Susitikimai
Gyvenimas pagal saulę
2017-01-30

Mums, šiauriečiams, saulė yra vienas laukiamiausių ir maloniausių dalykų. Bet ji ne tik šildo ir nokina derlių - nuo senų senovės pagal saulės padėtį danguje matuojamas paros laikas. Buvęs ilgametis KTU Elektros ir elektronikos fakulteto inžinierius Jonas Navikas yra aistringas saulės laikrodžių žinovas ir projektuotojas.

Jonas Navikas gali kuo smulkiausiai pasakoti apie saulės laikrodžių technines detales, jų kūrimą, matavimus, istoriją, pasaulinius pavyzdžius. O štai apie savo asmenį ir indėlį turtinant Lietuvos kraštovaizdį šiais technikos kūriniais užsimena labai santūriai. Jam talkinant Vilniuje, ant atstatytų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų bokštelio sienos, Valdovų rūmų paramos fondo iniciatyva ir rėmėjų lėšomis, 2012 m. vasarą įrengtas originalus vertikalusis saulės laikrodis. Ko gero, tai brandžiausias saulės laikrodžių entuziasto techninis kūrinys, bet tikrai ne vienintelis. Šiuo metu Lietuvoje yra įrengti penki J. Naviko suprojektuoti saulės laikrodžiai. Verta pridurti, kad tai buvo visiškai neatlygintinas darbas, iš idėjos.

„Saulės laikrodžiai ir šiandien neprarado dekoratyvinės ir informacinės reikšmės. Jie puikiai įsikomponuoja parkų, skverų zonose, įvairios paskirties pastatų eksterjeruose. Be to, saulės laikrodžiai atskleidžia Saulės judėjimą ekliptika, laiko skaičiavimo sistemų įvairovę, skirtumus tarp tikrojo ir vidurinio saulė laiko", - žiniomis dalijasi savo srities entuziastas

Mokytojo pastūmėtas

Paklaustas, kaip atrado šį pomėgį, J. Navikas mintimis nuklysta į praeitį, kai, būdamas šeštoje klasėje, labai pamėgo skaityti knygas. T. Main Rido, F. Kuperio romanai apie indėnų gyvenimą ir kovas, ypač kvapą gniaužiančios Ž. Verno herojų kelionės vaikui sukeldavo įvairių išgyvenimų. „Kartais dėl jų tragiškų nesėkmių net ašara iškrisdavo", - prisimena inžinierius. Visa tai skatino toliau domėtis istorija, geografija ir įsivaizduoti, kaip vienas ar kitas epizodas atrodė tikrovėje, nes tuo metu Lietuvos televizija žengė tik pirmuosius žingsnius, tad plačiau pasižvalgyti po pasaulį dar nebuvo galimybių.

Be to, pamažu jis susidomėjo ir filatelija, ypač tokiais pašto ženklais, kuriuose buvo pavaizduoti miestai, gamta, augmenija, gyvūnija, įvairi technika ir kita. „Esu surinkęs per tūkstantį pašto ženklų. Rinkau ir degtukų dėžučių etiketes, vokus. Braižybos mokytojo paskatintas, rinkau šriftų pavyzdžius, tai yra iš laikraščių išsikirpdavau straipsnių antraštes, kurių dauguma anuomet būdavo ne standartinio šrifto, o sukurtos dailininkų, atitinkančios straipsnio tematiką. Vėliau jais pasinaudodavau, rašydamas mokykloje įvairiems stendams antraštes. Sudarinėdavau kryžiažodžius. Keletas jų buvo atspausdinti respublikinėje spaudoje", - savo pomėgius vardija entuziastas.

Po trejų metų tarnybos armijoje, baigęs studijas, J. Navikas pradėjo darbuotis elektronikos sferoje. Laisvalaikiu, be kitų dalykų, domėjosi ir technine literatūra (dar vaikystėje susiformavęs pomėgis įvairia literatūra praplėsti žinias paliko gilų pėdsaką).

