Ir naujos, ir naudotos žemės ūkio technikos pasiūla mūsų šalyje gana didelė. Be įvežtinės iš įvairių užsienio šalių, nemažą naudotos technikos rinkos dalį sudaro ir Lietuvos ūkiuose kelerius metus dirbusios mašinos. Jas savo asortimente turi dauguma naujos žemės ūkio technikos tiekėjų, kai kurie iš jų tam yra įsteigę net atskirus padalinius.

Pats populiariausias naudotos technikos kelias į naujų mašinų tiekėjų aikšteles – senos technikos atpirkimas, jei klientas perka naują įmonės atstovaujamo gamintojo mašiną. Taip įmonė parduoda naują ir įsigyja naudotą mašiną, o žemdirbys atnaujina savo ūkio technikos parką. Dažniausiai siūloma atpirkti savaeigę techniką – traktorius ir javų kombainus, naudotos technikos rinkoje jų ir pasiūla, ir paklausa didžiausia. Tai patvirtina ir Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenys. Pavyzdžiui, 2017 m. žemdirbiai iš viso įregistravo 5 529 traktorius, iš kurių 4 075 buvo naudoti. Panaši tendencija ir kombainų rinkoje: iš 948 įregistruotų kombainų 728 buvo naudoti.

Populiariausi naudoti javų kombainai

Bendrovės „Konekesko Lietuva“ Žemės ūkio technikos ir įrangos departamento direktorius Virginijus Apšega pabrėžia, kad jų asortimente esanti naudota technika supirkta iš Lietuvos ūkių, iš kitų šalių ji nevežama. Jis pastebi, kad Europos Sąjungos paramų pinigams mažėjant, naudotos technikos segmentas po truputį auga, nors šiek tiek pardavimus stabdo nuoma. Šią paslaugą teikia ne vie-na bendrovė, įskaitant ir nauja žemės ūkio technika prekiaujančias įmones. „Mes nuomoti siūlome 3–5 m. senumo techniką. Tad ją pasirinkęs žemdirbys gauna patikimumą, kad darbymečiu ji nesuges ir atliks reikiamas funkcijas, o su naudota gali visko būti“, – neslepia V. Apšega.

Įmonės naudotos technikos asortimente dominuoja kombainai. Pasak V. Apšegos, apie 40 proc. naujų javų kombainų įsigyjama atperkant naudotus. Nors bendrovė pirmenybę teikia „Claas“ technikai, tačiau iš ūkininkų atperka ir kitų gamintojų mašinas. Naudotų padargų poreikis gerokai mažesnis, tad jų ir atperkama, ir parduodama mažiau – įmonės naudotos technikos segmente jie sudaro tik 10–15 proc. Bendrovės atstovas pasakoja, kad atpirkdami techniką dėmesį kreipia į motovalandas, gamybos metus, techninę būklę ir pagal tai nustato rinkos kainą. Atsižvelgiant į ūkininkavimo intensyvumą, žemdirbiai nauja keičia 7–10 m., stambesni ūkiai – ir 5 m. senumo techniką.

„Yra buvę, kad ūkininko siūlomos technikos neatpirkome dėl prastos jos techninės būklės, yra atvejų, kai ir apsigavome – atrodė, kad viskas gerai, bet vėliau gedimai kaip yla iš maišo lįsti pradėjo, tad nuostolių neišvengėme“, – pripažįsta V. Apšega. Naudotos technikos pirkėjui pageidaujant, įmonė už papildomus pinigus naudotą techniką remontuoja, keičia susidėvėjusius mazgus naujais. Ją perka mūsų šalies ūkininkai, daugiausia smulkių ūkių savininkai, taip pat ji išvežama į kitas užsienio šalis, kuriose „Konekesko“ turi partnerius. Tad Lietuvos ūkiuose dirbusi technika iškeliauja į Suomiją, Belgiją, Lenkiją, Ukrainą (beje, šioje šalyje naudotos technikos potencialas ypač didžiulis), Baltarusiją ir kitas NVS šalis.

