Pastaruoju metu ir mokslininkai, ir žemdirbiai pastebi, kad vis daugiau pastangų reikia įdėti, norint išauginti gerą derlių. Viena iš priežasčių - nualinti, suslėgti, prastai aeruojami, užmirkę arba dėl sumažėjusio humuso kiekio drėgmės nelaikantys dirvožemiai. Dirvų priežiūrai derėtų skirti lygiai tiek pat dėmesio, kaip ir veislių pasirinkimui, tręšimui ar augalų apsaugai.

Įsigilinti (tikrąją šio žodžio prasme) į dirbamus laukus suteikė galimybę bendrovė „Väderstad", suorganizavusi du seminarus: Joniškio rajone Romualdo Gylio ūkyje ir Kauno rajone Romualdo Majero laukuose. Ilgamečius dirvožemio tyrimus pristatė konsultantai - agronomai Oliveris Fairveveris (Oliver Fairweather) iš Jungtinės Karalystės „Masstock" konsultacinės įmonės ir Jenas Bliumkvistas (Jens Blomquist) iš Švedijos „Agraria Ord & Jord" konsultacinės įmonės.

Praėjusio amžiaus viduryje Jungtinėje Karalystėje kviečių derliaus vidurkis buvo 3 t/ha, nuo 1990 m. kuliama po 8-9 t/ha, tačiau dar aukščiau derliai nekopia, o iš kai kurių laukų vis sunkiau „išspausti" ir tokį grūdų kiekį. Intensyvi sėjomaina, mažesnis humuso kiekis dirvose, dažnos liūtys ir stiprios sausros daro didžiulį spaudimą dirvai. Pastebima, kad augalai iš dirvožemio nepaima visų maistingųjų medžiagų ir tampa priklausomi nuo chemijos. Mažėja kultūrinių augalų atsparumas ligoms, o piktžolių atsparumas herbicidams didėja.

Bene svarbiausias faktorius, lemiantis derliaus dydį, yra šaknų masė. Suspausto dirvožemio sluoksnį šaknims labai sunku pralaužti, todėl žemdirbio rūpestis - stengtis išlaikyti dirvožemį kuo puresnį, ardyti susidarantį arimo padą, taip pat susiformavusią paviršinę dirvos plutą. Labai svarbu gerinti pačią dirvožemio struktūrą, nes kuo dirvožemis humusingesnis, tuo jis būna puresnis, lengviau įdirbamas, be to, tokiame dirvožemyje geriau laikosi drėgmė: humusas savyje išlaiko 20 kartų daugiau vandens negu pats sveria.

Dirvožemio struktūrai nemenką įtaką daro žemės dirbimo būdas, kuris turėtų būti pasirenkamas pagal situaciją konkrečiame lauke. Visi žemės dirbimo būdai turi savų pliusų ir savų minusų. Minimalus žemės dirbimas taupo laiką ir kurą, išvengiama dirvos erozijos, išsaugoma drėgmė, mažėja CO₂ emisija. Tačiau kai kuriose situacijose ekonomiškai gali būti naudingas arimas: sumažina piktžolių kiekį, paslepia šiaudus, sunaikina šliužus. Gilus neariminis žemės dirbimas taip pat gerai įmaišo šiaudus, padeda kovoti su šliužais, didina humuso kiekį, labiau negu arimas tausoja dirvą, tačiau pats padargas yra brangesnis, be to, gali palikti suspaustą podirvį. Dirvos kurminis raižymas naudojamas tada, kai reikia sulaužyti ir pakelti suspaustos dirvos sluoksnį, tačiau jei raižoma per šlapia dirva, tai gali jos struktūrai net pakenkti, o ne padėti. „Jei po susidariusiu arimo padu būna labai drėgna, kurminis raižymas tik sugadina dirvą. Pirmiausia reikia sutvarkyti drenažą, kad nutekėtų vanduo ir dirvoje po padu atsirastų oro", - aiškino O. Fairveveris. Jungtinėje Karalystėje ūkininkai laukus „kurmina" kas 3-4 metai, tik technologines vėžes kai kurie taip dirba kasmet (daugelyje ūkių ten įprasta technologinių vėžių vietą daug metų išlaikyti tą pačią).

Biologiškai kurminio raižymo funkciją atlieka augalų šaknys: ypač tam tinka liucernų, dobilų, rapsų šaknys. Dar giliau, negu šaknys, lenda sliekai - jų randama 2 metrų gylyje ir giliau. Sliekai padaro kanalus, sujungiančius viršutinį dirvos sluoksnį su podirviu. Sliekų ekskrementuose azoto koncentracija padidėja 10 kartų, palyginti su aplinka. Sliekų itin pagausėja po dobilų - net ir vienus metus paauginus dobilus, poveikis sliekų populiacijai būna akivaizdus. Reguliarus kalkinimas, kraikinio mėšlo ir kitų organinių medžiagų paskleidimas yra naudingas ne tik dirvožemio agregatų formavimuisi ir jų stabilumui, bet ir dirvos faunos bei visų mikroorganizmų aktyvumui.

Konsultantas J. Bliumkvistas siūlė ūkininkams reguliariai savo dirvas tyrinėti - daugelį dirvos savybių galima atskleisti paprastais būdais: lauke iškasti duobę ir išimtą žemės grumstą paprasčiausiai pauostyti - jei dirvos aeracija gera, tai ji kvepia gaiviai, o nemalonus sieros kvapas įspėja apie užmirkimą. Jei dirvoje po stipraus lietaus susiformuoja stora pluta (per 2 cm storio), tai rodo, kad joje mažokai humuso.

Ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius sakė buvęs maloniai nustebintas, kad technika prekiaujanti kompanija rūpinasi ne tik tiesioginiais pardavimais, bet ir ūkininkų mokymu. „Nenuostabu, kad taip sparčiai didėja „Väderstad" technikos pardavimai. Tai kompanija, kuri ūkininkus laiko lygiaverčiais partneriais, mato galutinį rezultatą, yra atviri diskusijoms ir ieško variantų, kaip sutaupyti žemdirbio pinigus", - gerų žodžių negailėjo Z. Aleksandravičius. Kiekvienam seminaro dalyviui buvo padovanota knyga „Tikslas: dirvos įdirbimas ir sėja", išleista bendradarbiaujant su Didžiosios Britanijos Dirvosaugos inicatyva SMI (Soil Managament Initiative). Leidinyje gausu praktinių patarimų, kaip ištirti ir pagerinti savo laukų dirvožemius.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2011/07