„Šmaikštaudamas galiu sakyti, kad pavardė ir nulėmė mano domėjimąsi astronomija, - teigia buvęs KTU inžinierius. - Rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio apsakyme „Astronomas Šmukštaras" rašoma apie XX a. pradžios savamokslį kaimo astronomą. Pirmo sakinio pradžia yra tokia: „Šmukštaro tikroji pavardė buvo Navikas Jonas...". Elementarius astronomijos pagrindus jis gavo besimokydamas paskutinėje Ukmergės 1-osios vidurinės mokyklos (dabar - Jono Basanavičiaus) klasėje, kur astronomiją įdomiai dėstė reiklus mokytojas Rapolas Sriogis. Jis ne tik sudomino, bet ir suteikė žinių apie Visatą, padėjo tvirtus šio dalyko pagrindus. Pasinaudojęs įgytomis žiniomis vėliau, kai informacija pasidarė lengvai pasiekiama, J. Navikas perprato saulės laikrodžių projektavimo ypatumus ir su įsigyta licencijuota saulės laikrodžių kompiuterine projektavimo programa pradėjo realiai įgyvendinti savo sumanymus.

Pirmasis jo projektuotas saulės laikrodis puošia vieno Kauno technologijos universiteto Studentų miestelio pastatą. Pagal jį sužinoti laiką galima nuo 2006 m. rudens. Ir tai ne paprastas, o į Lietuvos rekordų knygą įrašytas kaip didžiausias mūsų šalies vertikalus saulės laikrodis. Jo linijų plotas yra 30 m2, paties laikrodžio dydis - 9 x 9 metrų, gnomono metamas šešėlis vasaros saulėgrįžos metu - 8,6 metro.

Taip universiteto inžinierius įgyvendino savo svajonę ir įtraukė mūsų šalies aukštąją mokyklą (ne pirmą, nes Vilniaus universiteto pastatus nuo seno puošia tokie laiko matavimo prietaisai) į garsiausių pasaulio universitetų gretas, mat beveik visos ryškiausios aukštosios mokslo įstaigos yra pasipuošusios saulės laikrodžiais: Sorbonos, Kembridžo universitetai ir kiti.

„Saulės laikrodis apima meną ir technologijas, juos darniai susieja su gamta, - pabrėžia entuziastas. - Be to, studentai gali ne tik analizuoti veikimo principus, bet ir pasukti galvą, kaip tobulinti ir kuo papildyti šį technologinį prietaisą, kai saulė nešviečia. Dabar turbūt suabejočiau įgyvendinimo galimybėmis, o tada visiškai nedvejojau ir atrodė nieko nėra neįveikiamo."

Milimetrų tikslumu

Renesanso-ankstyvojo baroko laikų stiliaus saulės laikrodis ant Valdovų rūmų bokštelio visuomenei pristatytas 2012 m. vasaros pabaigoje, o kaip dekoro elementas Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisijos patvirtintas 2008 metais. Šiam projektui įgyvendinti, kaip konsultantas, kartu su L. Klimka, buvo pakviestas Jonas Navikas, kuris darbų pradžioje atliko saulės laikrodžio maketo skaičiavimus.

Pritvirtinus maketą prie rūmų sienos, keletą mėnesių dieną buvo stebimas gnomono šešėlio rodomas laikas ir analizuojami veiksniai, turintys įtakos parodymų tikslumui. Apibendrinus šiuos duomenis, buvo atlikta valandų ir kalendorinių linijų skaičiuotė, pagal kurią parengtas darbinis natūralaus dydžio brėžinys, kurį meniniu rūbu papuošė dailininkas A. Každailis.

Verta priminti, kad Valdovų rūmų saulės laikrodis rodo tą laiką, kuriuo kitados vyko rūmų gyvenimas. Taigi, bus galima pastebėti ir kelių, ir keliolikos minučių skirtumą, nuo mūsų dabartinių mechaninių laikrodžių.

