Tarp žieminių javų derliaus nuėmimo ir sėjos laikas trumpas, todėl sėklos ruošimas dažnai būna skubotas. Geriausia būtų įsigyti jau paruoštą sėklą iš ja prekiaujančių įmonių. Jei planuojama sėti savo ūkyje išaugintą sėklą, būtina ją tinkamai apdoroti. Mūsų klimato sąlygomis žieminių javų sėklos beicavimo nauda yra neginčijama.

Šių metų javų augimo sezono metu vyravo išskirtinai palankios ligoms plisti meteorologinės sąlygos. Drėgni ir šilti orai javų žydėjimo ir vėlesniais tarpsniais buvo ypač palankūs Fusarium spp., Staganaspora nodorum vystimuisi. Vyravusios liūtys derliaus nuėmimo metu ne tik gadino maistinių ir pašarinių grūdų kokybę, bet ir neigiamai veikė sėklai skirtų grūdų kokybinius parametrus. Nukulti ir sandėliuojami drėgni grūdai pradeda kaisti, suaktyvėja įvairių mikroorganizmų, tarp jų ir patogeninių, veikla, todėl dažnai dėl to nukenčia sėklinių grūdų daigumas, dauginasi kai kurios patogeninių grybų rūšys.

Sėklą išvalyti ir patikrinti daigumą

Sėklai skirtus grūdus pirmiausia reikia išvalyti ir nustatyti jų daigumą. Siekiant išvengti su sėkla ir per dirvą plintančių ligų, išvalytą, gero daigumo sėklą reikėtų išbeicuoti. Pasitaiko, kad dėl laiko stokos grūdai neišvalomi nuo augalų liekanų, smulkių, suskaldytų grūdų ir kitų priemaišų. Tokias priemaišas būtina pašalinti iš sėklinių grūdų, nes, beicuojant neišvalytą sėklą, suprastėja beicavimo kokybė, nukenčia naudojamų produktų efektyvumas. Juk beico ir paruošto darbinio tirpalo norma skaičiuojama konkrečiam kiekiui grūdų. Beicuojant nevalytus grūdus kiekvienos juose esančios augalinės liekanos (šiaudų, varpų, varpažvynių, akuotų ir kt.) paviršius pasidengia beicu. Kuo šios liekanos smulkesnės, tuo daugiau prarandama darbinio tirpalo ir kartu beico, nes jis sunaudojamas smulkių liekanų paviršiui padengti. Mechaniškai pažeistiems grūdams taip pat sunaudojamas didesnis darbinio tirpalo kiekis.

Rinkai tiekiamos javų sėklos kokybės privalomųjų reikalavimų apraše yra nurodoma, kad sėklai negali būti naudojami mažesnio negu 85 proc. daigumo grūdai. Nuolat akcentuojama, kad sėklinių pasėlių nerekomenduojama prieš derliaus nuėmimą purkšti glifosato veikliosios medžiagos turinčiais herbicidais. Panaudojus tokį herbicidą, ne tik mažėja sėklinių grūdų daigumas. Yra nustatyta, kad dalis sėklinių grūdų, kurie  prieš derliaus nuėmimą buvo apdoroti glifosatais, suformuoja silpnesnius daigus, jie prasčiau vystosi. Todėl grūdai sėklai neturi būti ruošiami iš glifosatais purkštų pasėlių.

Sėjant beicuotą sėklą, augalai dygimo metu veiksmingai apsaugomi nuo su sėkla ir nuo kai kurių per dirvą plintančių ligų. Sveikas pasėlis geriau pasiruošia žiemai ir lengviau pakelia sudėtingesnes žiemos sąlygas, ypač kuomet ilgai laikosi sniego danga ir susidaro palankios sąlygos pavasariniam pelėsiui plisti.

Šiuo metu Lietuvoje yra registruota per dešimt beicų, skirtų žieminių javų apsaugai nuo ligų. Kokiais kriterijais remiantis reikėtų išsirinkti beicus?

• Atsižvelgti, kokios su sėkla plintančios ligos konkrečiam augalui yra žalingiausios.
• Įvertinti, kokios sąlygos vyravo sėklinių grūdų auginimo metais - palankios ligoms plisti ar mažiau palankios.
• Pasirinkti veiksmingas veikliąsias medžiagas nuo konkrečių ligų sukėlėjų turinčius beicus.
• Pasirenkant beicą, prioritetą reikėtų skirti veiksmingumui, o tik paskui - kainai.
• Naudoti tik Lietuvoje registruotus beicus, sėklą apdorojant rekomenduojama norma.

Nuo kokių ligų saugo beicai

Lietuvos sąlygomis pasirenkant beicą žieminiams javams didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas jo efektyvumui nuo pavasarinio pelėsio (Microdochium (Fusarium) nivale). Ši liga pažeidžia žieminius kviečius, rugius, kvietrugius, miežius. Palankiomis ligai plisti sąlygomis (sniego danga ant neįšalusios žemės, ilgai pavasarį besilaikantis sniegas) pelėsis gali smarkiai pažeisti augalus arba juos net visai sunaikinti. Dėl to išretėja pasėlis, prarandamas grūdų derlius.