Atperkama technika prilyginama avansinei įmokai

Naudotos technikos yra ir bendrovės „Lytagra“ asortimente. Pasak įmonės komercijos direktoriaus Rimo Norvilo, visa ji – atpirkta iš Lietuvos ir Latvijos, kur įmonė turi filialus, ūkių ir bendrovių, šioms įsigyjant naujas mašinas, specialiai naudota technika nėra perkama. Daugiausia atperkama savaeigė įvairių gamintojų technika – traktoriai, kombainai, krautuvai.

Atskiro naudotos technikos padalinio įmonė neturi, tie patys žmonės prekiauja ir nauja, ir naudota technika. „Nesame atskyrę šių segmentų, nes ryšys turi būti, juolab kad su dėvėta technika daug niuansų ir kiekvienas atvejis atskiras – reikia ne tik įvertinti nusidėvėjimą, išsiaiškinti gedimų ir remontų istoriją, pildant gana plačias defektacijos anketas, bet ir nustatyti jos poreikį, galimybes. Tai lemia ir kainą“, – sako R. Norvilas, neslėpdamas, kad yra atpirkę ir 20 m. kombainą, taip pat senesnių metų traktorius, tik, aišku, jų vertė buvo nedidelė. Sandoris įvyksta, jei kaina abi puses tenkina.

Bendrovės atstovas pripažįsta, kad prekybai naudota technika lig šiol didžiulę įtaką darė Europos Sąjungos struktūriniai fondai, nes ir atpirktas mašinas daugiausia parduodavo ne Lietuvoje, o kitose šalyse, tačiau neabejoja, kad, paramai pasibaigus, pirkėjų gali padaugėti ir mūsų šalyje, ypač iš vidutinių ūkių. Šiuo metu naudotą techniką renkasi smulkesni ūkiai, taip pat dideli ūkiai, ieškantys mašinų konkretiems nedažnai atliekamiems darbams. Įmonė naudotas mašinas yra pardavusi į Norvegiją, Daniją, didelis potencialas yra Ukrainoje, su šios šalies įmonėmis mezgami kontaktai, taip pat Iraną, Iraką, Graikiją. Dalį technikos perka patys ūkininkai, dalį įsigyja tų šalių naudotos technikos pardavėjai.

„Dažnai naudota technika būna kaip užstatas lizinguojamai naujai technikai, tad ūkininkui nereikia sukti galvos, kur gauti pinigų pradiniam įnašui – naudotos technikos likutinė vertė būna avansinė įmoka. Tokia formulė priimtina ir mums, ir ūkininkams. Formuojasi tendencija naujais keisti 5–6 m. senumo traktorius, įsigytus lizingu, tai ir prie išperkamosios nuomos išlaidų ūkininkas jau būna pripratęs“, – sako R. Norvilas.

Rinkos dėsnius iškreipia parama

Bendrovės „Ivabaltė“ kieme naudota technika taip pat atsiranda, kai naują pirkti norintis ūkininkas pasiūlo atpirkti jo turimą mašiną. Prekybai naudota technika įmonė turi ir atskirą darbuotoją, kuris įvertina ūkininkų parduodamas mašinas, nustato kainą, o vėliau rūpinasi ir pardavimu. „Kai už naujos žemės ūkio technikos pardavimus atsakingas vadybininkas pasako, kad ūkininkas nori parduoti seną techniką ir pirkti iš mūsų naują, vykstu į ūkį jos apžiūrėti ir įvertinti techninę būklę. Tam man prireikia 2–3 val. Pastebėtus trūkumus pasižymiu, vėliau domiuosi rinkos kaina ir vertinu remonto sąnaudas. Jei susitariame dėl kainos ir techniką atperkame, ją sutvarkome, dedu informaciją į įmonės tinklalapį, taip pat įvairius skelbimų puslapius ir ieškau jai potencialių pirkėjų“, – darbo specifiką pristato inžinierius Jonas Pikčilingis, kuris prieš įsidarbindamas „Ivabaltėje“ du dešimtmečius dirbo naudotos žemės ūkio technikos prekybos srityje.

