Artojų varžybų tikslas - ne tik pademonstruoti artojų meistriškumą, bet ir gerinti žemės įdirbimo kokybę, lavinti arimo įgūdžius. Net ir plintant neariminėms technologijoms, arimas išlieka vienas iš pagrindinių žemės dirbimo būdų. Neveltui sena patarlė byloja: „Parodyk, kaip suarei, pasakysiu, ką pjausi".

Kėdainių rajone, netoli Mantviliškio, įvykusiose XVI respublikinėse artojų varžybose jėgas išbandė 21 dalyvis. Pagrindinė varžybų organizatorė - Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba - nuo 1998 m. kartu su Lietuvos artojų asociacija atgaivino šią šalies artojų varžybų tradiciją. Nuo tada varžybos organizuojamos kasmet.

Artojams reikia palaikymo ir paramos

Šiemet rajoninės artojų varžybos įvyko 30-yje rajonų. „Organizuojant veiklą rajonuose, mums labai padeda savivaldybių žemės ūkio skyriai, Lietuvos ūkininkų sąjungos rajoniniai skyriai, profesinio rengimo centrai, technika prekiaujančios firmos. Tai geras sutelktų jėgų ir bendradarbiavimo pavyzdys. Tik iš tų rajonų, kur artojai yra remiami ir palaikomi, jie gali atvykti į respublikines varžybas", - sakė LŽŪKT direktoriaus pavaduotoja Giedrė Butkienė.

Pagrindinės renginio rėmėjos - bendrovės „Biržų žemprojektas" generalinis direktorius Viktoras Rinkevičius teigė, kad šį renginį būtina dar labiau populiarinti. „Nuo mažens artojas man asocijuojasi su pagarbos vertu žmogumi. Kaime augdamas  pats arkliniu plūgu arti išmokau nuo dešimties metų. Lietuvoje toks klimatas, tokios žemės, kad be arimo labai sunku išsiversti. Būtina populiarinti arimo meną, ugdyti artojų meistriškumą", - renginio svarba neabejojo V. Rinkevičius.

Artojai varžėsi dviejose plūgų kategorijose - tradicinių bei apverčiamųjų, o šios savo ruožtu šiemet dar buvo padalytos į netobulintų ir patobulintų-sportinių plūgų grupes. Varžybose galima buvo arti iki penkių korpusų plūgais. Plotą varžyboms skyrė Dotnuvos eksperimentinis ūkis. Artojams teko vagoti derlingą Dotnuvos seniūnijos priemolį - žemės našumo balas čia didesnis kaip 60. Ir nors iš karto po iškilmingo varžybų atidarymo pradėjo lašnoti vis smarkėjantis lietus, dirva vertėsi labai sausa ir kieta, o tai šiek tiek apsunkino artojų darbo sąlygas.

Artojų darbą vertino trys dešimtys teisėjų, kuriems vadovavo penki vyriausieji teisėjai - Vaclovas Bogužas, Alfonsas Malinauskas, Darija Jodaugienė, Jonas Putna ir Virginijus Feiza. Artojų darbo kokybė vertinama pagal daug kriterijų: vagų tiesumą, lygumą, švarumą, sumetimo ir išmetimo kokybę, žolių užarimą. „Tai gamybiniai vertinimai. Visi šie kriterijai svarbūs ir artojams dirbant savo laukuose. Skirtumas tik toks, kad varžybų dalyviams ribojamas laikas ir plotas", - paaiškino vienas iš vyriausiųjų teisėjų V. Feiza.

Arimo kokybė kyla kasmet

Lietuvos artojų asociacijos prezidentas Alfonsas Malinauskas (beje, šiemet minintis 55-erių metų agronominio darbo stažo sukaktį!) patikino, kad seniau varžybos sulaukdavo labai daug dalyvių, paskui jų populiarumas išblėso, o dabar, jau keleri metai iš eilės, jaučiamas stabilumas: kasmet varžosi apie 20 geriausių šalies artojų. „Arimo meistriškumas kyla nuo pačių pirmųjų varžybų. Jau penkeri metai vyksta rudeninio arimo konkursai ir visi matome, kaip pagerėjo arimo kokybė. Tačiau yra ir prastų pavyzdžių, nors ariama vis tobulesniais plūgais", - pastebi A. Malinauskas.

Puikiai organizuotas, meniškai režisuotas renginys sutraukė, deja, ne itin gausų žiūrovų būrį - matyt, jų gretas išretino įkyriai merkiantis lietus. Tačiau artėjant nugalėtojų paskelbimo momentui, žmonių akivaizdžiai pagausėjo: iš kai kurių rajonų atvyko gausios delegacijos su vėliavomis ir dovanomis, su gėlėmis rankose rezultatų laukė didžiausi artojų sirgaliai - jų šeimų nariai.  

Apverčiamųjų plūgų grupėje pirmąją vietą laimėjo kretingiškis Kazys Genčius. Jis surinko 269 balus, arba 84,1 proc. iš maksimaliai galimo taškų skaičiaus. Antroji vieta teko Viliui Janeliūnui iš Kauno r., trečioji - Viliui Tinteriui iš Pasvalio rajono.

Tradicinių plūgų grupėje pirmas buvo Andrius Baublys iš Šilalės, surinkęs 220,7 balo, arba 73,6 proc. iš maksimaliai galimo balų skaičiaus. Antroji vieta teko Stanislovui Marcinkui iš Jurbarko r., trečioji - Kaziui Joniškiui iš Akmenės rajono.

Geriausiai varžybose arusiu jauniausiu artoju pripažintas dvidešimtmetis Jonas Gobužas iš Pasvalio rajono. Tradiciškai apdovanotas ir jauniausias varžybų dalyvis - Joniškio rajonui atstovavęs devyniolikmetis Evaldas Paliukas.

Absoliučiai geriausiu artoju ir respublikinių varžybų nugalėtoju tapo Kazys Genčius „Matau, kad auga konkurentai, jaunimas labai atsakingai rengiasi varžyboms ir jau lipa ant kulnų vyresniesiems. Mano plūgai gal truputį geriau paruošti, todėl ir rezultatai tokie geri", - kuklinosi K. Genčius, lygiai dešimtą kartą (!) tapęs respublikinių varžybų čempionu. Šių metų Artojų varžybų nugalėtojai atstovaus Lietuvai Pasaulio artojų varžybose 2014 m. Prancūzijoje.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2013/08