Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa (KPP) savo finansinėmis intervencijomis padeda spręsti sudėtingiausias šalies ūkio problemas. Programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas" priemonės svariai prisideda prie dirvožemio, biologinės įvairovės, vandens, miškų išsaugojimo, klimato kaitos švelninimo. Iki 2010-ųjų pabaigos pasirašyta sutarčių beveik pusei visam laikotarpiui pagal šią kryptį skirtų lėšų.

Įsisavinant Programos lėšas 2010 metais įvyko ryškių permainų. Vienoms priemonėms numatytų lėšų gali nebeužtekti, o kitų priemonių (pavyzdžiui, aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimo) teikiamos galimybės neišnaudojamos. Tokios išvados skelbiamos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos 2010 metų pažangos ataskaitoje, kurią kartu su Žemės ūkio ministerija rengė Viešosios politikos ir valdymo institutas.

Lietuvos ūkis 2010 metais pamažu atsigavo: augo eksportas, o kartu ir BVP, daugiau pridėtinės vertės sukurta statybos, paslaugų versluose. Didelės įtakos šalies ūkio atsigavimui turėjo žemės ūkis ir jam teikiama finansinė parama. Spartesnį lėšų atitekėjimą į šį sektorių palengvino Žemės ūkio ministerijos priimti finansavimo tvarkos pakeitimai, lėšų perskirstymas tarp priemonių.

KPP II kryptyje sutelktos neinvesticinės priemonės, skirtos aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimui. 2010 metams pasibaigus net šešios šios krypties priemonės įvertintos gerai (2009 m. gerai įvertintos dvi priemonės). Tik trys priemonės - „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku", „Miškų aplinkosaugos išmokos" ir „NATURA 2000" išmokos (parama „NATURA 2000" vietovėms miškuose)" - priskiriamos reikalingoms įgyvendinimo pažangos priemonėms.

Nepaisant kelių lėčiau įgyvendinamų priemonių, visos KPP II krypties 2010 m. įgyvendinimo pažanga vertintina itin gerai: iki 2010 m. pabaigos išmokėta 42,3 proc. pagal šią kryptį visam 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje skirtų lėšų.

Išanalizavus priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos" programas, pastebėta, kad 2010 m. didžioji dauguma - 78,74 proc. ( 2009 m. - 78,29 proc.) paraiškų pateikta pagal programą „Kraštovaizdžio tvarkymas". Daugiausia lėšų - 41,61 proc. (2009 m. - 52,02 proc.) bendros per metus paprašytos sumos - teko programai „Ekologinis ūkininkavimas". Mažiausiai paraiškų - 0,31 proc. (2009 m. - 0,40 proc.) visų per metus gautų paraiškų - teko programai „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas".

Vertinant priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos" pažangą, reikia atsižvelgti į tai, kad bendras žemės plotas, kuriam yra teikiama agrarinės aplinkosaugos parama, 2010 metais sudarė 87 proc. viso programinio laikotarpio tikslo. Per 2010-uosius dar 79,5 tūkst. ha padidėjo su biologinės įvairovės saugojimu susijęs rodiklis ir tai sudarė daugiau nei pusę (48,7 proc.) viso 2007-2010 m. laikotarpio rezultato. Per 2010 m. stipriai pažengta gerinant dirvožemio kokybę (palyginus su 2007-2009 m. šie plotai padidėjo daugiau kaip du kartus). Plotas, kuriame plėtojamos ekologinio ūkininkavimo veiklos, per visą laikotarpį didėjo.

Didžioji dalis, net 70 proc. Lietuvos ūkininkų ūkių yra smulkūs, savo veikloje naudojantys iki 10 ha žemės. Jų pajamos nėra didelės, stinga lėšų investicijoms. Todėl, nusprendusiems nebeūkininkauti tuose plotuose, priemonė „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" būtų geras būdas tiek užimtumui kaime didinti, tiek ir nebenaudojamuose geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės žemės plotuose įveisti mišką. Tačiau dėl užtrukusio priemonės administravimo sistemos kūrimo ir priemonės administravimo taisyklių koregavimo ji įgyvendinama nepakankamai sparčiai. Įvertinus ir 2010 metų rezultatus, pagal priemonę išmokas gavusių valdų skaičius padidėjo truputį daugiau nei dvigubai (50,78 proc. bendro išmokas gavusių valdų skaičiaus), o viso laikotarpio pasiekimai sudarė 21,5 proc. užsibrėžto tikslo.

Dėl tų pačių priežasčių lėtai įgyvendinama priemonė „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės apželdinimas mišku". Praėjus 2010 metams, pagal šią priemonę išmokas gavusių valdų skaičius padidėjo 49,4 proc., o viso laikotarpio pasiekimai sudarė 25,8 proc. užsibrėžto tikslo. Ši priemonė sudaro galimybę mažinti apleistų žemių plotus, o apsisprendusiems pasinaudoti šia parama vienkartinė (ir kasmetinė) miško įveisimo išmoka mokama jau po miško įveisimo - miškas yra įveisiamas pareiškėjo lėšomis, o išlaidos kompensuojamos vėliau.

