Mano Ūkis 2018/06
Sunaudojamų trąšų kiekiai – neįmenama mįslė
  • Dainoras LUKAS
  • Mano ūkis

Lietuvoje niekas negali atsakyti į klausimą, kiek ir kokių trąšų sunaudoja žemdirbiai. Mūsų šalis yra viena iš dviejų Europos Sąjungos valstybių, kuriose nėra jų rinkai tiekiamų trąšų kokybės kontrolės. Nepatikimi ir Eurostato tarnybos duomenys apie trąšų naudojimą Lietuvoje.

Ieškodami informacijos apie šalyje sunaudojamų trąšų kiekį, patekome į užburtą ratą. Aplinkos ministerija pernai paskelbė rezonansą sukėlusį pranešimą, kad žemės ūkyje naudojamos trąšos grasina šalies vandens telkiniams – dėl intensyvėjančios žemės ūkio veiklos azoto junginių išsiplovimas iš dirvos į vandens telkinius kasmet didėja. Prie to prisidėjo 2002–2016 m. šalyje intensyvėjęs žemės ūkio plotų tręšimas – mineralinių trąšų sunaudojimas padidėjo apie 60 proc. „Šie duomenys yra išvestiniai, nes statistika su konkrečiais skaičiais, kiek ir kur yra tręšiama, iki šiol, deja, nerenkama“, – pažymima pranešime.

Aplinkos ministerijos paprašius pateikti daugiau informacijos apie trąšų sunaudojimą, ji atsakė, kad statistikos apie trąšas neturi, tai esą yra Ūkio ir Žemės ūkio ministerijų kompetencija. Žemės ūkio ministerija patikino, kad neturi tokios statistikos, o Ūkio ministerija pasiūlė kreiptis į Lietuvos statistikos departamentą.

Vietoj duomenų – vienintelis tyrimas

Statistikos departamentas statistikos irgi neturi (!), tačiau pateikė 2016 m. atlikto tyrimo apie mineralinių trąšų naudojimą duomenis. Išeitų, kad 2016 metais visiems augalams tręšti panaudota 160 237 tonos azotinių trąšų, 50 884 tonos fosforinių ir 71 413 tonų kalio trąšų. Duomenys gauti perskaičiavus į veikliąją medžiagą.

Per tyrimą apklausta 7 tūkst. ūkininkų, visos žemės ūkio bendrovės ir įmonės, naudojančios trąšas savo veikloje. Atrinkti buvo tie ūkininkai, kurie sureagavo į raginimą per Statistikos departamento interneto svetainę pateikti duomenis apie trąšų naudojimą. Su tais, kurie nepateikė duomenų, konkursą laimėjusi apklausų bendrovė susisiekė papildomai ir surinko duomenis.

Kitas toks tyrimas bus atliekamas 2019 metais. Statistikos departamentas 2014 metais tyrė augalų apsaugos produktų naudojimą ūkiuose, tačiau tąkart duomenų apie trąšas nerinko.

Eurostato skaičiai nepatikimi

Eurostato tarnyba pateikia mineralinių trąšų sunaudojimą ES šalyse nuo 2007 iki 2016 metų. Nurodoma, kad Lietuvoje 2016 m. sunaudota 160 237 tonos azoto trąšų. Tai skaičius, kuris gautas po minėto 2016 m. tyrimo.

Tačiau iš kur paimti duomenys apie trąšų sunaudojimą Lietuvoje ankstesniais metais, jei mūsų šalyje tokie duomenys nekaupiami? Eurostatas pažymi, kad dėl skirtingų skaičiavimo metodų atskirose šalyse duomenų kokybės negalima patikrinti. Iš metodikos paaiškinimo galima daryti prielaidą, kad, skaičiuodami trąšų naudojimą Lietuvoje, rėmėsi trąšų gamybos ir prekybos duomenimis.