Įvairios žieminių javų veislės pasižymi skirtingu jautrumu šiai ligai, tačiau apie šiuo metu registruotų veislių jautrumą tikslios informacijos nėra. Liga plinta su sėkla ir per varpinių augalų liekanas dirvoje ar jos paviršiuje. Užsikrėtusi patogenu M. nivale sėkla prastai dygsta arba visiškai žūsta, sudygę daigeliai būna menki, apatinė stiebelio dalis parudavusi. Žiemą apatiniai javų lapai, besiliečiantys su dirvos paviršiumi, užsikrečia nuo dirvoje esančio užkrato (peritecių) arba tiesiogiai nuo augalų liekanų. Ypač palankios sąlygos užsikrėsti susidaro po sniego danga.

Pavasarinio pelėsio požymiai geriausiai pasimato anksti pavasarį - želmenys būna sulipę, pilkšvo ar rausvo atspalvio. Sezono metu, esant labai palankioms sąlygoms, galima pastebėti M. nivale dėmes ant lapų, patogenas užkrečia ir varpas, ypač kai žydėjimo metu vyrauja drėgni orai. Nuėmus derlių, ligotų augalų liekanos patenka į dirvą ir išlieka joje kaip užkrato šaltinis. Dėl tos priežasties atsėliuojamuose javų pasėliuose, ypač kuomet šiaudai susmulkinami ir paskleidžiami dirvos paviršiuje, ligos rizika labai padidėja.

Labai palanki žieminiams javams užsikrėsti Fusarium genties grybais ir pavasarinio pelėsio sukėju buvo 2010 metų vasara. Pieninės brandos metu ant lapų buvo galima matyti pavienes M. nivale dėmes. Tai rodo, kad buvo išskirtinai palankios sąlygos šiems patogenams plisti, todėl tikėtina, kad sėkla bus smarkiai užsikrėtusi pavasarinio pelėsio sukėlėju. Didesniu veiksmingumu nuo M. nivale pasižymi beicai, savo sudėtyje turintys fludijoksonilo, guazatino, fuberidazolas, prochlorazo veikliųjų medžiagų. Tebukonazolas yra mažai veiksmingas nuo M. nivale, todėl naudoti jį vieną žieminių javų sėklai beicuoti reikėtų vengti. Galima šį beicą naudoti mišiniuose su kitais produktais, kurie sustiprintų jo poveikį.

Be M. nivale, su žieminių javų sėklą plinta ir kitų rūšių Fusarium genties grybai, kurie sukelia daigų pašaknio puvinius (Fusarium graminearum, F. culmorum, F. avenacium ir kt.). Fusarium daigų pašaknio pažeidimui būdingos rudos dėmės ant lapamakštės ties stiebo pagrindu. Vėliau infekcija nuo lapamakštės plinta ant stiebo, kur išryškėja ilgi tamsiai rudi dryželiai. Vėlesniais tarpsniais dėl Fusarium spp. infekcijos paruduoja apatiniai bambliai, o esant labai smarkiai infekcijai, augalams jau išplaukėjus, stiebo pagrindas pasidaro rudas ir pradeda trūnyti.

Šiemet visoms Fusarium rūšims plisti buvo labai palankios sąlygos. Ne visada Fusarium pažeisti grūdai matomi plika akimi, tiksliausiai nustatoma taikant specialius metodus laboratorijose. Tačiau šiais metais atidesni ūkininkai nukultuose grūduose gali pastebėti rausvų grūdų, kurie byloja apie didelį užsikrėtimo Fusarium genties grybais lygį. Visi Lietuvoje registruoti beicai pakankamai veiksmingai mažina Fusarium spp. sukeliamus pašaknio puvinius. Atskirais metais, priklausomai nuo dominuojančios Fusarium rūšies,  jų efektyvumas gali svyruoti.

Žieminiuose kviečiuose ir miežiuose be Fusarium genties grybų pašaknio ir šaknų puvinius sukelia Cochliobolus sativus. Plika akimi stiebo apatinės dalies pažeidimo simptomai labai panašūs į Fusarium, tik C. sativus užkrėstiems augalams dar būdingas šaknų parudavimas. C. sativus plinta su sėkla ir per dirvą. Pasėjus beicuotą sėklą, šio patogeno sukeliamų pašaknio ir šaknų puvinių sumažėja.

Kviečių daigus dar pažeidžia Stagonospora nodorum sukeliama daigų septoriozė. Ant pažeisto daigo koleoptilės atsiranda vandeningų, tamsiai žalių dėmių, vėliau ta vieta paruduoja. Daigų septoriozės pažeistų sudygusių javų koleoptilė būna sutrumpėjusi, deformuota. Dauguma į registruotus beicus įeinančių veikliųjų medžiagų yra veiksmingos nuo daigų septoriozės. Tik norisi akcentuoti, kad sėjant beicuotą sėklą apsaugoma nuo daigų septoriozės, kuri augalą pažeidžia ankstyvaisiais vystymosi tarpsniais, bet nesaugo nuo to paties patogeno S. nodorum sukeliamos lapų ir varpų septoriozės.

Kietosios kūlės (Tilletia tritici) didžiausią žalą padaro žieminiuose kviečiuose. Ši liga žalingiausia, kai sėjama nebeicuota sėkla. Kietosios kūlės ne tik pastebimai sumažina derlių, bet ir sugadina produkcijos kokybę. Ypač jos žalingos ekologiniuose ūkiuose, nes veiksmingų ekologiniams ūkiams skirtų produktų nuo šios ligos nėra.

Neįgudusiam augintojui šią ligą pasėlyje vegetacijos metu ne taip lengva pastebėti. Dažniausiai liga pajuntama derliaus nuėmimo metu, kuomet pasklinda nemalonus specifinis (silkės) kvapas. Kūlimo metu sporos pasklinda ant grūdų, patenka į dirvą.  Dygstant sėklai, kūlių sporos taip pat sudygsta ir įsiskverbia į daigo koleoptilę. Būtent šiuo metu beicas neleidžia užkrėsti daigo, sunaikindamas dygstančias kūlių sporas. Nuo su sėkla plintančių kietųjų kūlių veiksmingi visi registruoti beicai (ir kontaktinio, ir sisteminio veikimo). Beicas Cerall, kurio pagrindas yra bakterija, taip pat mažina kietųjų kūlių infekciją. Nuo dirvoje esančios kietųjų kūlių infekcijos veiksmingi beicai yra tie, kurie savo sudėtyje turi fuberidazolo, fludioksonilo, protiokonazolo, prochlorazo.

Dulkančiosios kūlės (Ustilago spp.) žieminiuose javuose nėra dažnos. Ši liga pasimato augalams išplaukėjus. Vietoj varpų pasėlyje matomi kūlių sporomis aplipę stagarėliai. Dulkančiosiomis kūlėmis apsikrečiama žydėjimo metu, kuomet kūlių sporos, patekusios ant žiedo, įauga į mezginę ir, formuojantis grūdui, įsikuria gemale. Dulkančiosios kūlės plinta tik su sėkla. Jei liga išplinta negausiai, viena kita varpa, svarbios žalos ūkiniuose pasėliuose ji nepadaro, priešingai negu kietosios kūlės,  produkcijos kokybės nesugadina. Šios ligos reikėtų vengti sėkliniuose pasėliuose, kad neužsikrėstų sėklai auginami grūdai. Siekiant apsaugoti pasėlius nuo dulkančiųjų kūlių, bent viena veiklioji medžiaga beice turi būti sisteminio poveikio.

Beveik kasmet derliaus nuėmimo metu diskutuojama dėl skalsių gausumo rugiuose ir kvietrugiuose. Jos pasimato išaugus grybo Claviceps purpurea skleročiams varpose. Kūlimo metu didžioji dalis skleročių nukrenta į dirvą, dalis patenka į grūdus. Pagal Privalomųjų rinkai tiekiamos javų sėklos kokybės reikalavimų aprašą, javų sėklų bandinyje negali būti daugiau kaip 3, hibridiniuose rugiuose - 4 skleročiai ar jų fragmentai. Valant sėklinius grūdus, didžioji dalis skleročių pasišalina, tačiau tam tikra dalis (mažesnio dydžio) lieka. Pasėjus beicuotą sėklą, kurioje buvo ir skleročių, jie dažniausiai javų žydėjimo metu nebesudygsta arba sudygsta prasčiau, vėliau ir nebeužkrečia augalų. Tačiau beicavimas tikrai nėra pagrindinė priemonė, kuri sumažina šios ligos riziką. Beicavimu sunaikinami tik tie skleročiai, kurie buvo sėkloje. Daugybė skleročių lieka dirvoje, skalsėmis serga daugybė varpinių augalų, todėl užkrato aplinkoje yra labai daug ir užsikrėtimo išvengti neįmanoma.

Pagrindinės sėklos ruošimo taisyklės:

• sėklai naudoti tik žinomo daigumo sėklinius grūdus;
• beicuoti tik išvalytą sėklą;
• pasirinkti registruotą, veiksmingą beicą;
• šiemet išaugintai sėklai beicuoti naudoti visą registruoto beico normą;
• renkantis beicą, pirmiausia reikia žiūrėti jo efektyvumo, tik tada - kainos;
• sėkla beicu turi pasidengti tolygiai, todėl javų sėklos beicavimui rekomenduojama naudoti 6-10 l darbinio tirpalo tonai grūdų;
• beicuoti sėklos tik tiek, kiek reikia;
• jei yra likę pernykštės beicuotos sėklos, prieš sėjant reikėtų patikrinti jos daigumą;
• sėti optimalią sėklos normą, ją apskaičiuojant pagal sėklinių grūdų 1 000-čio grūdų masę ir sėklos daigumą.