Per 2010-uosius buvo pasirašytos šešios sutartys pagal priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas" (2009 m. - 18), bet išmokėta net 99,7 proc. per visą 2007-2010 m. laikotarpį išmokėtos paramos. Tai rodo, kad anksčiau patvirtinti projektai yra baigti ir juos įgyvendinant patirtų išlaidų kompensavimo procesas įgauna tempą, taip pat leidžia daryti prielaidą, kad palyginti nedidelis skirtos ir išmokėtos sumos santykis kol kas nėra grėsmingas - jau 2011 m. šis rodiklis gali ženkliai pagerėti. Juk 59,76 proc. patvirtintos (palyginti su suplanuotos skirti dydžiu) paramos sumos yra santykinai neblogas analizuojamo 2007-2010 m. laikotarpio pasiekimas.

Nuo KPP pradžios paremtas pažeistų miškų plotas padidėjo net 99,98 proc. (palyginti su 2009 m. pabaigos pasiekimu) ir tai sudarė 4,83 proc. viso užsibrėžto pasiekti rodiklio. Tačiau šis rodiklis sietinas tik su tais plotais, už kuriuos jau išmokėtos (kompensuojant patirtas išlaidas) paramos lėšos, o realus plotas yra ženkliai didesnis. Šios priemonės lėšomis finansuojami didelio ir vidutinio gamtinio degumo miškų prevenciniai veiksmai (gaisrų stebėjimo bokštų įrengimas ar rekonstrukcija bei mineralizuotų priešgaisrinių juostų įrengimo mechanizmai), investuojama ir į automatizuotas miško gaisrų stebėjimo ir duomenų perdavimo sistemas, sudarančias sąlygas gaisrų gesinimo komandoms operatyviau ir tiksliau reaguoti bei greičiau užgesinti miško gaisrus, neleidžiant jiems išsiplėsti. Ataskaitoje teigiama, kad visų priemonei skirtų lėšų išmokėjimo laikotarpis gali trukti ilgiau negu iki 2013 m. pabaigos.

Miškų ekologinę ir visuomeninę vertę, aplinkos kokybę siekiama didinti pelno nesiekiančiomis investicijomis į miškus. Jos taip pat turėtų pagausinti biologinę įvairovę, gerinti kraštovaizdį. Vienu iš priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose" įgyvendinimo pavyzdžių gali būti pamiškių formavimas. Suformavus pamiškę, padidėja miško atsparumas neigiamam vėjo poveikiui, atsiranda tinkamos sąlygos vešėti įvairioms augalų rūšims, įsikurti gyvūnams. Pasibaigus 2010 m. priemonės veikloms finansuoti yra skirta 30,19 proc. visam programiniam laikotarpiui numatytos skirti sumos. Toks rodiklis būtų neblogas, jei ne mažėjantis (palyginti su 2009-aisiais) pareiškėjų aktyvumas - 2010 m. surinkta 21 paraiška mažiau negu 2009 m., atitinkamai paprašant 46,63 proc. mažiau paramos. Per 2010-uosius buvo patvirtinta 30,49 proc. per visą 2007-2010 m. laikotarpį patvirtintos paramos ir išmokėta net 92,30 proc. per analizuojamą laikotarpį išmokėtos sumos. Palyginti mažas patvirtintos ir išmokėtos sumos santykis yra susijęs su tuo, kad priemonė yra kompensacinio pobūdžio ir lėšos išmokamos tik deklaravus patirtas išlaidas.

2010 m. padidėjo pareiškėjų aktyvumas pagal priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos". Nepaisant padidėjusio aktyvumo, išmokų 2010 m. buvo skirta netgi vidutiniškai mažiau negu 2009-aisiais. Tai rodo vidutinio ploto, už kurį mokoma kompensacija, mažėjimą. Finansavimas skirtas palyginti smulkiems projektams. 2010-aisias finansavus 50,53 proc. per visą 2007-2010 m. laikotarpį finansuotų projektų, priemonės administravimo veiklos pažanga yra didelė. Visgi, per laikotarpį paremta vos 2,65 proc. suplanuotų įgyvendinti iniciatyvų, o išmokų skirta už vos 2,85 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui suplanuoto miškų ploto. Tokią situaciją lemia materialūs privačių miškų savininkų interesai, suprantant, kad potencialiai kompensuotinų išmokų dydžiai yra neprilygstantys pajamoms, kurias miškų savininkai gali gauti vykdydami miško kirtimo veiklą. Ataskaitoje daroma prielaida, kad 2007-2013 m. priemonei numatytos lėšos nebus panaudos ir bus perskirstytos tarp kitų II krypties sėkmingai įgyvendinamų priemonių.

Pagal priemonę „NATURA 2000" išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB" 2010 m. gauta truputį daugiau paraiškų negu 2009-aisiais, paramos irgi buvo prašoma šiek tiek daugiau, tačiau vienos paraiškos vidutinė vertė sumažėjo. Pareiškėjų aktyvumas ir priemonės administravimo tempas po truputį didėjo, tačiau augimas nepakankamas, kad per programinį laikotarpį būtų panaudota visa priemonei įgyvendinti skirta suma - 2010 m. pasibaigus buvo patvirtinta tik 10,77 proc. suplanuotos skirti sumos.