Bendrovė atperka įvairių gamintojų techniką, be savaeigių mašinų, siūlomi ir padargai: plūgai, kultivatoriai, sėjamosios. Svarbus kriterijus – gamintojo žinomumas. „Neseniai važiavau apžiūrėti sėjamosios. Pasirodo, Lietuvoje tokių yra tik trys egzemplioriai. Atpirkus retą ir nepopuliarų modelį, būtų be galo sunku jį parduoti“, – aiškina J. Pikčilingis, neslėpdamas, kad kai kada tenka ilgokai ieškoti informacijos apie vieną ar kitą modelį, dažniausias jo bėdas, remonto ir detalių kainas.

Specialisto įsitikinimu, naudotos technikos rinkai koją labai stipriai kiša ES parama, skiriama naujoms mašinoms įsigyti. „Dažniausiai ūkininkai mašinas įsigyja paramos pinigais, patys sumokėdami tik 50 proc. sumos. Taip už naudoto traktoriaus kainą galima įsigyti visiškai naują mašiną, kurią po 5 m. parduodant norima gauti daugiau, negu iš savo lėšų sumokėta įsigyjant. Taip parama iškreipia rinkos dėsnius“, – neabejoja J. Pikčilingis.

Parduoda sutvarkytą ir darbui paruoštą techniką

Bendrovė „DOJUS agro“ naudotomis žemės ūkio mašinomis prekiauja jau dešimtmetį ir šiam verslo segmentui skiria nemažą dėmesį, o pačią techniką ne tik atperka iš žemdirbių, bet ir atsiveža iš kitų šalių, pvz., Anglijos, JAV, partnerių. Įmonės direktoriaus Mindaugo Pasilausko teigimu, naudota technika visada buvo populiari, tik pastaruoju metu stebima jos jaunėjimo tendencija.

„Naudota technika labai skirtinga ir viena kitai nelygi, nes jai priskiriamos ir 40, ir 2 m. senumo mašinos. Dažniausiai nuomos paslaugas teikiančios įmonės techniką keičia po 3 m., ūkininkai apynaujas mašinas, pvz., javų kombainus, keičia, jei įsigyja daugiau žemės ir jų netenkina turimos technikos našumas. Ūkiai stambėja, vyksta optimizacija, auga galingesnės technikos poreikis, todėl, tarkime, vietoj 5 traktorių ūkis pasirenka 2 galingesnius. Parduodama ir nereikalinga technika, pvz., jei ūkyje pakeičiama technologija“, – tendencijas įvardija M. Pasilauskas ir priduria, kad žinomų prekių ženklų technika per pirmuosius kelerius metus radikaliai nenuvertėja.

Jis atkreipia dėmesį į bendrovės pardavimų proceso išskirtinumą, nes parduodama tik defektuota ir visai sutvarkyta naudota technika. „Iš mūsų techniką perkantis žmogus žino, kad ji sutvarkyta ir paruošta darbui. Tai yra esminis skirtumas, palyginti su pirkimais iš skelbimų, kur, galima sakyti, perka katę maiše, nes negauna jokių defektacijos aktų, negali pasitikrinti, kada paskutiniai remontai atlikti, kas atlikta ir keista, ar originalios detalės sudėtos“, – sako direktorius.

Jo teigimu, taip pat svarbu patikrinti, ar technika nėra vogta, juolab kad Lietuvoje jau buvo ne vienas atvejis, kai ūkininkas įsigijo vogtą techniką. „Tokius dalykus patikrinti gali tik rimti servisai ir oficialūs prekybos atstovai, kurie turi prisijungimo programas ir žino, ką ir kaip tikrinti“, – įmonės išskirtinumą pabrėžia M. Pasilauskas, neslėpdamas, kad jų specialistus ne kartą į pagalbą yra kvietęsi ir policijos pareigūnai, kilus įtarimams, kad technika vogta.

