Lietuvos grūdų eksportuotojai nuvyko į Saudo Arabiją, nuvežė maišą kviečių, iškepė kvapnių bandelių, o sužavėti arabai užsisakė šimtus tūkstančius tonų lietuviškų grūdų. Nieko panašaus neatsitiko, tačiau laimingai sutapus aplinkybėms Lietuva tapo svarbiausia eksportuotoja į šią arabų šalį. Pagrindiniai lietuvių koziriai - tinkama kviečių kokybė ir kaina.

Saudo Arabija tapo didžiausia Lietuvoje užaugintų kviečių pirkėja, kai dėl politinių priežasčių iš esmės prarado Iraną, kelerius metų buvusią patraukliausią grūdų eksporto šalį. Į Saudo Arabiją dažniausiai plukdomi maistiniai aukštos kokybės kviečiai, o lietuviai labiausiai konkuruoja su vokiečiais, lenkais ir latviais.

Paslapties nėra

Kaip lietuviams pavyko prasiskverbti į didžiulę ir nuolat augančią rinką? „Scandagra" grūdų pardavimo vadovas Gerardas Brazaitis patikina, kad nėra jokio Lietuvos grūdų supirkėjų ir eksportuotojų nuopelno, jog grūdus pradėta vežti į Saudo Arabiją.

„Lietuviškų grūdų arabams nevežėme ir jų ten nereklamavome. Arabams vienodai, iš kur pas juos atkeliauja grūdai, jie to nė nežino. Tarptautiniuose grūdų pirkimo konkursuose (tenderiuose) dalyvauja pasaulinės prekybos įmonės, kurios siūlo grūdus Saudo Arabijai. Laimėjusios pirkimo konkursus kompanijos kreipiasi į tarptautinius brokerius. Tada jau šie ieško grūdų visame pasaulyje. Palankiai sutapus įvairioms aplinkybėms (grūdų kokybė, logistika, kainodara), lietuviškus kviečius pradėta plukdyti į Saudo Arabiją. Nemanau, kad kuri nors Lietuvos kompanija galėtų atskirai dalyvauti tenderyje ir siūlyti grūdus. Tarptautinėje rinkoje esame per maži žaidėjai", - teigia G. Brazaitis.

Anot jo, parduodant grūdus per tarptautinius brokerius, apsisaugoma nuo netikėtumų. Brokeriai gerai pažįsta pirkėjus ir pardavėjus, o tai Lietuvos eksportuotojams yra garantas. Pinigai už grūdus Lietuvos įmones pasiekia praėjus kelioms dienoms po to, kai pakrautas laivas išplaukia iš Klaipėdos ir sutvarkomi visi dokumentai.

G. Brazaičio pastebėjimu, reikėtų padėkoti ūkininkams, kurie sugeba išauginti geros kokybės grūdus, atitinkančius arabų keliamus reikalavimus. Pašnekovo teigimu, grūdų kokybe lietuviai lenkia ukrainiečius ir rusus, su kuriais būtų sunku konkuruoti kaina.

Kelionė trunka tris savaites

„Linas Agro" prekybos direktorius Baltijos šalims Dainius Pilkauskas taip pat sutinka, kad arabai lietuviškus grūdus perka, nes juos tenkina kokybė. Saudo Arabija importuoja vidutinės ir aukštos kokybės kviečius. Pasak D. Pilkausko, iš Lietuvoje kasmet užauginamų kviečių apie 60 proc. atitinka arabų keliamus reikalavimus.

Grūdai iš Klaipėdos jūrų uosto į Saudo Arabiją laivais nugabenami per tris savaites. D. Pilkausko teigimu, didžiausias spaudimas patiriamas rugpjūtį, rugsėjį ir spalį, kai pritrūksta laivų ir traukinių vagonų grūdams gabenti. Skaičiuojant laiką nuo derliaus nuėmimo iki pristatymo, logistika užtrunka apie 1,5-2 mėnesius, tačiau šis laikas nėra labai svarbus. „Juk grūdus superkame iš ūkininkų, juos sandėliuojame ir galime gabenti bet kuriuo metų laiku", - tikina D. Pilkauskas.

