23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2018/03
Ūkio balanso asmenukė
  • Arūnas BUTKUS
  • Mano ūkis

Ūkininkai ne visada randa laiko įsigilinti į buhalterinės apskaitos subtilybes. Tačiau žemdirbys, norėdamas suprasti savo ūkio finansinę padėtį ir sėkmingai plėtoti veiklą, turėtų sekti ir analizuoti bent kai kuriuos buhalterinius rodiklius.

Ūkininkas, pavadinkime jį Jonu, tik retkarčiais gilinosi į ūkio metines ataskaitas. Įvertinti daugybę rodiklių jam buvo sudėtinga. Ūkininkas periodiškai mokėjo mokesčius, įmokas, kredito palūkanas, o metų pabaigoje gaudavo nedidelį pelną. Tačiau kai grūdų kainos katastrofiškai krito ir pinigų ištekliai beveik išseko, ūkininkas kreipėsi į konsultantą, prašydamas patarti, kokius ūkio veiklos rodiklius jam vertėtų įdėmiai sekti. Konsultantas supažindino ūkininką su vadinamąja balanso asmenuke.

Apie įsipareigojimus

Vykstant žemės ūkio sektoriaus ekonominei plėtrai ir atskirų ūkių bei žemės ūkio įmonių augimui, buhalterinė apskaita ir balansinės ataskaitos įgyja vis daugiau svarbos. Sudėtingas gamybos procesas reikalauja sisteminės viso ūkio ir atskirų jo veiklų rezultatų kontrolės. Pajamų ir išlaidų eilučių stebėsena leidžia įvertinti aktualią ūkio reikalų būklę ir nustatyti galimas situacijos gerėjimo ar blogėjimo priežastis.

Labai svarbi yra nuosavo ir skolinto kapitalo rodiklių analizė. Būtent skolintų lėšų kontrolė turi įgauti nuolatinį pobūdį, nes dauguma žemės ūkio gamintojų, kaip ir minėtas ūkininkas Jonas, yra susaistyti kreditiniais įsipareigojimais su bankais, žemės ūkio technikos ir įrangos gamintojais, tiekėjais. Nuolatinė rodiklių peržiūra leidžia Jonui įvertinti ūkio likvidumo ir stabilumo būklę. Remdamasis buhalterinės apskaitos duomenimis jis gali priimti svarbius vadybinius sprendimus.

Rentabilumo analizė

Rentabilumo rodiklio kontrolė yra kriterijus, kuris leidžia vertinti ūkio veiklos sėkmingumą. Šiuo atveju kalbama apie veiksnius, darančius įtaką efektyvumui. Norint juos identifikuoti, reikia atsakyti į keletą klausimų.

  • Kokį pelną ar nuostolį gavo ūkis?
  • Kaip pasikeitė ūkio rodikliai, palyginti su praėjusiais metais, ar kokia ūkio situacija, palyginti su kitų ūkių rezultatais?
  • Dėl kokių priežasčių atsirado veiklos rezultatų nuokrypis, palyginti su praėjusiais metais (ar palyginti su kitų ūkių rezultatais)?
  • Kokių priemonių galima imtis, kad ūkio veiklos rezultatai pagerėtų?

Šitokiu būdu sudaromas tam tikras organizacijos sėkmės analizės algoritmas. Iš pradžių būtina nustatyti tikslią pelno sumą, gautą per tam tikrą periodą. Tada ūkininkas ar žemės ūkio įmonės vadovas turi palyginti gauto pelno dydį su praėjusių metų rodikliais ar su kitų ūkių pelno rodikliais. Trečias žingsnis – nustatyti rentabilumo rodiklio pokyčių priežastis atliekant konkuruojančių ūkių veiklos rezultatų palyginamąją analizę, taip pat išanalizuoti pelno ir išlaidų ar planuotus ir faktinius ūkio veiklos (viso ūkio ir atskirų šakų) rodiklius. Ketvirta, ūkininkui tenka nustatyti neišnaudotus ūkio efektyvumo didinimo rezervus.

Darbo vertinimas

Darbo užmokestis žemės ūkyje sudaro reikšmingą išlaidų struktūros dalį, todėl svarbus ūkininkavimo sėkmės rodiklis yra personalo darbo efektyvumo vertinimas. Paprasčiau tariant, ūkininkas ar įmonės vadovas turi žinoti, kokį pelną įmonei neša kiekvieno darbuotojo darbinė veikla. Jei ūkyje dirba vien šeimos nariai, apskaičiuoti darbo efektyvumą nėra sunku. Jį galima skaičiuoti ne vien kaip normatyvinį, bet ir kaip alternatyvų atlyginimą, kurį galėtų gauti darbuotojai už tokios pat rūšies veiklą kitame ūkyje. Kiti rodikliai, kuriuos galima naudoti darbo efektyvumui skaičiuoti, yra įplaukos vienam atlyginimo eurui, bendrojo pelno dalis, tenkanti vienam atlyginimo eurui, grynasis pelnas, tenkantis vienam atlyginimo eurui. Kuo aukštesni rodikliai, tuo didesnis darbo efektyvumas.