Tada akivaizdu, kad šie duomenys nėra patikimi, nes ne visi pardavėjai laiku pateikia duomenis apie prekybą trąšomis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) svetainėje pateikiami duomenys apie Lietuvos didmeninėje rinkoje parduotus trąšų kiekius 2010– 2013 metais. Pagal 2010 m. žemės ūkio ministro įsakymą, mineralinių trąšų didmeninės prekybos įmonės šiam centrui kiekvieną mėnesį privalo teikti duomenis apie vidaus rinkoje parduotų trąšų kiekį ir kainą.

Duomenis apie 2010 m. prekybą pateikė 7 bendrovės („Agrokoncernas“, „Linas Agro“, „Lifosa“, „Ekochema“, „ArviFertis“, „Imlitex“, „Litagros prekyba“), o apie 2011–2013 m. prekybą – tik 4 bendrovės („Lifosa“, „Ekochema“, „Arvifertis“, „Imlitex“), todėl parduotų trąšų (apima azoto, kalio, fosforo ir kompleksines trąšas) statistika drastiškai skiriasi (nuo 256 tūkst. tonų 2010 m. iki vos 66 tūkst. tonų 2013 m.).

Kai kurie trąšų pardavėjai, anot ŽŪIKVC, duomenų neteikia. Jie šiam centrui atsako, kad informacija konfidenciali, o ŽŪIKVC neturi galimybių priversti vykdyti įsakymą. Drausmingiau elgiasi Lietuvos trąšų gamintojai.

Rūpestį kelia vandens užterštumas

Vyriausybės 2017 m. patvirtintoje Vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programoje pripažįstama, kad patikimos informacijos apie sunaudojamą mineralinių trąšų kiekį nėra, dėl to sunku vertinti pasklidosios taršos mastą. Trūkstant šių duomenų, su mineralinėmis trąšomis į dirvą patenkančios azoto ir fosforo apkrovos apskaičiuotos atsižvelgiant į pasėlių plotus, jų struktūrą, derlių ir darant prielaidą, kad sunaudotas optimalus kiekis trąšų.

Programoje nurodoma, kad, norint mažinti pasklidąją taršą iš žemės ūkio šaltinių, svarbiausia imtis taršos prevencijos priemonių. „Pirmiausia – sukurti mineralinių trąšų deklaravimo sistemą, kuri padėtų tiksliau įvertinti sunaudojamų mineralinių trąšų pagal veikliąsias medžiagas kiekį ir teritorinį tręšimo pasiskirstymą. Būtina nustatyti vienodus tręšimo planų rengimo reikalavimus visiems dideliems ūkiams, parengti bendrą tręšimo planų rengimo metodiką, svarstyti galimybę ūkininkams auginti tarpinius pasėlius“, – rašoma programoje.

Dirvožemio tyrimai visko neparodo

Aplinkos ministerijos duomenimis, tarša iš žemės ūkio šaltinių gali sudaryti nuo 45 iki 80 proc. visos į vandens telkinius išsiplaunančios nitratų azoto taršos apkrovos.

Bendrą situaciją Lietuvoje iliustruoja blogėjantys bendro azoto, išmetamo į Baltijos jūrą, rodikliai (ypač 2015–2016 m.). Ekspertų vertinimu, per šiuos metus azoto krūviai į Baltijos jūrą išaugo daugiau nei 60 proc. Manoma, kad didžioji jo dalis pradžioje į vidaus vandenis, o vėliau ir į jūrą patenka būtent iš žemės ūkio.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Agrocheminių tyrimų laboratorija nuo 2005-ųjų kasmet pavasarį (2016 m. pavasarį negavus finansavimo tyrimai nebuvo atlikti) ir rudenį atlieka mineralinio azoto (Nmin) kiekio bei kaitos dirvožemyje stebėsenos tyrimus. Jie atliekami 15-oje Lietuvos dirvožemio rajonų, kurie sudaryti šalies teritoriją suskirsčius į atskirus geografinius vienetus pagal dirvožemio dangos ypatumus – reljefą, dirvožemio tipologiją, granuliometrinę sudėtį ir klimato sąlygas

Dirvožemio ėminiai paimami iš 0–30, 30–60 ir 60–90 cm dirvožemio sluoksnių įvairiose šalies vietose įrengtų 220 aikštelių. Tyrimai parodė, kad praėjusį rudenį mineralinio azoto dirvožemyje buvo labai mažai arba mažai. Tiek nedaug jo nebuvo nustatyta nė vienais metais nuo stebėsenos pradžios. Praėjusį rudenį mineralinio azoto 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje šalies vidurkis sudarė 35,5 kg/ha. Palyginimui, 2016 m. rudenį jo buvo 47,2, 2015 m. – 50,8, 2014 m. – 61,0 kg/ha.

Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius Gediminas Staugaitis sako, kad šie duomenys nereiškia, jog žemdirbiai naudoja mažiau mineralinių trąšų. „Pernai dėl liūčių azotas išplautas, todėl jo rasta mažai. Azotas nesorbuojamas, jis išplaunamas iš dirvožemio, nuteka į upes, jūrą, geriamuosius vandenis“, – teigia G. Staugaitis. Jis piktinasi, kad Lietuvoje nėra patikimos informacijos apie trąšų sunaudojimą. „Lietuva bene vienintelė šalis Europoje, kuri neturi griežtos apskaitos sistemos. Čia reikėtų kalbėti ne apie ūkininkų apklausas, o griežtą apskaitą. Tuo turėtų užsiimti Valstybinė augalininkystės tarnyba“, – mano G. Staugaitis.

Valstybinė augalininkystės tarnyba aiškina, kad nėra įpareigota rinkti ir kaupti statistinių duomenų apie trąšų žemės ūkyje naudojimą.

Mineralinių trąšų naudojimas neribojamas

Remiantis teisės aktais, Lietuvoje organinių trąšų (mėšlo, srutų) per metus negalima ištręšti daugiau kaip 170 N kg/ha. Valstybinė augalininkystės tarnyba savo svetainėje informuoja, kad nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų mineralinių trąšų kiekį tręšti augalus. Nurodoma, kad tręšiant mineralinėmis trąšomis, tarp jų ir azotinėmis, reikia vadovautis gamintojų, konsultantų, mokslininkų pateiktomis rekomendacijomis, kad augalai nebūtų pertręšti.

Mėšlo naudojimas reglamentuojamas, o mineralinių trąšų galima paskleisti kiek nori? Žemės ūkio ministerija patvirtino, kad ribojimai taikomi tik tiems ūkiams, kurie gauna paramą pagal programą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“. Jie privalo neviršyti mineralinių trąšų sunaudojimo skaičiuojant pagal azoto kiekį 122 kg/ha daržovėms, bulvėms ir 96 kg/ha – vaisiams ir uogoms per metus. Parama už lauką, kuriame nustatytas pažeidimas, neskiriama. Kas ir kaip tikrina, ar laikomasi šio reikalavimo? Atsakymo nesulaukėme.

Formaliai už trąšų rinkos priežiūrą atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, tačiau ji patikrinimą atlieka tik tada, kai gauna konkretų skundą. Ši tarnyba pastaraisiais metais skundų nėra gavusi, todėl nieko netikrino.

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija savo iniciatyva yra tyrusi trąšų iš trečiųjų šalių ženklinimą, bet ne trąšų turinį.

Įstatymas sukurtas, bet neįsigaliojo

Griežtesnė trąšų kontrolė Lietuvoje turėjo veikti jau 5 metus. Seimo priimtas Tiekiamų rinkai trąšų įstatymas turėjo įsigalioti 2013 m. gegužės 1 dieną.

Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė 2014 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Seimą dėl šio įstatymo pripažinimo netekusiu galios. Seimas tų pačių metų birželį pripažino įstatymą netekusiu galios. Tada įvardyta, kad įstatymas gali prieštarauti ES reglamentams, reguliuojantiems prekių judėjimą. Įstatymo atšaukimą inicijavo Žemės ūkio ministerija, kuriai vadovavo Vigilijus Jukna. Aiškinamajame rašte buvo remiamasi Europos Komisijos pastaba, kad „Trąšų įstatymas pagal minėtą direktyvą nesuderintas su Europos Komisija, todėl neaiški jo taikymo sritis“. Be to, pažymima, kad tai „sukuria laisvo prekių judėjimo apribojimų precedentą“.