Patys kviečių nebeaugina

Nors dykuma nėra palanki žemdirbystei, didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja Saudo Arabija prieš keliasdešimt metų užaugindavo tiek kviečių, kad grūdais aprūpindavo ir aplinkines valstybes. Pavyzdžiui, 1992 m. buvo rekordiniai, kai užauginta 4,124 mln. tonų grūdų. XX a. pabaigoje šalyje buvo įrengtos drėkinimo sistemos. Tačiau jos pakenkė povandeniniam dirvožemio sluoksniui, beveik išnyko per ledynmetį suformuoti vandens telkiniai, todėl kviečių auginimo atsisakyta. Smulkieji ūkininkai Saudo Arabijoje 2015 ir 2016 m. užaugino tik apie 10 tūkst. t kviečių.

Saudo Arabijoje gyvena 32 mln. žmonių. Duona po ryžių yra antras pagal populiarumą maistas šalyje. Remiantis Saudo Arabijos grūdų organizacijos (SAGO) duomenimis, bendras šalies kviečių suvartojimas 2015-2016 derliaus sezono metais buvo 3,375 mln. tonų. JAV Žemės ūkio departamentas prognozuoja, kad 2017-2018 m. kviečių importas į Saudo Arabiją sieks 3,7 mln. tonų, t. y. apie 6 proc. daugiau nei 2016-2017 derliaus metais.

Mekoje sunaudojama trečdalis kviečių

Meka Al-Mukarama regionas yra didžiausias kvietinių miltų vartotojas šioje karalystėje. SAGO duomenimis, šiame regione pernai suvartota apie 900 tūkst. t (arba 34 proc.) visų kvietinių miltų. Tai galima paaiškinti tuo, kad į šią šalies dalį atvyksta daug maldininkų. Meka yra musulmonų pranašo ir islamo įkūrėjo Mahometo gimtasis miestas, švenčiausias iš visų islamo miestų. Kasmet paskutinį mėnesį pagal islamo kalendorių (hadžą) į Meką plūsta piligrimai.

Islamas reikalauja, kad fiziškai ir finansiškai pajėgūs musulmonai bent kartą gyvenime nukeliautų į Meką (Kabos šventovę) ir jos apylinkes (Miną, Arafatą, Muzdalifą). Į Meką musulmonai suvažiuoja atlikti tų pačių garbinimo ritualų, kuriuos atlikdavo pranašai Abraomas ir Mahometas.

Praėjusiais metais į Meką atvyko apie du milijonai musulmonų hadža ritualui. Visus metus galima atlikti umrah ritualą, dėl to pernai Meką ir regioną aplankė apie 8 mln. piligrimų. Karalystė stengiasi privilioti kuo daugiau religinių turistų. Tikimasi, kad iki 2020 m. apsilankys jau 30 mln. turistų, vadinasi, jiems maitinti reikės dar daugiau kviečių. Piligrimams Mekoje neleidžiama patiems ruošti maisto - jie turi pirkti vietoje pagamintą maistą. Tad maldininkai toliau didins kvietinių miltų ir kitų maisto produktų paklausą. Kviečius arabai naudoja plokščiai (pita) duonai, vietiniams mėsainiams, vadinamiesiems „samoli", gaminti. Taip pat kepama ir vakarietiška, pavyzdžiui, prancūziška duona, ir pica.

Nors ramadanas yra pasninko mėnuo, jo metu musulmonai suvalgo itin daug maisto. Per dieną badavę, vakare jie renkasi kelias valandas trunkančiai vakarienei. Didžiuliai kiekiai nesuvalgyto maisto yra išmetama. Mekoje išmetamas maistas skaičiuojamas tūkstančiais tonų, tai tapo didžiule problema.

Populiarėja viso grūdo miltai

Šiuo metu Saudo Arabijoje vienas gyventojas vidutiniškai suvartoja apie 239 g kviečių per dieną arba apie 87 kg per metus.

Baltieji miltai sudaro didžiąją dalį kviečių miltų, suvartojamų Saudo Arabijoje. Vis dėlto pastaraisiais metais po truputį auga viso grūdo kvietinių miltų paklausa. Taip atsitiko dėl to, kad arabai susirūpino savo sveikata. Ypač tai svarbu sergantiems diabetu ir nutukimu, o Saudo Arabija išsiskiria vienu iš didžiausių diabeto ir nutukimo lygių pasaulyje. Todėl SAGO pastaraisiais metais padidino viso grūdo kvietinių miltų gamybą.