Bendrovė daugiausia prekiauja savo atstovaujamų gamintojų, kurių pagrindą sudaro „John Deere“, naudota technika, tačiau iš ūkininkų atperka ir kitų gamintojų žemės ūkio mašinas, kurias taip pat suremontuoja ir sutvarko, naujomis kokybiškomis pakeičia susidėvėjusias detales. Pasak M. Pasilausko, prekyba naudota technika ypač suaktyvėja sezono metu, kai norima darbus atlikti greitai ir laiku, taip pat dažnai ją renkasi ūkininkai ar bendrovės smulkesniems darbams, mažesnėms apkrovoms, trumpai sakant, ne pagrindiniams darbams atlikti.

Paklausios bendrovės siūlomos mašinos ne tik tose šalyse, kuriose DOJUS turi savo filialus, bet ir kaimyninėse valstybėse. „Esame didžiausias naudotos technikos žaidėjas rinkoje, todėl esame nemažas traukos taškas ir aplinkinėms šalims, pvz., Lenkijai. Mūsų įmonė daug atperka, taip pat atsiveža mašinų iš kitų šalių „John Deere“ atstovų ir kartu daug parduoda geros naudotos technikos. Per žiemą technikos parkas plečiamas, o pavasarį jis gerokai sumažėja. Ypač patogu tai, kad atvažiuoja pas mus, išsirenka ir gali ta technika iš karto dirbti“, – pabrėžia įmonės direktorius.

Iš Čekijos – į Lietuvą, iš Lietuvos – atgal į Čekiją

Bendrovė „Specagra“ naudota technika prekiauja jau penkerius metus, tam prie serviso yra įsteigtas atskiras naudotos technikos padalinys. Įmonės asortimento pagrindą sudaro naujos čekų ir lenkų gamintojų mašinos, todėl, neskaitant kelių išimčių, dažniausiai ir iš žemdirbių atperkami „Zetor“ traktoriai ir „Unia“ prikabinama technika. Pasak bendrovės direktoriaus Renaldo Pelanio, tai technika, su kuria dirbama ne vienus metus ir kurios specifiką bei remonto niuansus serviso darbuotojai geriausiai išmano.

„Imtis prekybos ir naudotos technikos nuomos paskatino rinka ir klientai. Vieni ūkininkai savo lėšomis ar su parama perka naują, kiti neturi galimybės įsigyti naujos, todėl ieško naudotos, tretiems reikia traktoriaus tam tikrai funkcijai, o visos kainos mokėti negali – ne visų juk vienoda pirkimo galia“, – kaip šalia naujos technikos atsirado naudotos technikos padalinys, aiškina R. Pelanis. Be naudotų traktorių, asortimente yra keletas sėjamųjų, plūgų, purkštuvų, kuriuos ūkininkai parduoda, norėdami įsigyti našesnes mašinas, pvz., ūkio plotams didėjant, 4 korpusų plūgą keičia į penkių.

Mūsų šalyje įmonė naudotą techniką dažniausiai nuomoja, o prekyba nėra intensyvi, nors būna atvejų, kai ūkyje išbandytą mašiną žemdirbiai ir įsigyja. „Turime nemažai klientų, kurie renkasi technikos nuomą tam tikriems darbams atlikti, ištikus bėdai ar esant ekstremaliai situacijai darbymečiu. Tarkime, darbams fermose visi stengiasi turėti nuosavą techniką, bet jei ji sugenda, renkasi sprendimą išsinuomoti, nes gyvuliai nelaukia, kol senoji remontuojama“, – sako įmonės direktorius.