Šis įstatymas numatė Trąšų registro steigimą. Įstatymu buvo siekiama aiškiai reglamentuoti trąšų ir jų produktų ženklinimo, pakavimo, laikymo, naudojimo tvarką. Šios rinkos priežiūrą ketinta atiduoti į Valstybinės augalininkystės tarnybos rankas. Jau buvo parengtas įsakymas, kuris apibrėžė įvežamų trąšų kontrolę, numatė galimybę tikrinti trąšų sudėtį, buvo numatyta ir tai, kad trąšas galima įvežti tik per tuos pasienio punktus, kuriuose yra fitosanitarijos postai.

Žemės ūkio ministro 2015 m. gegužę pasirašytas įsakymas reglamentavo trąšų saugojimą ir apskaitą, tačiau 2017 m. balandį jis irgi buvo atšauktas.

Dabar Lietuva kartu su Malta yra vienintelės ES valstybės, kuriose nėra jokios jų rinkai tiekiamų trąšų kokybės kontrolės. Kyla klausimas: kodėl ŽŪM nepasirūpina, kad Lietuvoje veiktų trąšų įstatymas?

Buvęs žemės ūkio ministras V. Jukna kartoja tai, kas buvo pasakyta anuomet: įstatymas neįsigaliojo dėl to, kad nesuderintas su Europos Komisija. „Galbūt ir ŽŪM darbuotojams pritrūko pasiryžimo, tačiau gali būti, kad ir Briuselyje buvo biurokratinių kliūčių“, – sako V. Jukna. Jis tikina, kad nebuvo politikų ir verslo organizacijų spaudimo nepriimti šio įstatymo. „Atvirai pasakius, net nežinau, ar galėjo būti suinteresuotų, kad tas įstatymas neveiktų“, – sako V. Jukna.

Įžvelgia importuotojų pasipriešinimą

Buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius primena, kad trąšų kontrolės įstatymo projektas buvo paruoštas per 2011–2012 metus. „Prie jo dirbome pusę metų. Buvome sulaukę ūkininkų signalų dėl trąšų kokybės, duomenų apie neveiksmingas trąšas, į jas įmaišomą gipsą ir kitas priemaišas. Įstatymas buvo priimtas ir turėjo veikti, tačiau kitos politinės jėgos rado pretekstą, kad įstatymas nesuderintas su ES teisės aktais. Manau, kad iš tiesų trąšų importuotojai darė žygius, kad nebūtų kontroliuojama įvežamų trąšų kokybė“, – svarsto K. Starkevičius.

Balandžio mėnesį parlamentarai K. Starkevičius ir Edmundas Pupinis vėl įregistravo Tiekiamų rinkai trąšų įstatymo projektą. „Labai tikiuosi, kad šį kartą pavyks jį priimti. Ūkio ministerija taip pat rengia projektą, manau, kad abu projektai bus sujungti. Tačiau yra nerimo, kad Seimo dauguma nenorės šio įstatymo ir ieškos jam kliūčių“, – sako K. Starkevičius.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas negalėjo atsakyti, kodėl tokio įstatymo iki šiol nėra. „Manau, kad tai susiję su tuo, kad iki šiol žemės ūkis nebuvo tokio visuomenės dėmesio centre kaip dabar. Negalėčiau teigti, kad šiuo metu palaida bala, tačiau reikalinga griežtesnė trąšų kokybės kontrolė“, – svarsto A. Stančikas.

ŽŪM atsakyme redakcijai teigiama, kad ministerija klausimą dėl trąšų naudojimo kelia daug metų, tačiau šiuo metu Tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų (anksčiau vadinto tiesiog trąšų) įstatymo projektą ruošia Ūkio ministerija. Ji sudarė darbo grupę, kurios veikloje taip pat dalyvauja ŽŪM, Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistai. A. Stančikas tikisi, kad Seimo pavasario sesijoje įstatymas bus priimtas „ir bus padarytas galas įvairioms interpretacijoms“.

Naujienų prenumerata

Verslo informacija
Orai