Aplenkė lenkus, vokiečius, latvius

SAGO yra išskirtinė maistinių kviečių importuotoja Saudo Arabijoje. Organizacija importuoja daugiausia kviečius tiesiogiai per viešuosius konkursus, kuriuose gali dalyvauti registruoti tarptautiniai eksportuotojai.

Šalis neperka grūdų per brokerius. SAGO perka kviečius iš ES, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Australijos. Grūdai atplukdomi per du pagrindinius uostus - Džidos Islamo jūrų uostą Raudonojoje jūroje ir Damamo karaliaus Abdulo Azizo uostą Arabijos įlankoje. SAGO planuoja padidinti jūrų uostų skaičių iki penkių, pritaikydama grūdų importui tris mažesnius jūrų uostus Diboje, Jazanoje ir Yanbu (visi yra Raudonojoje jūroje). Saudo Arabija per 2016-2017 m. derliaus sezoną paskelbė šešis tarptautinius kviečių importo konkursus. Šaliai kviečius tiekia 24 tarptautiniai kviečių eksportuotojai, kurie yra patvirtinti ir įregistruoti SAGO, kad galėtų dalyvauti periodiškuose kviečių importo konkursuose.

Per 2015-2016 m. derliaus sezoną Lietuva buvo pagrindinė Saudo Arabijos kviečių tiekėja, užėmusi 34,2 proc. rinkos ir atgabenusi 978 tūkst. t kviečių. Eksportas iš Lietuvos į šią šalį per metus padidėjo tris kartus. Lenkija buvo antra pagal dydį tiekėja (24,7 proc. rinkos), Vokietija užėmė trečią vietą (24,6 proc.), ketvirti buvo latviai (12,7 proc. arba 363 tūkst. t). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. į Saudo Arabiją iškeliavo 711 tūkst. t, 2016 m.- 648 tūkst. t kviečių.

Lietuviški grūdai laimi konkurencinę kovą su Vakarų šalių tiekėjais. Vokiečių grūdų prekiautojai skundėsi „Reuters" korespondentui, kad negali konkuruoti su lietuviais, kurie kviečių toną parduoda 9 eurais pigiau. Būna ir taip, kad grūdai iš Lietuvos superkami aukštesne kaina, nei buvo paskelbta per Saudo Arabijos grūdų pirkimo konkursą.

Šalis plečia grūdų kompleksus

SAGO valdo grūdų kompleksus didžiuosiuose miestuose. 2016 metais ji turėjo 3,2 mln. t sandėliavimo patalpų, kurios nuo 2011 m. iki šių metų pabaigos padidėjo dar 70 proc. Visos sandėliavimo patalpos padidės iki 3,7 mln. t, kai bus įrengtos dar penkios talpyklos. SAGO yra vienintelė kvietinių miltų pirkėja ir platintoja Saudo Arabijoje. Visos licencijuotos kepyklos, pramoniniai vartotojai ir prekybos centrai gauna miltus tiesiogiai iš paskirtų SAGO malūnų arba įgaliotų agentų jų vietovėse. Miltus perka 11 606 įstaigos, iš kurių 6 500 yra licencijuotos kepyklos.

Platintojai miltus į licencijuotas kepyklas tiekia supakuotus po 45 kg, o mažmenininkams - 1, 2, 5 arba 10 kg maišais. Didmeninė kilogramo kaina vartotojams svyruoja nuo 0,23 iki 0,28 euro, kepėjai perka miltus nuo 4,56 iki 6,9 eurų už 45 kg, o pramoniniai vartotojai perka didmenine kaina nuo 101 iki 137 eurų už toną. Šios kainos nesikeičia jau 35 metus, nepaisant išaugusios kviečių ir jų gamybos kainos. Kviečiai yra subsidijuojami. Jau keletą kartų buvo kilusios diskusijos dėl subsidijų panaikinimo, tačiau subsidijavimo sistema tebeveikia.