„Aš esu XXI a. pradžios savamokslis saulės laikrodžių gerbėjas ir jų projektuotojas. Tam žinių sėmiausi jau su pirmaisiais Lietuvą pasiekusiais interneto svetainių puslapiais bei galimybe įsigyti literatūros užsienio kalba, nes techninės literatūros (anuomet vyravusios rusų kalba) šia tematika nebuvo. Periodinėje lietuviškoje spaudoje buvo pasirodęs vienas kitas straipsnis, tačiau jie daugiau apėmė tematiką, susijusią su saulės laikrodžių istorija. Prisiminimui esu išsaugojęs iškarpą iš žurnalo, kuriai jau daugiau kaip 30 metų. Tai pirmoji mano informacija, kaip suprojektuoti saulės laikrodį, o jos autorius - L. Klimka", - savo šios srities išsilavinimą pristatė inžinierius.

J. Navikas ne vien tik projektuoja saulės laikrodžius, bet ir konsultuoja į jį besikreipiančius. Su bendraautoriumi yra parašęs straipsnį į konferencijos leidinį, nacionaliniame Mokslo festivalyje tarp mokinių ir jaunimo populiarino saulės laikrodžius. Šią vasarą su KTU saulės laikrodžiais supažindino į Lietuvą iš Italijos atvykusį Fabijų Savjaną (Fabio Savian), kuris administruoja ir redaguoja interneto svetainę „Sundial Atlas" (www.sundialatlas.eu). Joje pateikta fotografinė informacija apie daugiau kaip 30 tūkstančių saulės laikrodžių iš daugiau kaip 90 pasaulio šalių (tarp jų ir iš Lietuvos). Keliaudamas per Lietuvą, italas fotografavo saulės laikrodžius, o jų nuotraukomis papildė svetainę.

Žmogaus šešėlio saulės laikrodis

Pastaraisiais dešimtmečiais imta intensyviau gaivinti saulės laikrodžių kūrimo tradicijas, suvokus dekoratyvines šio įrenginio galimybes. Per šį laikotarpį Lietuvoje buvo suprojektuota ir įrengta įvairių saulės laikrodžių. Anot J. Naviko, aktyvios savo veikla gyvenviečių bendruomenės, puoselėjančios aplinkos grožį, taip pat įsirengia saulės laikrodžius. Tai Antrųjų Svirnų (Anykščių r.), Skirsnemunės, Veliuonos, Pelėdnagių (Kėdainių r.), Užvenčio ir kt. bendruomenės.

Be to, Lietuvoje pamažu klostėsi graži tradicija reikšmingas istorines datas įamžinti įrengiant saulės laikrodžius. Minint Šiaulių miesto 750-metį, 1986 m. rudenį buvo įrengta saulės laikrodžio aikštė su didžiausiu Lietuvoje horizontaliuoju saulės laikrodžiu. Nidoje ant Parnidžio kopos saulės laikrodžio obeliskas buvo pastatytas 1995 m. kovo 11 dieną.

2009 m. Lietuva minėjo savo vardo tūkstantmetį. Šiai datai pažymėti KTU akademinė bendruomenė studentų miestelyje įrengė žmogaus šešėlio saulės laikrodį (vienas iš techninio projekto autorių J. Navikas). Šalia jo įleista stiklinė kapsulė su studentų, dėstytojų, darbuotojų vardais ir pavardėmis, kurie šį projektą parėmė finansinėmis aukomis. 2010 m. Lietuvai minint Žalgirio mūšio 600-ąsias metines, vienoje iš seniausių Lietuvos totorių gyvenviečių Raižiuose (Alytaus r.), Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pastangomis, atidengtas paminklas kunigaikščiui Vytautui Didžiajam ir 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms atminti. Netoli paminklo, šalia mečetės, įrengti du horizontalūs saulės laikrodžiai, kurių vienas rodo Raižių, kitas - Žalgirio mūšio lauko vietovės laiką. Jų techninę dalį taip pat savanoriškai ir neatlygintinai projektavo Jonas Navikas.