2010-aisias bendras su priemonės įgyvendinimu susijęs plotas siekė 12,4 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui užsibrėžto rodiklio. Tuo tarpu paremtų valdų sudarė netgi 150 proc. visam programiniam laikotarpiui nustatyto tikslo. Ataskaitoje teigiama, kad gaudami kompensacines išmokas už mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse deklaruotus žemės naudmenų ir pasėlių plotus bei į Natura 2000 teritoriją įtrauktas ganyklas, pievas ir miško naudmenas ūkininkai labiau suinteresuoti neapleisti ir tinkamai prižiūrėti savo valdas.

Nepaisant itin optimistiškai suplanuotos visam 2007-2013 m. laikotarpiui priemonei „NATURA 2000" išmokos (parama „NATURA 2000" vietovėms miškuose)" įgyvendinti skirtinos sumos, 2007-2010 m. laikotarpio planas buvo labai realus - per laikotarpį paprašyta skirti 72,82 proc. suplanuotos skirti sumos, ir šis rodiklis būtų dar didesnis, jei ne lūkesčių nepateisinę paskutinieji analizuojamo laikotarpio metai - per metus paprašyta tik 51,05 proc. metams planuotos paramos sumos. 2010 m. išmokos skirtos 100 proc. per visą 2007-2010 m. laikotarpį finansuotų valdų (90 vnt.) skaičiaus. Šis rodiklis sudaro tik 1,06 proc. visam programiniam laikotarpiui užsibrėžto tikslo (20 tūkst. valdų).

2010 m. prašoma skirti suma buvo beveik 100 tūkst. eurų didesnė nei 2009-aisiais, o paraiškų gauta 46-iomis daugiau, ir tai rodo nuoseklų pareiškėjų aktyvumo didėjimą, tačiau per 2007-2010 m. skirta vos 1,63 proc. visos per programinį laikotarpį suplanuotos sumos, otai leidžia daryti prielaidą, kad įgyvendinti šį planą nėra galimybių.

Viena sėkmingiausių II krypties priemonių yra „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)". Siekiant išsaugoti mažiau palankių ūkininkauti vietovių gyvybingumą, išlaikyti minimalias ūkininkavimo apimtis, būtinas kraštovaizdžiams išsaugoti, bei siekiant išvengti nepalankios gyventojų migracijos, ūkininkaujantiems mažiau palankiose vietovėse teikiama kompensacinė parama yra veiksminga intervencija, kadangi kartu su finansine parama didėja MPŪV konkurencingumas: išsaugojama bioįvairovė, natūralus kraštovaizdis, saugi ir palanki aplinka žmonių poilsiui kaime; gyvenimo kokybė gerėja, bendruomeniškumas stiprėja; didėja pajamos iš neūkinės veiklos (sukuriama pridėtinė vertė), vystosi tradiciniai amatai.

Per 2007-2010 m. laikotarpį pareiškėjams paprašius 88,53 proc. ir patvirtinus 75,38 proc. visam programiniam laikotarpiui numatytos skirti sumos, galima daryti prielaidą, kad (išliekant panašiam tempui) jau 2011 m. pabaigoje bendra prašytos paramos suma ženkliai viršys per visą programinį laikotarpį planuojamą skirti sumą, o skirta paramos suma bus šiai beveik lygi arba priemonei įgyvendinti lėšų netgi pritrūks.

Iki 2010 m. pabaigos paremtų valdų skaičiaus rodiklis (67,8 proc.) beveik pasiekė užsibrėžtą pasiekti (110 tūkst. valdų) ribą. Tuo tarpu paremtų žemės ūkio naudmenų plotų per visą 2007-2013 m. programinį laikotarpį numatytas pasiekti rodiklis 2010 m. pabaigoje buvo viršytas 125,47 procento.

2010-aisiais tik prašomos paramos rodiklis buvo didesnis nei ankstesniais programinio laikotarpio metais, tuo tarpu kiti rodikliai per pastaruosius keletą metų po truputį mažėjo kasmet. Mažėjimas nėra rizikingas priemonės įgyvendinimo pažangai, nes tikėtina, kad jau 2011 m. visos priemonei skirtos lėšos bus panaudotos, o užsibrėžti pasiekti produkto rodikliai viršys lūkesčius.

Tad nepaisant kelių lėčiau įgyvendinamų priemonių, visos krypties 2010 m. įgyvendinimo pažanga vertintina itin gerai: iki 2010 m. pabaigos pripažinta tinkamų (autorizuota) paraiškų ir pasirašyta sutarčių (įskaitant tęstinius įsipareigojimus) už 48,4 proc. ir išmokėta 42,3 proc. pagal šią kryptį visam 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje skirtų lėšų.

J. Gimbutienė, P. Marcinkevičius

Mano ūkis, 2011/08