Vokietijos ūkininkai tikisi, kad kasmet augančiai biodegalų gamybai prireiks daugiau žaliavų, todėl ir pajamos už žemės ūkio augalus nesumažės. Energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių įgauna vis didesnę reikšmę. Tai pripažino ir politikai: prieš kelerius metus Vokietijos Vyriausybė nutarė neapmokestinti biodegalų.

Toks sprendimas galioja bet kokiam iš biomasės pagamintam kurui: augaliniam aliejui, biodyzelinui ir bioetanoliui. Įmaišytoji į benziną ar dyzeliną biodegalų dalis taip pat neapmokestinama. Politiškai biokuro neapmokestinimas grindžiamas tuo, kad augalai naudoja anglies dvideginį, tokiu būdu mažėja jo kiekis atmosferoje.

Bioetanolis gaunamas iš krakmolo arba cukraus turinčių augalų. Bioetanolio gamybos privalumai

• Bioetanolio gamyba mažina kai kurios žemės ūkio produkcijos perteklių (pvz., rugių). Jis gali būti gaminamas iš grūdų, cukrinių runkelių, o ateityje ir iš lignino bei celiuliozės turtingų augalų (medžių, žolės arba siloso).
• Bioetanolis jau šiandien pagal standartą DIN EN 228 iki 5 proc. gali būti įmaišomas į benziną. Taip pagamintas biobenzinas yra alternatyva karbiuratoriniams varikliams ir nesudaro jokios konkurencijos biodyzelinui.
• Naudojant bioetanolio ir benzino mišinį, nereikia keisti variklio konstrukcijos.
• Biodegalams realizuoti nereikia kurti naujų degalinių, tam gali būti panaudotas esantis jų tinklas.
• Bioetanolis gerai vertinamas ir naudojamas daugelyje šalių.

Geriausia žaliava – runkelių cukrus

Gaminant etanolį, augaluose esantys angliavandeniai per daugelį tarpinių produktų paverčiami alkoholiu. Paprasčiausia alkoholį gauti iš cukrinių runkelių, nes cukrus juo paverčiamas be tarpinių produktų. Iš krakmolo (pavyzdžiui, grūdų) iš pradžių reikia gauti cukrų, iš kurio vėliau rauginant išskiriamas etanolis. Iš daug ląstelienos turinčių augalų bioetanolį gaminti sudėtingiau, nes, norint, kad celiuliozė virstų cukrumi, reikia naudoti rūgštis arba fermentus. Todėl šis būdas kol kas praktiškai nenaudojamas, nes reikalauja daug išlaidų ir yra neekonomiškas.

Kitame bioetanolio gamybos cikle surūgusią augalų masę (misą) reikia distiliuoti, kad išsiskirtų alkoholis. Likę žliaugtai gali būti sušeriami gyvuliams, panaudoti biodujoms gaminti arba dirvoms tręšti. Gautame alkoholyje dar yra apie 14 proc. vandens, todėl jį reikia keliais etapais išgryninti iki 99,6-99,8 proc. koncentracijos.

Vokietijos žemės ūkio ministerijos ir atsinaujinančios energijos agentūros duomenimis, bioetanolio gamybos kaštai labai svyruoja ir labiausiai priklauso nuo žaliavos. Pigiausia jį gaminti iš cukraus turinčių žaliavų (melasos ar koncentruotų cukrinių runkelių sulčių). Iš grūdų sunkiausia rauginami rugiai, kuriuose yra pentozanų. Vienok, dėl mažesnių auginimo kaštų negu kitų grūdų ar kukurūzų, rugiai etanoliui gaminti taip pat yra tinkami. Brangiausia etanolio gamyba iš bulvių. Vien tik transporto bei laikymo išlaidos pabrangina gamybą per 80 proc.

Stambesnėms gamykloms perspektyvos geresnės

Kasmet Vokietijoje alkoholio, skirto gėrimams bei pramonei, pagaminama 220 000 m³. Apie trečdalį viso kiekio pagamina 900 žemės ūkio įmonių, kurių vidutinis našumas siekia 80 m³ alkoholio per metus. Šioje šalyje grynas bioetanolis kaip degalai kol kas nenaudojamas. Remiantis tyrimų duomenimis, jei į benziną būtų įmaišoma 5 proc. bioetanolio, jo poreikis Vokietijos rinkoje padidėtų iki 1,6 mln. m³.