Jis neabejoja, kad naudotos technikos paklausa artimiausiu metu augs. „Sprendžiant iš pokalbių su ūkininkais, nelikus paramų, jie stengsis išsiversti kuo ekonomiškiau. Nemažai mūsų regiono ūkininkų kooperuojasi ir jau dabar patys važiuoja per Prancūzijos ar kitų šalių technikos aikšteles ir ieškosi ūkiams technikos. Nemanau, kad atranda kažkokių stebuklų, nebent padargų, o naudotų traktorių pasiūla ir Lietuvoje didelė“, – įsitikinęs R. Pelanis.

Jo teigimu, dažna praktika pasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui seną traktorių pakeisti nauju, todėl apie 90 proc. iš ūkininkų atpirktų traktorių nauji buvo pirkti pasinaudojant ES parama, tačiau atperkami ir gerokai senesni traktoriai. Štai, pavyzdžiui, visai neseniai įmonė atpirko 1989 m. gamybos Crystal modelį, kuriam iš karto atsirado ir pirkėjas – jam pageidaujant traktorius buvo suremontuotas, kad galėtų dirbti dar ne vieną sezoną.

Naudoti Zetor traktoriai ypač paklausūs tradicinėse šio gamintojo mašinas vertinančiose šalyse: Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, taip pat Suomijoje. „Iš šių šalių gauname gana daug užklausų, į jas daugiausia ir parduodame. Pavyzdžiui, lenkai perka kuo pigesnius traktorius, kuriuos patys pasiremontuoja. Jų ūkiai nedideli, tad jiems labai aktuali kaina. O štai čekai ir slovakai ieško kuo geresnės techninės būklės traktorių ir kainos nežiūri. Jei atperkame geros techninės būklės traktorių, informuojame Čekijos partnerius ir jie iš karto jį nuperka“, – prekybos specifiką atskleidžia R. Pelanis.

Atperka tai, kas paklausu rinkoje

Prikabinama įvairių gamintojų žemės ūkio technika prekiaujanti bendrovė „SV Technika“ didelio naudotų mašinų parko, atskiro padalinio ar žmogaus, kuris užsiimtų vien tik šios technikos prekyba, neturi. Įmonė laikosi nuostatos, ūkininkui pageidaujant, atpirkti tik gero gamintojo rinkoje paklausias mašinas. „Stengiamės atpirkti tik išimtiniais atvejais, jei žinome, kad mašina paklausi, neliks sandėlyje. Net jei negalime parduoti naujos mašinos, nes neatperkame nepaklausios senos, tai ir nesiveržiame jos parduoti. Naudota technika irgi prekė, kurią reikės parduoti“, – sako bendrovės komercijos direktorius Mindaugas Urmonas.

Jo teigimu, pagrindiniai atpirkimo kriterijai – gamintojo ir modelio žinomumas, ūkininką ir įmonę tenkinanti kaina, techninė būklė ir komplektacija. Vertinant mašiną svarbų vaidmenį vaidina nuojauta ir patirtis. „Tarkime, 2 m³ talpos prikabinamo purkštuvo niekada neatpirktume, nes jis visai nepaklausus. Tokios komplektacijos ir naujais purkštuvais niekas nesidomi, jų niekam nereikia. O štai apie 3, 4, 5 m3 talpos geros techninės būklės purkštuvo atpirkimą jau galvotume“, – teigia M. Urmonas. Jei įmonė technikos nesiryžta atpirkti arba nesusitaria dėl kainos, klientui pageidaujant, suteikia nemokamą viešinimo paslaugą – įdeda skelbimą apie parduodamą naudotą techniką savo ir kituose tinklalapiuose, nurodydami ne įmonės, o ūkininko numerį.

Ar bus veiksminga parama naudotiems traktoriams įsigyti?

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ numatyta leisti paramos lėšomis įsigyti ir naudotus, senesnius kaip 7 metų traktorius. Kaip tokį rėmimą vertina nauja ir naudota žemės ūkio technika prekiaujančių įmonių atstovai ir smulkių ūkių savininkai?

Virginijus Apšega. Yra dvi medalio pusės. Lyg ir gerai, kad skatinami smulkūs ūkiai, kurie naujai technikai negali sukrapštyti reikiamų pinigų. Bet yra ir blogoji pusė – toks smulkus ūkis niekad nepasivys to, kuris dirba nauja modernia technika, niekad nebus konkurencingas. Reikėtų skatinti smulkiuosius ūkius įsigyti naują techniką, kad jo konkurencingumas didėtų. Be to, naudotai technikai reikia daugiau investicijų į remontą, ji nėra moderni, todėl galimybės visai kitokios. Žinoma, parama geriau negu nieko, bet vis dėlto reikėtų skirti pinigus naujos technikos įsigijimui kompensuoti.

Rimas Norvilas. Paramą naudotai technikai vertinu skeptiškai, manau, daug vargo bus ir pardavėjams, ir ūkininkams. Šis sumanymas kelia daug klausimų ir neaiškumų, be to, nė vienas pardavėjas nenorės laukti, kol bus patvirtinta paraiška, kad ūkininkas galėtų įsigyti konkretų traktorių. Jei tik atsiras pirkėjas, traktorius iš karto bus parduodamas. Manyčiau, kad naudingiau būtų teikti kompensacijas palūkanoms, lengvatas kreditams ar panašius sprendimus, bet ne paramą naudotiems traktoriams įsigyti.

Mindaugas Pasilauskas. Bet kokio tipo parama yra tam tikras skatinimas, nes sumažina finansinę žmogaus naštą. Tačiau labiausiai pardavimus skatina natūralus poreikis – jei metai ir derliai geri, tai ir investicinės nuotaikos geros tiek naujai, tiek naudotai technikai. Investicijos į techniką priklauso nuo to, kaip ūkis jaučiasi finansiškai ir kaip vertina būsimo derliaus perspektyvas. Dabartiniai ūkiai tampa atsakingesni, ūkininkavimą suvokia kaip verslą, tai ir investicijas planuoja kitaip, vien tik parama nesiremia. Džiugina, kad ūkininkas tampa brandžiu ir sąmoningu verslininku.

Jonas Pikčilingis. Ūkininkas paprašo komercinio pasiūlymo ir pateikia dokumentus NMA. Niekas neduoda garantijų, kad paraišką patvirtins, o mums metus traktorių laikyti ir laukti neprotinga. Jei atsiranda pirkėjas, iš karto ir parduodame. Naują parduodi, į jo vietą iš gamyklos nuperki kitą, o su naudotu džiaugiesi, kad tik perka.

Renaldas Pelanis. Parama naudotai technikai gerai, jei ja prekiautų autorizuoti servisai, oficialūs atstovai, kurie duotų žmonėms bent minimalias garantijas, kad šie žinotų, ką įsigyja.

Giedrius Dzikas, Kėdainių r. ūkininkas. Paramą smulkiam ūkiui vertinu gerai, bandysiu ja ir aš pasinaudoti. Tačiau didžiausia problema – komerciniai pasiūlymai. Labai nustebino, kad smulkiam ūkiui įmonės nėra suinteresuotos rašyti komercinių pasiūlymų – paprasčiausiai nenori tam gaišti laiko. Tad, tiesą sakant, neįsivaizduoju, kaip naudotiems traktoriams pirkti ūkininkai surinks komercinius pasiūlymus. Ta pati problema iškyla, norint įsigyti naują smulkią techniką, kuri, palyginti su didelio našumo mašinomis, kainuoja nedaug, apie 2–3 tūkst. eurų. Firmos dėl tokių pinigų nenori vargintis.

Eimantas Kaupas, Radviliškio r. ūkininkas. Gerai, kad skiriama parama smulkiesiems, tačiau balai galėtų būti kitaip skaičiuojami. Nors mano ūkis smulkus, bet aš nesurenku reikiamų balų, kad galėčiau į ją pretenduoti. O parama naudotam traktoriui įsigyti labai gerai, nes naujas daug kainuoja ir jam pirkti smulkus ūkis tiek paramos tikrai negautų. Naudotą traktorių įsigyti gerokai realiau.