Tačiau žemės ūkyje personalo darbo rezultatus dažnai riboja gamybinis potencialas, pavyzdžiui, žemės ūkio gyvulių produktyvumas, dirvožemio našumas ir kt. Esant tokioms sąlygoms objektyviai įvertinti darbą galima palyginus konkretaus periodo rezultatus su potencialiai įmanomais rezultatais.

Stabilumo kontrolė

Pastaruoju metu žemės ūkio veikloje vis dažniau susiduriama su nenumatytos rizikos atvejais, kurie kelia grėsmę stabiliai plėtrai. Tai staigūs kainų šuoliai, gyvūnų ligos (paukščių gripas, afrikinis kiaulių maras).

Apie ūkio stabilumą galima spręsti ir pagal nuosavo kapitalo dalį aktyvuose ir jo metinio augimo tempus. Kapitalinių įdėjimų vertė, žemės ūkio technikos ir įrangos, gyvulių, taip pat apyvartinių lėšų suma balansinėje ataskaitoje turi viršyti skolintų pinigų sumą. Tokiu būdu krizės sąlygomis įmonė ar ūkis galės padengti savo įsiskolinimus, pardavęs dalį nuosavo kapitalo.

Kad įvertintų įmonės padėties stabilumą, ūkininkas ar žemės ūkio bendrovės vadovas turėtų išsiaiškinti keletą svarbių dalykų.

  • Ar nuosavo kapitalo suma per tam tikrą periodą, palyginti su ankstesniuoju laikotarpiu, išaugo ar sumažėjo?
  • Koks skolinto ir nuosavo kapitalo santykis su ūkio (įmonės) aktyvais?
  • Ar įsiskolinimo dengimo terminai sutampa su įprastine gamybos priemonių naudojimo trukme (pavyzdžiui, ar įsiskolinimo dengimas už įsigytą traktorių sutampa su traktoriaus amortizaciniu periodu)?
  • Ar įmanoma padengti įsiskolinimą savo lėšomis?

Žemės ūkio įmonei ar ūkiui stabilumas reiškia plėtros galimybę. Tik turėdamas galimybę modernizuotis, diegti naujus gamybos metodus, ūkis gali efektyviai tęsti veiklą ateityje.

Mokumo įvertinimas

Nuosavo ir skolinto kapitalo santykis arba mokumo koeficientas – tai rodiklis, apibūdinantis finansinių rizikų lygį, taip pat ūkio galimybes atsiskaityti su kreditoriais parduodant likvidžius aktyvus, pavyzdžiui, galvijus, techniką, įrangą, nuomojant žemę, pastatus ir statinius. Jei rodiklio reikšmė mažesnė kaip 100 proc., vadinasi, mažėjant pelningumui, įmonė negalės sumokėti savo skolų. Jei pastatai ir statiniai finansuojami skolintomis lėšomis, turi būti atliekama platesnė ir išsamesnė mokumo analizė. Jei ūkininko Jono skolintų lėšų suma sudaro 161 tūkst. eurų, o nuosavų – 177 tūkst. eurų, vadinasi, nuosavo kapitalo dalis yra 10 proc. didesnė už skolintą dalį.

Nuolatinė patikra

Žemės ūkio įmonė ar ūkis turi laiku ir tiksliai vykdyti savo įsipareigojimus atsiskaitant už paslaugas. Prie jų priskirtini: nuolatiniai atsiskaitymai už naudojamą žemę, elektros energiją, vandenį, draudimo įmokos, pašarų, sėjamosios medžiagos, trąšų, degalų įsigijimas, atlygis darbuotojams, palūkanų ir kredito įmokų mokėjimas.

Dengti įsipareigojimus įmonė turi iš gaunamo pelno. Jei pelno nepakanka skoliniams įsipareigojimams dengti, ūkis turi juos dengti iš nuosavų ar skolintų lėšų, o tai neigiamai veikia jo finansinę būklę. Pavyzdžiui, ūkininko Jono augalininkystės ūkyje 80 proc. gauto pelno panaudojama įsipareigojimams dengti, o ūkininkui lieka tik 12 100 eurų laisvų lėšų. Kuo daugiau pelno reikia ūkio įsipareigojimams dengti, tuo didesnė skolinė rizika kyla ūkiui nederliaus metais.

Kadangi agrarinis sektorius yra sudėtinga įvairių struktūrų sąveikos sistema, kuri labai priklausoma nuo nenumatytų veiksnių, ūkio veiklos sėkmingumo vertinimą reikia atlikti nuolat. Analizei ir vertinimui būtinus duomenis ūkininkas gali gauti iš buhalterinės apskaitos.