Mokyklose daugėja saulės laikrodžių

Kiek šiuo metu Lietuvoje yra saulės laikrodžių, tiksliai nežinoma. Įvairiose internetinėse svetainėse ir atskiruose jų puslapiuose yra pateikta per keturiasdešimt dabar „veikiančių" saulės laikrodžių. Tai nėra tikras jų skaičius, nes saulės laikrodžius yra įsirengę ir pavieniai asmenys. Jų apskaita - pribrendęs ateities darbo baras. Palyginimui, žvilgterėkime į kaimynų latvių ir estų internetines svetaines, kuriose pateikta per 50 kiekvienos šalies saulės laikrodžių.

„Džiugu, kad pastaraisiais metais saulės laikrodžiai pamažu pasiekia ir mūsų mokyklas, dažniausiai entuziastingų mokytojų dėka. Juk šie prietaisai padeda populiarinti gamtamokslines žinias", - džiaugiasi Jonas Navikas. Tai - Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija, kur 2007 m. fizikos mokytojas V. Urnikas su grupe moksleivių prie mokyklos įrengė horizontalųjį saulės laikrodį. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos geografijos mokytojas ekspertas J. Malinauskas mokyklos kiemelyje 2008 m. iš akmens ir metalo įrengė horizontalųjį saulės laikrodį.

Panevėžio r. Paįstrio Juozo Zikaro gimnazija pasipuošusi dailiu saulės laikrodžiu. Utenos Dauniškio gimnazija žaliojoje vejoje įsirengusi horizontalųjį saulės laikrodį. Kelmės r. Kražių gimnazija, dalyvavusi tarptautinio projekto COMENIUS įgyvendinime, šiam įvykiui pažymėti 2011 m. įrengė originalų šlifuoto marmuro horizontalųjį saulės laikrodį. Panevėžio J. Balčikonio gimnazijai, švenčiant veiklos 100-metį, saulės laikrodį padovanojo 2015 m laidos absolventai.

„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad saulės laikrodžiai gana darniai įsikomponuoja gamtos prieglobstyje, todėl jais tinkama puošti ne tik savo sodybų aplinką, bet ir gyvenvietes ir jų skverus, pakelės ir miško prieglobstyje esančias poilsio aikšteles, į talką pasikviečiant tautodailininkų kūrybingumą - taip praturtinsime savo gimtojo krašto grožį", - mintimis dalijasi J. Navikas.

Žvilgsnis į istoriją

Saulės laikrodžiais jau II tūkstantmečio viduryje prieš Kristų naudojosi egiptiečiai ir kinai. Po to jie per Babiloną paplito senovės Graikijoje bei Romos imperijoje. Saulės laikrodžiai kaip obeliskai buvo statomi centrinėse miestų aikštėse, pagal kurių metamą šešėlį buvo nustatomas laikas. Vėlesniais amžiais saulės laikrodžiais buvo tikslinami mechaniniai bokštų laikrodžiai, taip pat nustatinėjama vietovių geografinė platuma.

Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame minimas saulės laikrodis, yra Senojo Testamento Antroji Karalių knyga (2 Kar 20, 8-11), kurios 20 skyriuje rašoma apie Ezekijo (VII a. pr. Kr.) ligą ir išgijimą.

Kada įrengti Lietuvoje pirmieji saulės laikrodžiai, tikslių duomenų nėra. Tačiau iš išlikusių iki mūsų dienų seniausiai įrengti saulės laikrodžiai yra Kretingos vienuolyne (apie 1610 m). Dabar iš šio laikrodžio likęs tik postamentas, Šiauliuose ant Šv. Petro ir Povilo bažnyčios sienos (apie 1625 m.), Kaune Pažaislio vienuolyno ansamblyje (apie 1700 m).

Lietuva turi senas ir savitas saulės laikrodžių tradicijas. Jų konstravimo mokslas ir menas buvo dėstomi senajame Vilniaus universitete kaip taikomoji astronomijos kurso dalis per visą jo istoriją.

Inga DUBOVIJIENĖ

Nuotraukos Linos MOCKEVIČIENĖS

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai