Rapsų pasėliuose maitinasi ir dauginasi įvairūs kenkėjai, tačiau dažniausiai aptinkami ir didžiausią žalą daro rapsiniai žiedinukai, išplitę visur, kur tik auginami rapsai. Žalingiausi jie rapsams butonizacijos tarpsniu (kai žiedpumpuriai žali arba gelsvėjantys). Žydėjimo metu ir vėliau rapsiniai žiedinukai augalui žalos nebepadaro, todėl purkšti po butonizacijos tarpsnio nuo šio kenkėjo yra netikslinga. Be to, reikia nepamiršti, kad žydėjimo metu rapsuose naudoti insekticidus iš viso draudžiama.

Žalingų vabzdžių gausumas kultūrinių augalų pasėliuose reguliuojamas įvairiomis agrotechninėmis priemonėmis, sudarant kuo palankesnes sąlygas augalams augti ir kartu didinant jų atsparumą kenkėjams. Yra ir biologinių kenkėjų gausumo reguliavimo metodų, deja, praktikoje jie mažai paplitę. Pagal integruotos augalų apsaugos rekomendacijas, kai nepavyksta sureguliuoti kenkėjų skaičiaus jau minėtais metodais ir kai jų skaičius viršija žalingumo ribas, naudojami cheminiai preparatai - insekticidai.

Lietuvoje rapsinių žiedinukų žalingumo ribos specialiais tyrimais nėra nustatytos, tačiau jei stiebo augimo tarpsnio pradžioje vienam augalui tenka vidutiniškai 1-2 žiedinukai, butonizacijos tarpsniu - 3-4 vabalai, laikoma, kad žiedinukų skaičius yra pasiekęs žalingumo ribą ir tokius pasėlius rekomenduojama skubiai nupurkšti insekticidais.

Iki 1990 m. įvairiems kenkėjams naikinti pasėliuose daugiausia buvo naudojami organofosfatų grupei priklausantys insekticidai, kurie labai toksiški bitėms ir kitiems naudingiems vabzdžiams. Siekiant sumažinti organofosfatų grupės cheminių preparatų neigiamą poveikį naudingiems vabzdžiams ir gamtai, apie 1990 metus buvo sukurti piretroidų grupės insekticidai, kurie pasižymėjo ne tik geru efektyvumu, mažesniu kenksmingu poveikiu aplinkai, bet ir buvo pakankamai pigūs. Daugelį metų įvairiose šalyse įvairių kenkėjų, tarp jų ir rapsinių žiedinukų, kontrolei buvo registruoti ir naudojami išimtinai piretroidų grupei priklausantys insekticidai.

Šiuo metu Lietuvoje rapsų apsaugai nuo žiedinukų registruota 11 insekticidų, iš kurių 10 priklauso piretroidų grupei. Lietuvoje piretroidų grupės insekticidai rapsų apsaugai nuo žiedinukų naudojami jau apie 18 metų. Tik 2007-aisiais buvo registruotas vienas insekticidas, priklausantis neonikotinoidų ir piretroidų grupei. Rapsų augintojai insekticidus nuo žiedinukų dažnai naudoja profilaktiškai, neatsižvelgdami į kenkėjų gausumą, kadangi žalingumo ribai įvertinti konkrečiame rapsų lauke reikia nemažai pastangų ir laiko, o piretroidų grupės insekticidai yra palyginti pigūs.

Dažnai naudojant tik piretroidų grupės insekticidus, rapsiniai žiedinukai įgyja atsparumą šios grupės veikliosioms medžiagoms. Tai pastebima daugelyje šalių, ne išimtis ir Lietuva. Rezistentiškumo atsiradimą ir jo progresavimą labai skatina insekticidų naudojimo dažnumas sezono metu. Per metus dažniausiai išsivysto tik viena žiedinukų generacija. Kadangi Lietuvoje auginami abiejų tipų rapsai (žieminiai ir vasariniai), likę gyvi žiedinukai po insekticidų panaudojimo žieminiuose rapsuose perskrenda į vasarinius ir insekticidais nupurškiami pakartotinai. Be to, rapsai, ypač vasariniai, sezono metu nuo žiedinukų purškiami ne vieną kartą. Tokiu būdu tas pats kenkėjas per sezoną insekticidais būna apipurkštas kelis sykius.

LAMMC Žemdirbystės institute 2008 m. buvo pradėti rapsinių žiedinukų atsparumo piretroidams tyrimai. Remiantis IRAC (Atsparumo insekticidams komitetas) metodika, kenkėjų populiacijos buvo suskirstytos į penkias jautrumo piretroidams grupes: labai jautrios, jautrios, vidutiniškai rezistentiškos, rezistentiškos ir labai rezistentiškos. Lietuvoje per trejus metus žieminiuose ir vasariniuose rapsuose buvo surinkta ir ištirta 101 žiedinukų populiacija.

Tyrimams pasirinktos keturios piretroidų grupei priklausančios veikliosios medžiagos: lambda-cihalotrinas, alfa-cipermetrinas, deltametrinas ir tau-fluvalinatas. Nustatyta, kad rapsinių žiedinukų populiacijų, surinktų iš vasarinių rapsų pasėlių, rezistentiškumo lygis tirtų piretroidų klasės insekticidų veikliosioms medžiagoms buvo didesnis negu populiacijų, surinktų iš žieminių rapsų pasėlių. Taigi kenkėjų jautrumas piretroidams mažėja sezono metu.

Remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, kad žiedinukų jautrumo sumažėjimo lygis lambda-cihalotrinui, alfa-cipermetrinui ir deltametrinui atskirais metais buvo panašus. Rapsiniai žiedinukai buvo jautresni tau-fluvalinatui. Labai rezistentiškų žiedinukų populiacijų kol kas nenustatyta. Jei kenkėjai tampa atsparūs nors vienai tos grupės veikliajai medžiagai, išsivysto kryžminis atsparumas visiems tos grupės insekticidams. Tau-fluvalinatas ilgesnį laiką rapsų apsaugai nuo žiedinukų buvo mažai naudojamas, todėl 2008 m. visos tirtos kenkėjų populiacijos buvo jautrios šiai veikliajai medžiagai, tačiau jau po metų jautrių populiacijų kiekis sumažėjo net 70 proc. Apibendrintai galima teigti, kad Lietuvoje rapsinių žiedinukų atsparumas piretroidų grupei priklausantiems insekticidams jau išsivystė.

Siekiant sumažinti rapsinių žiedinukų atsparumo augimo intensyvumą piretroidams, rekomenduojama:

• insekticidus naudoti tik kenkėjų gausumui pasiekus žalingumo ribą, nenaudoti insekticidų profilaktiškai;
• prieš priimant sprendimą dėl insekticidų panaudojimo, nustatyti žiedinukų gausumą konkrečiame lauke;
• nenaudoti piretroidų klasės insekticidų rapsų pasėliuose žiedinukų plitimo metu daugiau kaip vieną kartą per sezoną; žiedinukų plitimo metu, jei reikia purkšti daugiau kaip vieną kartą, rekomenduojama kaitalioti skirtingų klasių insekticidus;
• nenaudoti tai pačiai cheminei klasei priklausančių insekticidų mišinių.

Šiuo metu Lietuvoje registruotas tik vienas insekticidas, kurio viena iš veikliųjų medžiagų (tiaklopridas) nepriklauso piretroidų grupei. Tačiau šiemet atlikus kenkėjų jautrumo šiai veikliajai medžiagai tyrimus, pastebėta žiedinukų jautrumo mažėjimo tendencija. Žemdirbystės institute tirti trys nauji insekticidai, priklausantys pyridinų, oksadiazinų ir organofosfatų grupėms, kurie pasižymėjo geru efektyvumu rapsuose nuo žiedinukų. Tikėtina, kad artimiausiu metu Lietuvoje šie insekticidai bus registruoti rapsų apsaugai nuo daugiausiai žalos rapsuose padarančių kenkėjų.

R. Šmatas

Mano ūkis, 2011/11