas antrą sekciją.

Gamintojas gamą plečia ir punktyrinei tiksliajai sėjai skirtomis sėjamosiomis. Lenkijoje pristatyta naujiena – Mzuri Pro-Til Xzact modelis, turintis tikslų dozavimo aparatą su keičiamais diskais. Sėjamoji gali būti 4 arba 6 m darbinio pločio.

Visos sėjamosios laboratoriniais ir lauko eksperimentiniais tyrimais išbandomos įmonės įkūrėjo ūkyje Vusteršyre, taip pat ir gamintojo atstovybėje Lenkijoje, kur jomis sėjami įvairūs žemės ūkio augalai.

Juostinės sėjos esmė – žemės dirbimas ir sėja tiesiai į ražieną, dirbant tik trečdalį žemės, likusi žemė visai nejudinama – lieka neįdirbti tarpueiliai. Vienu važiavimu pasirinktu gyliu dirva įdirbama siauromis juostomis, dirvožemį supurenant, bet ne apverčiant, kaip tai daroma ariant, tada visu dirbimo gyliu paskleidžiamos trąšos. Išdirbta juosta sutankinama ir į paruoštą sėklos guoliavietę tiksliai nustatytu gyliu įterpiamos sėklos – tikslumą užtikrina gylio palaikymo ratukas.

Sėjimo noragėlis kopijuoja dirvos paviršių, tad, net ir darant posūkius, trąšos ir sėklos išberiamos tiksliai į paruoštą juostą. Augalai gali būti sėjami viena arba dviem eilėmis, todėl standartiškai mašina komplektuojama su vienaeiliais ir dvieiliais noragėliais, kad ūkininkas galėtų juos pasikeisti pagal sėjamus augalus ir norimą sėjimo būdą. Gamintojas planuoja gaminti ir trieilius noragėlius, skirtus kelių rūšių žemės ūkio augalams sėti vienu metu, taip pat ieško sprendimų, kaip vietoje trąšų vienu važiavimu įterpti srutas (viena tokia mašina jau dirba Baltarusijoje).

Gamintojo skaičiavimais, visų operacijų atlikimas vienu važiavimu darbo sąnaudas sumažina 7 kartus, 3 kartus sumažėja ir degalų sąnaudos. Palyginimui: naudojant ariminę technologiją sunaudojama 32–56 l/ha, sėjant su Mzuri Pro-Til – 11–18 arba vidutiniškai 15 l/ha degalų.

Pristatydamas mokslinius juostinės technologijos tyrimus Bydgoščiaus technologijų ir gamtos mokslų universiteto mokslininkas inžinierius prof. habil. dr. Dariušas Jaskulskis (Dariusz Jaskulski) atkreipė dėmesį į dirvožemio pokyčius, žemę dirbant ne ištisai, o juostomis.

Neįdirbtų juostų paviršiuje (tarpueiliuose) liekančios augalinės liekanos apsaugo dirvą nuo drėgmės išgarinimo ir organinių medžiagų praradimo, kieto paviršinio sluoksnio susidarymo ir gilesnių sluoksnių suslėgimo, vandens ir vėjo erozijos, o žiemą – nuo iššalimo. Be to, užtikrina didesnį dirvožemio biologinį aktyvumą, įskaitant ir intensyvesnę sliekų veiklą.

„Šiaudai dirvos paviršiuje apsaugo nuo drėgmės nuostolių, nes sumažina vandens išgarinimą ir užtikrina pakankamą jo kiekį auginamų žemės ūkio augalų šaknims. Vėliau augalinės liekanos virsta maistinių medžiagų šaltiniu ir humusu. Svarbu tai, kad nesuardoma viso lauko dirvožemio struktūra ir kapiliarai, todėl per neliestą žemę oras ir drėgmė greičiau patenka prie augalų šaknų. Tai turi įtakos ne tik tolygesniam pasėlių sudygimui, bet ir didesniam augalų derliui“, – pabrėžė mokslininkas.

Naudą įvertins rudenį

Per šiųmetę pavasarinę sėją įvairiuose mūsų šalies rajonuose sėjamosios Mzuri Pro-Til darbas išbandytas sėjant skirtingus augalus – nuo miežių, vasarinių kviečių ar rapsų, iki pupų ir grikių. Pasak bendrovės „Biržų žemtiekimas“ produktų grupės vadovo Andriaus Pavilonio, vasariniai augalai naująja sėjamąja sėti maždaug 25 ūkiuose, vidutiniškai skiriant po 5 ha, nors kai kuriuose ūkiuose ja apsėta ir po 20 ha. Iš viso juostine demonstracine sėjamąja šį pavasarį apsėta apie 350 hektarų.

Beveik tokį patį plotą pavasarį apsėjo ir pirmosios 4 m sėjamosios pirkėjos – bendrovės „Lifrania“ (Marijampolės r.) ir „Kiaukliai“ (Širvintų r.). „Lifrania“ direktorius Vidas Vadopalas neslėpė, kad siekis mažinti sąnaudas ir savikainą buvo svarbus pasirinkimo kriterijus. „Akivaizdu, kad tradicinis intensyvus dirvos dirbimas sukelia eroziją, mažina humuso kiekį ir dirvožemio derlingumą. Anglijoje, Vokietijoje atlikti tyrimai patvirtina, kad su juostiniu žemės dirbimu ir sėja tai galima išspręsti ir dar sutaupyti. Mūsų klimatas nepastovus, sėjai po javapjūtės turime labai mažai laiko – todėl ši technologija mums pasirodė priimtina“, – sakė V. Vadopalas.

Širvintų r. bendrovių „Kiaukliai“ ir „Agroservus“ direktorius Algirdas Meško prisipažino, kad planavo Mzuri sėjamąja sėti rudenį, todėl galimybė tai padaryti jau šį pavasarį labai nudžiuginusi. „Turėjome savo rajone unikalią galimybę palyginti trijų gamintojų juostinių sėjamųjų darbą: vienas ūkininkas sėjo su Horsch Avatar, kitas – su Claydon ir mes – su Mzuri. Mano nuomone, ši dirba geriausiai, nes vienintelė pakedena žemę, padaro ją puresnę. Avatar konstrukcija prilygsta kukurūzų sėjamajai, be to, ji visai nesusidoroja su dideliu kiekiu šiaudų. Claydon noragai įpjauna žemę, bet jos nepakedena“, – savo nuomone pasidalijo A. Meško. Sėjamąja Mzuri širvintiškiai pasėjo 200 ha vasarinių rapsų.

Kėdainių r. ūkininkai Vaidas ir Sandra Čižauskai – pirmieji ūkininkai Lietuvoje, įsileidę demonstracinę Mzuri sėjamąją į savo laukus ir sėję ja vasarinius miežius. Pasak Vaido, labai įdomu ūkio sąlygomis atlikti bandymus ir palyginti skirtingas technologijas, paskaičiuoti sąnaudas. „Ta pačia norma anksti pavasarį pasėjau miežius tradicine ir Mzuri sėjamąja, abu laukus purškiau ir tręšiau taip pat. Kadangi viščiukai skaičiuojami rudenį, todėl ir man dar reikia paskaičiuoti, kiek kvadratiniame plote yra tvirtų produktyvių augalų, kurie augina grūdus, kiek tonų iš hektaro prikulsiu“, – sakė V. Čižauskas, dirbantis apie 230 hektarų.

Jis neslėpė, kad susidūrė ir su tam tikra problema – juostine sėjamąja sėtame lauke pavasarį teko du kartus naudoti herbicidus piktžolėms naikinti. „Gal Vidurio Lietuvoje, kur žemė derlinga, ši sėjos technologija vasarinėms kultūroms nelabai tinka arba iš esmės reikia peržiūrėti visą ūkio sistemą“, – svarstė Kėdainių r. ūkininkas.

Jurbarko r. ūkininkas ir per 1 000 ha dirbančios bendrovės „Stungiai agrar“ Eržvilke vadovas Egidijus Giedraitis prisipažino, kad Lenkijoje apžiūrėti bandyminiai pasėliai, sėti Mzuri sėjamąja, pristatyti tyrimai ir bandymų rezultatai jį įtikino juostinio žemės dirbimo ir sėjos nauda. Jis neabejojo, kad technologija pamažu atkeliaus ir į Lietuvos ūkius, nes dauguma žemdirbių susiduria su problemomis, kurias gali padėti išspręsti technologijos pakeitimas.

„Iš pradžių galvojau, kad tai į minimalaus dirbimo technologiją panaši sistema. Tačiau tai visai kita filosofija ir koncepcija, nes dirbama šiek tiek daugiau kaip trečdalis žemės. Labai aktualu ir darbo greitis, ypač sėjant žieminius, kai tuo pačiu metu reikia ir derlių nuimti, ir sėti, o laiko labai trūksta. Vilioja ir gerokai mažesnės išlaidos, ir didesnis derlius, nes, pvz., taikant bearimę technologiją, išlaidos būna mažesnės nei ariant, tačiau ir derlius sumažėja“, – aiškino E. Giedraitis.

Pasak jo, pereinant prie juostinės technologijos, galima būtų optimizuoti technikos parką, atsisakant kai kurių padargų arba sumažinant jų skaičių. Pavyzdžiui, vietoj 2–3 plūgų pasilikti vieną, jei per šlapią javapjūtę, kaip pernai, pasidarytų provėžų, vyktų melioracijos darbai arba reikėtų įdirbti naujus laukus. Nereikalingi taptų kultivatoriai, kurie dabar būtini, ypač drėgnesnį rudenį ar pavasarį, nes ne tik žemę išdirba, išpurena, bet ir ją pradžiovina, taip pat ir volai. Tačiau, E. Giedraičio įsitikinimu, sunkiai sektųsi išsiversti be smulkintuvo, kurį reikėtų naudoti lauke esančiam dideliam kiekiui šiaudų papildomai susmulkinti.

„Jei per sėją drėgna, ko gero, geriausia sėti su kuo paprastesne sėjamąja, tačiau jei sausa – Mzuri sėjamoji turėtų labai pasiteisinti, būtent tokiomis sąlygomis turėtų labiausiai išryškėti jos privalumai“, – neabejojo E. Giedraitis.

Jam pritarė 10 tūkst. ha dirbančio ir 23 narius vienijančio Viduklės žemės ūkio kooperatyvo agronomas Giedrius Pinka. „Su šia technologija taupoma drėgmė, o lietumi mūsų nelepina nei ruduo, nei pavasaris – dažniausiai per sėją uždžiovina. Ši technologija – gera išeitis. Pavyzdžiui, pernai žieminius rapsus pasėjome laiku, bet išdžiovinome dirvą ardami ir sėjome į sausą dirvą, todėl sudygo tik rugsėjį. Jei nori sulaukti gero derliaus ir uždirbti pinigų, visus darbus reikia atlikti optimaliu laiku ir sąlygomis. Kai nespėji, tai ir prasideda problemos“, – prisipažino G. Pinka, neslėpdamas planų keisti kooperatyve taikomas technologijas.