Biodegalų gamybos išlaidos priklauso ne tik nuo žaliavos, bet ir nuo įrangos našumo. Atsinaujinančios energijos agentūros tyrimais, optimalus įmonės našumas – 120 000 m³ bioetanolio per metus. Kai kurios jau veikiančios alkoholio gamyklos Vokietijoje gamina daug didesnius produkcijos kiekius ir planuoja juos dar labiau padidinti.

Visose Vokietijos įmonėse kaip pagrindinė žaliava naudojami grūdai, nes juos galima laikyti sandėliuose ištisus metus, ko negalima pasakyti apie cukrinius runkelius ir kitas žaliavas. Tačiau dėl pasikeitusios cukraus rinkos tvarkos ateityje didelė dalis cukrinių runkelių bus panaudota biodegalų gamybai.

Grūdų perteklius sumažės

Kokią įtaką bioetanolio gamyba turės žemės ūkiui? Jeigu bent vienas bioetanolio projektų bus įgyvendintas, jo gamyba Vokietijoje padidės bent 5 kartus. Skaičiuojant, kad 1 m³ bioetanolio pagaminti reikia apie 2,8 t grūdų, 1 mln. m³ prireiktų apie 400 000 ha javų ploto. Atsiradus naujoms grūdų panaudojimo galimybėms, sumažėtų grūdų pasiūla rinkoje.

Ar padidės žaliavų supirkimo kai-nos, specialistai nedrįsta prognozuoti, nes dar neaišku, kokios bus bioetanolio rinkos kainos. „Saugant vidaus rinką, jo kaina galėtų siekti 60-65 euro centus/l, - sako Vokietijos Biodegalų sąjungos atstovas Martinas Tauškė (Martin Tauschke). - Šiuo metu benzinas kainuoja 88-90 euro ct/l, todėl bioetanolio kaina (65 euro ct/l) vartotojams būtų labai patraukli“. Jei šis kuras kainuotų 60-65 euro ct/l, rugius būtų galima supirkti po 85 EUR/t, o kviečius – po 120 EUR/t. Tiek už žaliavas galėtų mokėti net vidutinio našumo gamyklos, nes biokuro gamyba vis tiek būtų rentabili.

Spirito varyklos taip pat gali gaminti biokurą

Biodegalų gamybos plėtra suteikia didesnių galimybių žemės ūkio spirito varykloms. Tačiau išnaudoti visą jų našumą trukdo galiojantys įstatymai. „Jeigu galėtume dirbti 300 dienų per metus po 24 valandas, gamyba padidėtų daugiau kaip 10 kartų“, - sako Šiaurės Vestfalijos ūkininkas Manfredas Glicas (Manfred Glitz), turintis nuosavą spirito varyklą. Jis teigia, kad biodegalus galima gaminti kartu su gėrimams skirtu alkoholiu.

Planuojama, kad mažose gamyklose pagamintas 80 proc. stiprumo alkoholis bus tiekiamas didesnėms įmonėms, kuriose jis bus išgryninamas iki 99,6 proc. etanolio ir tiekiamas į rinką.

Kai kurie kritikai teigia, kad mažesnės žemės ūkio įmonių spirito varyklos negalės konkuruoti su stambiomis gamyklomis, tačiau 900 decentralizuotų smulkių įmonių, palyginti su stambiomis įmonėmis, turi kai kurių pranašumų:

Įrangos amortizacija yra nedidelė ir nereikalauja didelių kapitalo investicijų, dėl to ir maža įmonė gali pagaminti 65 euro ct/l kainuojantį bioetanolį.

Žemdirbiai biokurui gaminti naudoja vietoje išaugintas žaliavas, todėl transportavimo išlaidos gerokai mažesnės.

Šalutiniai produktai (pvz., žliaugtai) iš tokių įmonių panaudojami ekonomiškiau.

Kai kurie specialistai abejoja, kad, padidėjus bioetanolio gamybai, bus įmanoma sušerti visus žliaugtus gyvuliams. Jei per dieną jo pagaminama 60 m³, lieka apie 540 m³ žliaugtų. Todėl siūloma biokuro gamybos atliekas naudoti biodujoms gaminti. Iš žliaugtų gauta elektros energija būtų parduodama į bendrą tinklą, o išsiskyrusi šiluma patenkintų spirito varyklos energijos poreikius. Taigi būtų idealu, jei smulkiose spirito įmonėse pavyktų suderinti biodujų ir bioetanolio gamybos procesus.

Parengta pagal užsienio spaudą